Kodėl mes taip bijome galvoti apie ateitį?
Prisipažinkime sau – kai kas nors klausia „o ką tu planuoji po penkerių metų?”, viduje kažkas sutrinka. Gal net norisi pakeisti temą arba atsakyti kažką migloto tipo „nu, pamatysim”. Ir tai visiškai normalu. Ateities planavimas daugeliui asocijuojasi su kažkuo sunkiu, slegiančiu, tarsi reikia jau dabar žinoti kiekvieną savo gyvenimo žingsnį. Bet iš tikrųjų viskas veikia kitaip.
Ateities planų kūrimas nėra apie tai, kad užsirakysi kambaryje su sąsiuviniu ir sudarinėsi penkiasdešimties metų grafiką. Tai labiau apie tai, kad suprasi, ko nori, ir pradėsi judėti ta kryptimi – net jei ta kryptis keisis. Nes ji keisis. Garantuotai.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie turi bent apytikrius tikslus, jaučiasi laimingesni ir labiau kontroliuoja savo gyvenimą. Ne todėl, kad viskas eina pagal planą, o todėl, kad jie žino, kodėl kyla ryte iš lovos. Ir tai – jau nemažai.
Skirtumas tarp svajonių ir tikslų (ir kodėl tai svarbu)
Čia yra viena iš labiausiai paplitusių painiavų. Žmonės dažnai mano, kad turėti svajonę reiškia turėti tikslą. Bet tai nėra tas pats dalykas, ir šis skirtumas keičia viską.
Svajonė – tai „norėčiau gyventi prie jūros ir dirbti kažką kūrybingo”. Tikslas – tai „per ateinančius dvejus metus įgysiu grafinio dizaino įgūdžių, sukaupiu trijų mėnesių santaupas ir pradėsiu ieškoti darbo nuotoliniu būdu, kad galėčiau gyventi ten, kur noriu”. Jauti skirtumą?
Svajonės yra nuostabios – jos rodo tau kryptį, jos yra tavo kompasas. Bet be konkrečių žingsnių jos lieka tik gražiais vaizdiniais galvoje. Tikslas turi:
- Konkretumą – žinai, ką tiksliai nori pasiekti
- Laikotarpį – žinai, iki kada
- Veiksmus – žinai, ką reikia daryti
- Galimybę patikrinti – žinai, ar pavyko
Yra populiari SMART tikslų sistema, kurią naudoja ir verslo pasaulis, ir psichologai. SMART reiškia: Specific (konkretus), Measurable (išmatuojamas), Achievable (pasiekiamas), Relevant (aktualus), Time-bound (ribotas laike). Gali atrodyti kaip korporatyvinis žargonas, bet iš tikrųjų tai tiesiog logiškas būdas patikrinti, ar tavo tikslas yra realus, ar tik gražiai skamba.
Praktinis patarimas: paimk vieną savo svajonę ir pabandyk ją „SMART-inti”. Parašyk ją ant popieriaus ir atsakyk į klausimus – kas tiksliai? iki kada? kaip žinosiu, kad pavyko? Dažnai jau šis pratimas atskleidžia, ar svajonė yra kažkas, ko tikrai nori, ar tiesiog gražiai skambantis dalykas.
Kaip suprasti, ko tu iš tikrųjų nori
Čia prasideda tikrasis iššūkis. Nes dažnai mes net nežinome, ko norime – arba žinome, ko nori mūsų tėvai, draugai, socialiniai tinklai, bet ne mes patys. Ir tai yra rimta problema, nes jei statai planą ant kažkieno kito norų, anksčiau ar vėliau tas planas subyrės.
Yra keli būdai prasikasti pro tą triukšmą ir rasti savo tikruosius norus:
Ikigai metodas. Tai japonų koncepcija, kuri padeda rasti gyvenimo prasmę per keturių klausimų sankirtą: ko aš mėgstu? ką aš gerai darau? ko pasauliui reikia? už ką galima gauti pinigų? Ten, kur šie keturi ratai susikerta – ten yra tavo ikigai, tavo „priežastis egzistuoti”. Tai ne magija, bet labai geras mąstymo įrankis.
Gyvenimo ratas. Nupiešk ratą ir padalink jį į 8 dalis: karjera, finansai, sveikata, santykiai, asmeninis augimas, laisvalaikis, aplinka, šeima. Įvertink kiekvieną sritį nuo 1 iki 10 – kiek esi patenkintas dabar. Kur yra didžiausios spragos? Dažnai ten ir reikia pradėti.
Nekrologas.* Skamba morbidiškai, bet veikia. Pagalvok – jei gyventum iki 90 metų ir pažvelgtum atgal, ko norėtum, kad būtų parašyta apie tave? Koks žmogus buvai? Ką padarei? Tai labai greitai atskiria tai, kas tikrai svarbu, nuo to, kas tik atrodo svarbu.
