Kas iš tikrųjų vyksta, kai slankioji per feedo
Įsivaizduok tokią situaciją: atsibundi ryte, pirmiausia griebies telefono, atidaro Instagram ar TikTok, ir prabėga pusvalandis. Gal net valanda. Ir per tą laiką matei dešimtis vaizdo įrašų, šimtus nuotraukų, keletą „breaking news” antraščių. Bet ar kada susimąstei, kodėl matei būtent tai, o ne kažką kita? Kodėl tas vienas vaizdo įrašas apie kačiukus atvedė prie kito, o paskui dar vieno, ir staiga atsidūrei kažkokioje keistoje interneto dalyje, kur žmonės diskutuoja apie plokščią žemę?
Tai nėra atsitiktinumas. Tai algoritmas. Ir jis žino apie tave daugiau, nei tau gali pasirodyti.
Socialinių tinklų algoritmai šiandien yra vienas iš galingiausių įrankių, formuojančių tai, ką mes žinome, kuo tikime ir kaip matome pasaulį. Ir dauguma iš mūsų net nesusimąsto, kad tai vyksta. Tiesiog slankiojame, žiūrime, laikome, ir manome, kad patys renkamės, ką matyti. Bet ar tikrai?
Algoritmas nėra tavo draugas — jis yra verslo įrankis
Pirma ir svarbiausia, ką reikia suprasti: algoritmas nėra sukurtas tam, kad tau būtų gerai. Jis sukurtas tam, kad tu kuo ilgiau liktum platformoje. Tai yra viskas. Kiekviena sekundė, kurią praleidi TikTok ar Facebook, yra pinigai reklamuotojams, o pinigai reklamuotojams — tai pelnas platformai.
Kaip algoritmas pasiekia šį tikslą? Labai paprastai — jis rodo tau tai, kas sukelia stipriausią emocinę reakciją. Ir čia yra didelis spąstas, nes stipriausios emocinės reakcijos dažniausiai sukelia ne ramūs, informatyvūs straipsniai, o skandalingas turinys, pykčio kurstantys įrašai, baimę keliantys pranešimai arba labai paprasti, bet labai patrauklūs vaizdo įrašai su kačiukais.
Meta (Facebook ir Instagram valdanti kompanija) savo vidiniai tyrimai, kurie nutekėjo 2021 metais, parodė, kad kompanija žinojo, jog Instagram kenkia jaunų mergaičių psichinei sveikatai, bet nieko nedarė, nes tai neigiamai paveiktų jų verslo rodiklius. Tai nėra sąmokslo teorija — tai dokumentuoti faktai, kuriuos patvirtino buvę kompanijos darbuotojai.
Taigi kitą kartą, kai pagalvosi „oho, algoritmas mane taip gerai pažįsta, rodo tik tai, kas man įdomu” — prisimink, kad jis rodo tau tai, kas tave laiko prie ekrano, o ne tai, kas tau naudinga ar tikslu.
Burbulas ir atgarsių kamera: kaip prarandame ryšį su realybe
Viena iš labiausiai aptarinėjamų algoritmų pasekmių yra vadinamasis filtro burbulas (angl. filter bubble). Šią sąvoką 2011 metais pristatė interneto aktyvistas Eli Pariser, ir nuo tada ji tapo viena iš svarbiausių diskusijų temų kalbant apie skaitmeninę žiniasklaidą.
Kaip tai veikia? Algoritmas stebi, ką tu laikei ilgiau, ką mėgai, ką komentavai, ką peržiūrėjai kelis kartus. Ir pamažu pradeda rodyti vis daugiau panašaus turinio. Jei tu esi, tarkime, labai entuziastingas veganizmo šalininkas ir aktyviai reaguoji į turinį apie veganizmą — algoritmas pradės rodyti tau vis daugiau veganizmo turinio. Ir vis mažiau kitokio. Ir po kurio laiko tavo feede bus tik veganai, kurie sutinka vienas su kitu, ir tau gali susidaryti įspūdis, kad visi žmonės taip galvoja.
