Kas čia per žaliasis sandoris ir kodėl tau turėtų rūpėti?
Turbūt girdėjai apie Green Deal arba Žaliąjį sandorį – tai toks ambicingas Europos Sąjungos planas, kuris skamba kaip kažkas iš politikų kalbų. Bet iš tiesų tai tiesiogiai liečia kiekvieną iš mūsų, ypač jaunimą. Kodėl? Nes mes būsim tie, kurie gyvensim šioje planetoje dar kokius 50-80 metų (jei viskas gerai klosis), ir nuo to, ką darom dabar, priklauso, kokioje aplinkoje teks gyventi.
Green Deal – tai ES strategija, kuria siekiama iki 2050 metų paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Skamba kaip sci-fi? Gal šiek tiek, bet iš esmės tai reiškia, kad Europa turi išmokti gyventi taip, kad išskirtų tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek sugeba absorbuoti. Tarsi įkvėpti ir iškvėpti vienodai – balansas.
Šis planas apima viską – nuo energetikos ir transporto iki žemės ūkio ir statybų. Tai ne vien apie tai, kad politikai kažką nuspręs ir viskas magiškai pasikeis. Čia reikia visų pastangų, įskaitant ir mūsų, jaunų žmonių, kurie dažnai esam kur kas labiau motyvuoti keisti įpročius nei vyresnioji karta.
Kodėl jaunimas čia svarbiausias žaidėjas?
Gal pastebėjai, kad būtent jaunimas labiausiai triukšmauja dėl klimato kaitos? Greta Thunberg, „Fridays for Future” judėjimas, protestai visame pasaulyje – tai ne atsitiktinumas. Mes esam karta, kuri augo jau žinodama apie klimato krizę, matydama ekstremalių orų reiškinius, skaitydama apie nykstančias rūšis ir tirpstančius ledynus.
Statistika rodo, kad apie 70% jaunų europiečių tarp 15 ir 35 metų yra susirūpinę klimato kaita ir nori veikti. Tai yra didžiulė jėga! Bet čia ne tik apie protestus ar socialinius tinklus. Jaunimas turi unikalią galią keisti vartojimo įpročius, daryti spaudimą įmonėms ir politikams, o svarbiausia – formuoti naują normalumą.
Mes esam skaitmeninė karta, kuri informaciją gauna akimirksniu. Tai reiškia, kad galim greitai mokytis, dalintis žiniomis ir organizuotis. Kai kurios įmonės jau dabar keičia savo strategijas vien todėl, kad jauni vartotojai reikalauja daugiau skaidrumo ir atsakomybės. Tavo pasirinkimai parduotuvėje, tavo balsas internete, tavo sprendimai kasdieniame gyvenime – visa tai kuria bangos efektą.
Kasdieniai veiksmai, kurie iš tiesų veikia
Gerai, užtenka teorijos. Ką konkrečiai gali daryti, kad prisidėtum prie tų klimato tikslų? Nebijok, neprašysiu gyventi oloje ir valgyti tik žolės (nors jei nori – kodėl ne).
Transportas ir judėjimas
Vienas didžiausių taršos šaltinių yra transportas. Jei gali, rinkis dviratį ar paspirtuką trumpiems atstumams. Daugelyje Europos miestų dabar yra puikios dviračių takelių sistemos. Taip, lietumi nelabai smagu, bet geras lietpaltis ir nusiteikimas padaro stebuklus. O jei reikia važiuoti toliau – viešasis transportas yra tavo draugas. Autobusas ar traukinys, kuriame važiuoja 50 žmonių, yra daug efektyvesnis nei 50 atskirų automobilių.
Kelionės lėktuvu? Čia sudėtingiau, nes visi norim pamatyti pasaulį. Bet gal vietoj trijų trumpų savaitgalių kelionių per metus galėtum suplanuoti vieną ilgesnę kelionę traukiniu? Europa turi fantastišką geležinkelių tinklą, o kelionė traukiniu gali būti nuotykis pats savaime. Be to, dabar populiarėja naktiniai traukiniai – užmiegi Vilniuje, pabusti Prahoje. Patogu ir ekologiška.
Maistas ir vartojimas
Maisto pramonė sukuria apie ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai nereiškia, kad tuoj pat turi tapti veganu (nors jei nori – super), bet sumažinti mėsos vartojimą tikrai verta. Gal pradėk nuo „Meatless Monday” arba paprasčiausiai rinkis mažesnes porcijas.
Pirkdamas maistą, žiūrėk, iš kur jis atvežtas. Pomidorai iš Ispanijos žiemą? Jie tikrai paliko nemažą anglies pėdsaką. Sezoniniai ir vietiniai produktai ne tik ekologiškesni, bet dažnai ir skanesni. Be to, palaikyk vietos ūkininkus – tai svarbu ir ekonomikai.