Svarbu suprasti: nėra vieno teisingo atsakymo. Tavo norai gali skirtis nuo draugo norų, ir tai yra gerai. Problema prasideda tada, kai pradedi planuoti gyvenimą pagal tai, kas „turėtų” būti, o ne pagal tai, kas tau iš tikrųjų svarbu.
Tikslų skaidymas: kaip iš kalno padaryti laiptus
Gerai, tarkime, žinai, ko nori. Bet tikslas atrodo milžiniškas ir nepasiekiamas. Tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės net nepradeda. Kalnas atrodo per aukštas, tai kam lipti.
Čia ateina tikslų skaidymo menas. Idėja paprasta: bet kokį didelį tikslą galima suskaidyti į mažesnius, o tuos – dar mažesnius, kol galiausiai gausi konkrečius veiksmus, kuriuos gali atlikti šiandien.
Pavyzdys: tarkime, nori tapti programuotoju.
- Ilgalaikis tikslas (2-3 metai): gauti pirmą darbą kaip junior developer
- Vidutinis tikslas (6 mėnesiai): išmokti JavaScript pagrindus ir sukurti 3 portfolio projektus
- Trumpalaikis tikslas (1 mėnuo): baigti JavaScript įvado kursą ir suprasti kintamųjų, funkcijų ir kilpų principus
- Šiandienos veiksmas: 45 minutės mokytis iš freeCodeCamp platformos
Matai, kaip milžiniškas tikslas virsta kažkuo, ką gali padaryti šiandien vakare? Ir kiekvieną dieną, kai atlieki tą mažą veiksmą, artėji prie kalno viršūnės – net jei to nejauti.
Praktinis patarimas: naudok „90 dienų plano” principą. Užuot planavęs visus metus, susikoncentruok į artimiausius tris mėnesius. Nustatyk vieną pagrindinį tikslą tam laikotarpiui ir kiekvieną savaitę nustatyk tris svarbiausius veiksmus, kurie artins prie to tikslo. Tai pakankamai trumpas laikotarpis, kad išliktum motyvuotas, bet pakankamai ilgas, kad padarytum realią pažangą.
Motyvacija, disciplina ir kodėl „tiesiog norėk labiau” neveikia
Turbūt esi girdėjęs frazę „jei tikrai nori, rasi būdą”. Ir iš dalies tai tiesa. Bet problema ta, kad žmonės dažnai galvoja, jog reikia laukti, kol atsiras ta magiškas motyvacijos banga, kuri nuneš juos į tikslą. Spoileris: ta banga dažniausiai neatplaukia.
Motyvacija yra nepastovi. Ji ateina ir išeina kaip oras. Vieną dieną jautiesi nenugalimas, kitą – net mintis apie tikslą atrodo varginanti. Ir tai yra normalu – tai yra žmogiškas dalykas, ne tavo silpnumo ženklas.
Štai kodėl svarbu suprasti skirtumą tarp motyvacijos ir disciplinos. Motyvacija yra jausmas. Disciplina yra sistema. Ir sistema veikia net tada, kai jausmo nėra.
Kaip sukurti sistemą?
- Įpročių grandinė. Prisek naują veiksmą prie jau esamo įpročio. Pavyzdžiui: „po rytinio kavos puodelio 20 minučių skaitysiu apie savo sritį”. Tai vadinama „habit stacking” – ir tai veikia, nes naudoji jau egzistuojantį elgesio modelį.
- Aplinkos dizainas. Padaryk teisingus veiksmus lengvus, o neteisingus – sunkius. Jei nori skaityti daugiau, padėk knygą ant pagalvės. Jei nori mažiau laiko leisti telefone, išjunk socialinių tinklų programėlių pranešimus.
- Mažiausia įmanoma versija. Kai nesinori nieko daryti, padaryk bent mažiausią galimą versiją. Nori bėgioti, bet nesinori? Apsiavęs batus ir išeik laukan – tik tiek. Dažnai to pakanka, kad pradėtum.
Ir dar vienas svarbus dalykas: nustok laukti „tinkamo momento”. Tinkamas momentas yra dabar, net jei jis neatrodo tobulas. Tobulumas yra prokrastinacijos brolis.
Kai planai subyrėja – ir kaip su tuo susitvarkyti
Reikia kalbėti ir apie tai, nes niekas nekalba. Visi rašo apie tai, kaip nustatyti tikslus ir jų siekti, bet mažai kas sako tiesiai: planai keičiasi. Kartais subyrėja visiškai. Ir tai nereiškia, kad esi nesėkmės žmogus.
Gyvename tokiame pasaulyje, kur nesėkmė vis dar yra gėdinga. Socialiniuose tinkluose matome tik sėkmės istorijas, tik „nuo nulio iki milijono” naratyvus. Bet realybė yra ta, kad kiekvienas, kas kažką pasiekė, turėjo momentų, kai viskas atrodė beviltiškai.