Dar vienas reiškinys — atgarsių kamera (angl. echo chamber). Tai situacija, kai tavo nuomonės ir įsitikinimai nuolat atspindimi atgal į tave, be jokio prieštaravimo ar alternatyvaus požiūrio. Socialiniai tinklai tai skatina, nes žmonės linkę sekti tuos, kurie sutinka su jais, ir blokuoti arba ignoruoti tuos, kurie nesutinka. Algoritmas tai pastebi ir rodo dar daugiau „sutinkančio” turinio.
Rezultatas? Tu gali gyventi skaitmeniniame pasaulyje, kuris visiškai neatitinka realybės. Ir tai nėra tik teorija — tai matome politikoje, kur žmonės iš skirtingų „burbulų” tiesiog negali susikalbėti, nes jie gyvena skirtingose informacinėse realybėse.
Praktinis patarimas: Kartais sąmoningai sek žmones ar puslapius, kurie turi kitokį požiūrį nei tu. Ne tam, kad sutiktum su jais, o tam, kad suprastum, kaip pasaulis atrodo iš kitos perspektyvos. Tai ne tik plečia akiratį, bet ir padeda kritiškai mąstyti.
TikTok ir „For You” puslapio magija — arba manipuliacija?
TikTok yra ypatingas atvejis, nes jo algoritmas yra tikriausiai pats galingiausias ir pats „agresyviausias” iš visų socialinių tinklų. „For You” puslapis (FYP) veikia taip efektyviai, kad žmonės dažnai sako, jog TikTok „skaito mintis”. Bet kaip iš tikrųjų?
TikTok algoritmas analizuoja daugybę signalų: kiek laiko žiūrėjai vaizdo įrašą, ar pažiūrėjai iki galo, ar peržiūrėjai kelis kartus, ar pasidalinai, ar komentavai, kokiu laiku žiūrėjai, net kokia buvo tavo telefono orientacija. Ir visa tai vyksta per pirmąsias kelias dienas naudojimo — algoritmas labai greitai „supranta”, kas tu esi ir ko nori.
Bet čia yra subtilus dalykas: TikTok algoritmas yra ypač geras ne tik rodyti tau tai, kas tau patinka, bet ir stumti tave į naujas sritis, kurios gali tapti naujais pomėgiais. Tai skamba gerai, bet yra ir tamsioji pusė. Tyrimai parodė, kad TikTok algoritmas gali labai greitai nuvesti jaunus žmones nuo normalaus turinio prie ekstremistinio ar žalingo. Vienas tyrimas parodė, kad naujas paskyras, kurios rodė susidomėjimą lieknėjimu, algoritmas per kelias dienas pradėjo „maitinti” turiniu apie valgymo sutrikimus.
Tai nėra tik TikTok problema — tai bendras socialinių tinklų algoritmų bruožas. Jie optimizuoja įsitraukimą, o ne gerovę. Ir dažnai tai reiškia, kad jie veda mus link turinio, kuris yra emociškai intensyvus, bet nebūtinai naudingas.
Ką galima padaryti: TikTok turi funkciją „Not interested” — naudok ją aktyviai. Taip pat galima „atstatyti” algoritmą, išvalant žiūrėjimo istoriją. Tai ne visiškas sprendimas, bet padeda šiek tiek atgauti kontrolę.
Dezinformacija ir algoritmai: kodėl melas plinta greičiau nei tiesa
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių algoritmų poveikių yra dezinformacijos plitimas. Ir čia yra labai aiški priežastis, kodėl tai vyksta: melagingos, sensacingos, emociškai kraunančios žinios sukelia daug stipresnę reakciją nei nuobodžios, tikslios, bet sudėtingos tiesos.
MIT atliktas tyrimas 2018 metais parodė, kad melagingos naujienos Twitter platformoje plinta šešis kartus greičiau nei teisingos. Ir svarbiausia — tai daugiausia lemia ne botai, o realūs žmonės, kurie dalinasi sensacingu turiniu, nes jis sukelia stiprią emocinę reakciją. Algoritmas tai mato, ir pradeda tą turinį rodyti dar daugiau žmonių.