Ir tas maisto švaistymą… Europiečiai išmeta apie 88 milijonus tonų maisto per metus. Tai absurdas! Planuok pirkinius, naudok likučius, mokykis atskirti „geriausias iki” nuo „galutinis vartojimo terminas”. Dažnai maistas vis dar puikus net ir praėjus tai datai ant pakuotės.
Drabužiai, technologijos ir kitas tavęs
Fast fashion industrija yra viena didžiausių gamtos teršėjų. Tos pigios palaidinės, kurias nusiperki, pavelki kartą ir užmiršti spintoje? Jos gamyba sunaudoja milžinišką kiekį vandens, cheminių medžiagų ir energijos. Plius, dažnai jos gaminamos išnaudojant darbuotojus besivystančiose šalyse.
Alternatyvos? Pirmiausia, pirkti mažiau. Skamba nuobodžiai, bet tai efektyviausia. Antra, second-hand parduotuvės dabar yra tikras lobių kalnai. Vintage drabužiai ne tik ekologiški, bet ir unikalūs – nepamatysi kito žmogaus su tokiu pat. Trečia, jei perki naują, rinkis kokybę, ne kiekį. Geriau turėti vieną gerą džemperį, kuris tarnaus penkerius metus, nei penkis pigius, kurie subyrės per sezoną.
Tas pats galioja elektronikai. Telefonas, kuris veikia puikiai, bet jau dvejų metų? Neskubėk keisti į naujausią modelį. Gamyba ir utilizavimas sukuria didžiulę taršą. O jei jau reikia naujo – pasižiūrėk, ar galima suremontuoti seną arba nusipirkti atnaujintą įrenginį.
Energija namuose ir bendrabučiuose
Net jei gyveni su tėvais ar nuomojies kambarį, gali daryti įtaką energijos suvartojimui. Paprasti dalykai: išjungti šviesą išeinant iš kambario (taip, kaip mama visada prašo), nenaudoti elektros prietaisų budėjimo režimu, trumpinti dušo laiką.
Jei turi galimybę rinktis energijos tiekėją (pavyzdžiui, gyvendamas savo bute), pasirink žaliąją energiją. Dabar daugelis tiekėjų siūlo planus, kur elektra gaunama iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės, vandens. Kartais tai net pigiau nei tradicinė energija.
Šildymas ir vėsinimas suryja didžiausią energijos dalį. Žiemą užuot kaitinęs butą iki 25 laipsnių ir vaikščiojęs marškinėliais, gal užsimesti megztinį ir laikyti 20-21 laipsnį? Vasarą – vėdinimas vakare ir anksti ryte, o ne oro kondicionierius dieną naktį.
Studijos, karjera ir žalieji pasirinkimai
Jei dar studijuoji ar planuoji studijas, pagalvok apie sritis, kurios susijusios su tvarumu. Atsinaujinanti energetika, aplinkos inžinerija, tvarus dizainas, žalioji ekonomika – tai sritys, kurios ne tik padės planetai, bet ir siūlo puikias karjeros perspektyvas. Green Deal reiškia, kad bus kuriama milijonai naujų darbo vietų žaliosiose pramonės šakose.
Net jei tavo sritis visai kita – medicinos, IT, menai – vis tiek gali integruoti tvarumo principus. Programuotojas gali kurti aplikacijas, padedančias žmonėms mažinti anglies pėdsaką. Menininkas gali kelti aplinkosaugos temas. Gydytojas gali šviest apie klimato kaitos poveikį sveikatai.
Ieškodamas praktikos ar darbo, domėkis įmonių aplinkosaugine politika. Daugelis jaunų žmonių dabar atsisako dirbti įmonėse, kurios nepaiso aplinkos. Tai siunčia stiprų signalą verslui. Kai talentingi jauni specialistai renkasi darbdavius pagal jų tvarumą, įmonės turi keistis.
Aktyvizmas ir bendruomenė
Ne visi esam gimę aktyvistai, ir tai visiškai gerai. Bet yra daug būdų įsitraukti pagal savo komforto zoną. Gali būti nuo dalijimosi informacija socialiniuose tinkluose iki dalyvavimo protesto akcijose.
Prisijunk prie vietinių aplinkosauginių organizacijų ar iniciatyvų. Daugelyje miestų yra grupės, kurios organizuoja šiukšlių rinkimo akcijas, medžių sodinimą, edukacinius renginius. Tai puikus būdas susipažinti su bendraminčiais ir realiai prisidėti prie pokyčių savo bendruomenėje.
Jei esi drąsesnis, rašyk laiškus politikams, pasirašinėk peticijas, dalyvauk viešose konsultacijose. Skamba nuobodžiai? Gal šiek tiek, bet tai veikia. Politikai stebi viešąją nuomonę, ypač jaunimo, nes mes esam būsimieji rinkėjai.