Kai planas subyrėja, yra keletas dalykų, kuriuos verta padaryti:
Pirma – leisk sau nusivilti. Nedaryk veidmainiško „viskas gerai, tai tik pamoka” veidrodžio. Jei nusivilei, tai normalu. Leisk sau tai pajusti. Bet neapsigyvenik tame jausme ilgam.
Antra – analizuok, bet be saviplakos. Kas nutiko? Ar tikslas buvo nerealistiškas? Ar pasikeitė aplinkybės? Ar trūko resursų? Šis klausimas yra ne tam, kad save plaktum, o tam, kad kitą kartą darytum kitaip.
Trečia – koreguok, ne atsisakyk. Dažnai žmonės, kai planas neveikia, visiškai atsisako tikslo. Bet galbūt reikia ne atsisakyti tikslo, o pakeisti kelią. Jei norėjai tapti gydytoju, bet neįstojei į medicinos fakultetą – tai nereiškia, kad negali dirbti sveikatos srityje. Galbūt kelias yra kitoks.
Ir dar vienas dalykas: kartais planai keičiasi ne todėl, kad kažkas nepavyko, o todėl, kad tu pats pasikeitei. Ir tai yra visiškai gerai. Dvidešimties metų tu ir trisdešimties metų tu yra skirtingi žmonės. Leisk sau keistis ir leisk savo planams keistis kartu su tavimi.
Įrankiai ir resursai, kurie tikrai padeda (ne tik teoriškai)
Gerai, pakankamai filosofijos. Pakalbėkime apie konkrečius dalykus, kuriuos gali pradėti naudoti šiandien.
Dienoraštis. Žinau, žinau – skamba kaip kažkas, ką darė paaugliai devintajame dešimtmetyje. Bet rašymas iš tikrųjų padeda struktūrizuoti mintis ir suprasti save. Nereikia rašyti daug – net 5-10 minučių per dieną gali keisti perspektyvą. Gali naudoti paprastą sąsiuvinį arba programėles kaip „Day One” ar „Notion”.
Notion arba Obsidian. Šios programėlės leidžia kurti savo asmeninę „antrojo proto” sistemą – vieta, kur laikosi tikslus, idėjas, planus, pastabas. Notion yra paprastesnis pradedantiesiems, Obsidian – galingesnis tiems, kurie nori gilesnės sistemos.
Habitica. Jei esi žaidimų mėgėjas – ši programėlė paverčia įpročių kūrimą RPG žaidimu. Atlieki užduotis, gauni taškus, keli lygį. Skamba vaikiškai, bet veikia.
Knygos, kurias verta perskaityti:
- „Atomic Habits” – James Clear (apie įpročių kūrimą, labai praktinė)
- „The One Thing” – Gary Keller (apie tai, kaip susikoncentruoti į svarbiausia)
- „Mindset” – Carol Dweck (apie augimo mąstymą – tai keičia viską)
- „Ikigai” – Héctor García ir Francesc Miralles (apie gyvenimo prasmės paiešką)
Savaitinė peržiūra. Kiekvieną sekmadienį skirkite 20-30 minučių peržiūrėti praėjusią savaitę: kas pavyko? kas nepavyko? ko išmokai? ką darysi kitaip? Tai vienas galingiausių įpročių, kurį gali sukurti.
Pradėk nuo šiandien, ne nuo pirmadienio
Yra tokia žmogaus psichologijos keistenybė – mes visada norime pradėti nuo „tobulo momento”. Nuo Naujų metų. Nuo pirmadienio. Nuo tada, kai baigsis egzaminai. Nuo tada, kai bus daugiau laiko. Bet tas tobulas momentas niekada neateina, nes gyvenimas visada yra netobulas ir visada bus kažkas, kas trukdo.
Ateities planų kūrimas nėra vienkartinis įvykis – tai procesas. Ir tas procesas prasideda ne tada, kai turi visus atsakymus, o tada, kai pradedi užduoti klausimus. Ko aš noriu? Kur einu? Kas man svarbu? Šie klausimai gali atrodyti dideli ir bauginantys, bet jie yra vienintelis kelias į gyvenimą, kurį pats pasirinksi, o ne gyvenimą, kuris tiesiog nutiks tau.
Neprivalo turėti visko suplanuota. Neprivalo žinoti kiekvieno žingsnio. Bet turėti bent apytikrę kryptį, bent vieną tikslą, bent vieną mažą veiksmą, kurį gali padaryti šiandien – tai jau yra daugiau nei dauguma žmonių. Ir tai jau yra pradžia.
Taigi – ne nuo pirmadienio. Šiandien. Paimk popieriaus lapą arba atsidaryk naują dokumentą ir parašyk: ko aš noriu per ateinančius metus? Tik vienas dalykas. Tik vienas tikslas. Ir tada parašyk, ką gali padaryti rytoj, kad artėtum prie jo. Tik vieną veiksmą.
Viskas prasideda nuo to vieno žingsnio. Ir tas žingsnis yra dabar.