Tai sukuria savotišką piktybinį ratą: sensacingas melas → stipri emocinė reakcija → daug įsitraukimo → algoritmas rodo daugiau žmonių → dar daugiau įsitraukimo → melas pasiekia milijonus. O tiesa, kuri dažnai yra sudėtingesnė ir mažiau „seksuali” informacine prasme, lieka nuošalyje.
Ypač tai matome sveikatos informacijos srityje. COVID-19 pandemijos metu socialiniai tinklai tapo tikra dezinformacijos fabrika, ir algoritmų vaidmuo čia buvo milžiniškas. Žmonės, kurie ieškojo informacijos apie vakciną, dažnai gaudavo mišinį iš oficialios informacijos ir antivakserių turinio, nes pastarasis sukeldavo daugiau reakcijų.
Kaip apsisaugoti: Prieš dalindamasis bet kokia sensacinga žinia, sustok ir patikrink. Lietuvoje veikia Demaskuok.lt ir Laisvoji banga, kurie tikrina informacijos tikslumą. Tarptautiniu lygiu — Snopes.com, FactCheck.org. Ir dar vienas paprastas patarimas: jei žinia sukelia labai stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, pasipiktinimą), tai yra signalas sustoti ir pagalvoti, ar ji tikra.
Kaip algoritmai veikia mūsų tapatybę ir savivertę
Čia mes einame į kiek gilesnę teritoriją, bet ji yra labai svarbi, ypač jaunimui. Socialinių tinklų algoritmai ne tik formuoja tai, ką mes žinome — jie formuoja tai, kuo mes esame arba kuo manome, kad turėtume būti.
Instagram yra klasikinis pavyzdys. Algoritmas rodo tau turinį, kuris gauna daug įsitraukimo. O kas gauna daug įsitraukimo? Tobulos nuotraukos, idealizuoti kūnai, prabangūs gyvenimo būdai, „perfect life” estetika. Ir kai tu kiekvieną dieną matai šimtus tokių nuotraukų, pradedi manyti, kad tai yra norma. Kad visi taip atrodo. Kad taip turėtum atrodyti ir tu.
Tyrimai rodo, kad jaunų žmonių, ypač mergaičių, savivertė tiesiogiai koreliuoja su socialinių tinklų naudojimo intensyvumu. Ir tai nėra atsitiktinumas — tai yra algoritmų sukurta aplinka, kurioje nuolat matome geriausią kitų žmonių versiją, lyginame su savimi, ir jaučiamės nepakankantys.
Bet yra ir kita pusė. Algoritmai taip pat gali formuoti mūsų politines pažiūras, vertybes, net tai, kaip mes matome save visuomenėje. Jei tu nuolat matai turinį, kuris sako, kad jaunimas yra bejėgis, kad sistema yra sugedusi ir nieko negalima pakeisti — po kurio laiko gali pradėti tuo tikėti. Ir tai yra labai pavojinga, nes tai atima norą veikti ir keisti dalykus.
Svarbus patarimas: Reguliariai daryk „socialinių tinklų detoksą” — bent kelias dienas per mėnesį pabandyk visiškai atsiriboti nuo socialinių tinklų. Tyrimai rodo, kad net trumpas pertraukimas gali ženkliai pagerinti savivertę ir bendrą psichinę sveikatą. Ir kai grįžti, dažnai matai turinį kitomis akimis.
Ar galima „išhakuoti” algoritmą ir atgauti kontrolę?
Gerosios naujienos: taip, galima. Algoritmai yra galingi, bet jie nėra visagaliai. Ir svarbiausia — jie reaguoja į tavo elgesį. Tai reiškia, kad tu gali sąmoningai formuoti savo informacinę aplinką, jei žinai, kaip tai daryti.
