Virtuali realybė jau ir neformaliajame ugdyme
2016.08.23 - 6 minutes readGiedrė Simanauskaitė, autorė
Giedrė Simanauskaitė yra Lietuvos neformaliojo ugdymo asociacijos narė, komunikacijos specialistė.
Ant
akių užsidėję kartotinę dėžutę žmonės stovėjo po vieną ir kraipė galvas. „Neįprastas vaizdas, – pagalvojau sau smalsaudama. – Įdomu, ką jie čia žiūri?“ Vėliau, bendraudama su mokymų „Off roads“ dalyviais Daugirdiškėse, pati turėjau progą savo akimis išvysti trijų vaikų, gyvenančių karo zonoje, kasdienybę. Irgi užsidėjusi kartotinę dėžutę ant akių ir pasinerdama į virtualią realybę.
Prisitaiko prie besimokančiųjų poreikių
Vienos iš mokymų sesijų dalyvis Kacper Białowąs iš Lenkijos pasakojo, kad jį itin nustebino draugas, kuris tą pačią audio knygą anglų kalba išklausė penkis kartus, kol jam galiausiai pavyko suprasti viską iki menkiausių detalių. „Aš niekada taip negalėčiau, – sakė vaikinas. – Tačiau man tapo aišku, kad technologijos mokymuisi suteikia daugiau formų nei dažniausiai gali pasiūlyti mokykla.“ Pasak jo, kiekvienas žmogus turi skirtingus įpročius ir jam tinkančius mokymosi būdus, tad esančios išmaniosios programėlės suteikia galimybių kalbą įsisavinti pačiam sprendžiant užduotis, renkantis į susitikimus, klausantis muzikos ar kitomis formomis.
Iš septynių šalių atvykę mokymų „Off roads“ dalyviai Daugirdiškėse patys išbandė įvairias galimybes: virtualią realybę, išmaniąsias programėles, Xbox ir t. t. Remiantis statistika, kasmet žmonės vis daugiau laiko praleidžia žaisdami žaidimus. Pavyzdžiui, Amerikoje 13 metų ir vyresnis jaunuolis žaidžia apie 6,3 val. per savaitę. Didėjant mobiliųjų telefonų vartotojų skaičiui, žaidimų pramonė irgi sparčiai auga. Mokymų vadovas Nerijus Kriaučiūnas teigia, kad žaidimo forma yra itin įtraukiantis metodas, kuris labai pasiteisina mokantis. „Žaisdami žmonės noriai mokosi, tad įvairias žaidimo formas norisi pritaikyti mokymosi kontekste“, – sako jis.
Nuotraukose (iš kairės į dešinę): Dalyvių pagamintų robotų Olimpinės varžybos, dalyviai konstruoja virtualios realybės akinius, susipažinimas su geolobių paeiškos aplikacija.
Technologijos atveria naujų galimybių
Monika Szekely iš Rumunijos mokymuose išbandė Xbox Kinect žaidimą, kurio metu atkartojo šokio judesius, rodomus vaizdo projekcijoje. Nevyriausybinė organizacija „Team of Youth Association“, kuriai atstovauja M. Szekely, dirba su mažiau galimybių turinčiais asmenimis. Ji pasakojo, kad mokymuose įgyta patirtis jai padėjo sugalvoti naujų būdų, kaip dirbti su jaunimu: „Mes turime vaikų su fizine negalia, todėl kai kuriose pramogose jie negali dalyvauti su kitais vaikais. Dabar matau, kad jei savo organizacijoje turėsime Xbox konsolę, vaikai galės drauge žaisti boulingą. Paimti virtualų kamuolį galės ir fizinę negalią turintys žmonės, taip nejausdami atskirties, o žaisdami kartu su kitais“, – dalijasi M. Szekely.
Nuotraukose: Mokymų dalyviai išbando Xbox Kinect žaidimus
Kalbantis daugiau apie mokymuose įgytą patirtį, M. Szekely pamini, kad technologijos labiausiai glumina tėvus, kurie dažnai siekia vaikus nuo jų atriboti. „Patys neišmanydami technologijų tik didiname atskirtį tarp savęs ir jaunuolių, todėl turime suprasti, kuo jie gyvena.“ Laimonas Ragauskas, trijų vaikų tėvas, peržiūrėjęs TEDx pranešimą apie tai, ko vaikas mokosi žaisdamas The World of Tanks, pastebėjo, kad jo vaikai žaisdami žaidimą Minecraft išmoko daug angliškų žodžių, pavyzdžiui, akmenų, uolienų ar kitų medžiagų pavadinimų. Pasak jo, pats Minecraft žaidimas plečia kūrybiškumo galias. „2010 m. sukurtas žaidimas prigijo ir ugdymo įstaigose. Yra sukurta specialiai mokytojams skirta versija“, – pasakoja L. Ragauskas. Mokymų vadovo teigimu, partneriai Vokietijoje šį žaidimą naudoja perkurdami istorinius įvykius, ieškodami sprendimų, kaip panaudoti tuščius pastatus mieste, ir pan.
Visiems prieinami mokymų metodai
Mokymų metu dvidešimt penki dalyviai ne tik išbandė įvairias technologijas, bet ir dalijosi savo patirtimi. Mara Mociran iš Rumunijos rengė dirbtuves, kuriose mokė, kaip suprogramuoti žaidimą naudojant Code.org platformą.
Nuotraukose: Maros Mociran vedamas užsiėmimas, kurio metu dalyviai susižino su progravimo kodu ir mokymosi programuoti platforma
Dalyvių paklausus, kokia patirtis jiems buvo naudingiausia, jie įvardijo skirtingas įžvalgas ar programėles, kurias planuoja pritaikyti savo darbe. „Anksčiau manėme, kad norint išmokti kalbą reikia vykti į kitą šalį, – pasakoja Diana Gomez, ispanė, Maltoje dirbanti kalbos mokytoja. – Dabar, norėdamas to pasiekti, savo kompiuteryje gali rasti įvairiausių būdų ir atsirinkti sau priimtiniausią“, – sako mokymų dalyvė. Ji pasakoja, kad mokymuose rado naujų būdų, kaip motyvuoti mokinius ir paskatinti juos siekti žinių.
Visi mokymų metu dalyvių padaryti atradimai, išbandytos technologijos ir įžvalgos atvirai pristatomi „Facebook“ paskyroje. „Dalis metodų jau yra paruošti naudojimui, tereikia juos parsisiųsti“, – kviečia N. Kriaučiūnas, siekdamas, kad kuo daugiau naujų technologijų būtų lengvai prieinamos ir naudojamos neformaliajame ugdyme. Projektą finansuoja ES programa „Erasmus+”, kuri remia įvairias tarptautines mokymosi galimybes įvairiose ugdymo sferose.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas „Nectarus” internetinėje svetainėje.