Socialiniai tinklai gali būti galinga priemonė. Bet svarbu dalintis tikra, patikrinta informacija, ne paniką keliančius fake news. Sekti mokslininkus, aplinkosauginių organizacijų puslapius, dalintis praktiniais patarimais. Tavo draugai galbūt nebus susidomėję klimato konferencijų ataskaitomis, bet gali susidomėti tavo įrašu apie cool vintage parduotuvę ar receptą be mėsos, kurį išbandei.
Pinigai, investicijos ir ekonominė galia
Gal galvoji: „Kokie investavimai, aš vos pragyvenu su studentų stipendija.” Bet net nedideli pinigų srautai gali būti nukreipti tvariau. Jeituri taupomąją sąskaitą ar bet kokius santaupas, pasitikrink, ar tavo bankas investuoja į iškastinį kurą ar kitas teršiančias pramonės šakas. Kai kurie bankai dabar siūlo „žaliąsias” sąskaitas, kur pinigai naudojami finansuoti tvarius projektus.
Kai perki prekes ar paslaugas, balsuoji savo pinigine. Kiekvienas euro, kurį išleidi, siunčia signalą, kokį pasaulį nori matyti. Rinkis įmones, kurios demonstruoja tikrą įsipareigojimą tvarumui, ne tik „greenwashing” – kai klijuoja žalią etiketę ant to paties seno produkto.
Būk atsargus su greenwashing. Įmonės moka milijonus, kad atrodytų ekologiškos, nors iš tiesų mažai keičia. Mokykis atpažinti tikrus tvarumo sertifikatus, skaityk ne tik reklamas, bet ir nepriklausomas ataskaitas. Yra aplikacijų ir svetainių, kurios padeda įvertinti įmonių tikrąjį poveikį aplinkai.
Kaip nepersiblaškyti ir neatsidurti burnout
Štai ką noriu pasakyti labai aiškiai: tu neturi būti tobulas. Klimato krize neišspręsi vienas, ir nereikia jausti kaltės dėl kiekvieno plastikinio maišelio ar automobilio kelionės.
„Eco-anxiety” arba ekologinis nerimas yra reali problema, ypač tarp jaunų žmonių. Kai nuolat skaitai apie klimato katastrofą, lengva pajusti bejėgiškumą ir neviltį. Bet štai tiesa: kiekvienas mažas veiksmas svarbus. Ne todėl, kad vienas žmogus išgelbės planetą, bet todėl, kad milijonai mažų veiksmų sukuria didžiulį pokytį.
Daryk tai, ką gali, pagal savo galimybes. Jei šiandien neturi pinigų organiškai maistui – gerai, pirksi įprastą, bet gal sumažinsi mėsos kiekį. Jei gyveni kaime be viešojo transporto – naudosi automobilį, bet gal susitarsi važiuoti kartu su kaimynais. Progresas, ne tobulumas – štai kas svarbu.
Ir nepamiršk pasirūpinti savimi. Jei jauti, kad aplinkosauginės temos tave slegia, padaryk pertrauką. Pailsėk nuo naujienų, praleisk laiką gamtoje, pasikalbėk su draugais apie kažką kita. Tu būsi daug naudingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, jei išlaikysi sveiką pusiausvyrą.
Tavo veiksmai formuoja ateitį, ne atvirkščiai
Žinai, kas įdomiausia? Green Deal ir visi tie klimato tikslai nėra kažkas, kas nutinka tau. Tai yra kažkas, kas vyksta su tavimi, dėl tavęs ir per tave. Jaunimas nėra tik ateities viltis – mes esam dabartis, kuri jau dabar keičia žaidimo taisykles.
Kiekvienas pasirinkimas, kurį darai šiandien, yra balsas už tam tikrą ateitį. Ar tai būtų sprendimas nusipirkti second-hand džinsus, važiuoti dviračiu į universitetą, ar dalintis straipsniu apie klimato kaitą – visa tai kuria momentumą. O kai pakankamai žmonių pradeda judėti ta pačia kryptimi, net didžiausios korporacijos ir vyriausybės turi sekti.
Taip, sistema turi keistis. Taip, reikia politinių sprendimų ir didelių investicijų. Bet ta sistema keičiasi greičiau, kai milijonai žmonių kasdien rodo, ko nori. Mes turim galią ne tik protestuoti, bet ir kurti – kurti naują normalumą, kur tvarumas yra ne išskirtinumas, o standartinis lūkestis.
Green Deal nėra kažkoks abstraktus Briuselio biurokratų planas. Tai yra rėmai, kuriuose mes visi galim veikti. Ir geriausias laikas pradėti – ne rytoj, ne kai baigsi mokslus, ne kai turėsi daugiau pinigų. Geriausias laikas yra dabar, su tuo, ką turi, ten, kur esi.
Planeta nereikalauja iš tavęs herojiškų aukų. Ji tiesiog prašo, kad galvotum, rinktumeis sąmoningai ir nepasiduotum abejingumui. O tai, tiesą sakant, jaunimas moka geriau nei bet kuri kita karta. Tad pirmyn – tavo veiksmai svarbesni, nei tau atrodo.