Pirma, sąmoningai kurk savo feedą. Sekk žmones ir puslapius, kurie teikia kokybišką, informatyvų turinį. Sekk ekspertus savo srityje, žurnalistus, kurie dirba kokybiškai, organizacijas, kurios daro realų darbą. Ir aktyviai naudok „Not interested” ar „Hide” funkcijas, kai matai turinį, kurio nenorite.
Antra, išjunk begalinį slankiojimą. Daugelis platformų turi funkcijas, kurios leidžia nustatyti laiko limitus. Naudok juos. Taip pat galima išjungti automatinį vaizdo įrašų paleidimą — tai sumažina algoritmų galimybę tave „įtraukti”.
Trečia, naudok platformas sąmoningai, o ne pasyviai. Skirtumas yra milžiniškas. Pasyvus naudojimas — tai kai tiesiog slankioji ir žiūri, ką algoritmas rodo. Sąmoningas naudojimas — tai kai tu eini į platformą su konkrečiu tikslu, randi, ką norėjai, ir išeini. Tai reikalauja disciplinos, bet labai keičia santykį su socialiniais tinklais.
Ketvirta, diversifikuok informacijos šaltinius. Nesek tik socialinių tinklų. Skaityk ilgesnius straipsnius, klausyk podkastų, žiūrėk dokumentinius filmus. Tai padeda formuoti gilesnį supratimą apie pasaulį, kurio socialiniai tinklai su savo trumpu, greitu turiniu tiesiog negali suteikti.
Penkta, kalbėk apie tai su draugais. Vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo algoritmų manipuliacijų yra turėti žmonių aplinkoje, su kuriais galima diskutuoti apie tai, ką matai internete. Kai kalbame apie informaciją garsiai, dažnai pastebime dalykus, kurių nepastebėjome skaitydami vieni.
Gyventi su algoritmais — bet ne pagal juos
Realybė yra tokia: mes negalime tiesiog išeiti iš socialinių tinklų. Na, techniškai galime, bet tai vis labiau tampa sudėtinga, kai tiek daug komunikacijos, informacijos ir net darbo galimybių yra susijusios su šiomis platformomis. Ir tai yra vienas iš algoritmų kūrėjų tikslų — padaryti platformas tokiomis neatsiejamomis nuo gyvenimo, kad pasitraukimas atrodytų neįmanomas.
Bet tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Sąmoningumas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Kai supranti, kaip algoritmas veikia, kai matai jo „ranką” formuojant tai, ką matai — tu jau esi žingsniu priekyje. Tu nebesi pasyvus vartotojas, tu esi žmogus, kuris supranta žaidimo taisykles.
Kritinis mąstymas skaitmeninėje erdvėje šiandien yra tokia pat svarbi įgūdžių dalis kaip skaitymas ar skaičiavimas. Mokyklos apie tai kalba per mažai, tėvai dažnai patys nesupranta, kaip tai veikia. Todėl mes, jaunimas, turime patys domėtis, patys mokytis ir patys vienas kitą mokyti.
Socialiniai tinklai gali būti nuostabūs įrankiai — ryšiui, kūrybiškumui, mokymuisi, organizavimuisi. Bet tik tada, kai mes juos valdome, o ne kai jie valdo mus. Ir ta riba yra labai plona, labai lengva ją peržengti nepastebėjus. Todėl verta reguliariai sustoti, paklausti savęs: ką aš dabar matau? Kodėl aš tai matau? Ar tai, ką matau, atitinka realybę? Ar tai, ką jaučiu žiūrėdamas į ekraną, yra tikras jausmas, ar algoritmiškai sukurta reakcija?
Ir galbūt svarbiausia — atsimink, kad tavo dėmesys yra vertingas. Labai vertingas. Tiek vertingas, kad didžiausios kompanijos pasaulyje išleidžia milijardus dolerių, kad jį gauti. Tai reiškia, kad tu turi galią. Kur nukreipi savo dėmesį — ten eina ir pinigai, ir įtaka. Naudok tą galią sąmoningai.
