Kas iš tikrųjų slepiasi po žodžiu „socialinė inovacija”?
Turbūt esi girdėjęs šį terminą – socialinė inovacija. Skamba gana rimtai, gal net šiek tiek nuobodžiai, kaip kažkas iš vadybos vadovėlio. Bet iš tikrųjų tai vienas iš įdomiausių dalykų, vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje – ir, svarbiausia, tai tiesiogiai liečia tave ir tavo kartą.
Socialinė inovacija – tai ne tik naujas produktas ar programa. Tai naujas būdas mąstyti apie problemas, kurios atrodo neišsprendžiamos. Tai momentas, kai žmogus (arba grupė žmonių) nusprendžia: „Gerai, tradicinis kelias neveikia – pabandykime kitaip.” Ir tas „kitaip” gali būti visiškai netikėtas: nuo programėlės telefone iki bendruomenės sodo miesto centre, nuo socialinio verslo modelio iki naujos švietimo sistemos.
Skirtingai nuo technologinių inovacijų, kurios dažniausiai orientuotos į pelną ar efektyvumą, socialinės inovacijos pirmiausia klausia: kaip tai padės žmonėms? Kaip tai pakeis situaciją tiems, kurie šiandien yra pažeidžiamiausi? Ir būtent čia slypi jų galia – jos kyla iš pačių žmonių, iš realių poreikių, o ne iš korporacinių strategijų.
Kodėl tradiciniai sprendimai nebepakanka
Pagalvok apie didžiausias šiandienines problemas: klimato kaita, socialinė atskirtis, psichinės sveikatos krizė, skurdas, nelygybė. Valstybės jas sprendžia dešimtmečius – su biudžetais, ministerijomis, programomis. Ir vis tiek jos niekur nedingsta. Kodėl?
Nes tradiciniai sprendimai dažnai veikia pagal tą pačią logiką: iš viršaus žemyn. Kažkas viršuje nusprendžia, kas yra problema, ir kažkas viršuje nusprendžia, kaip ją spręsti. O žmonės, kurie tą problemą gyvena kiekvieną dieną, lieka nuošalyje. Rezultatas – sprendimai, kurie atrodo gerai popieriuje, bet realybėje neveikia.
Socialinės inovacijos veikia atvirkščiai. Jos kyla iš apačios – iš bendruomenių, iš aktyvistų, iš jaunų žmonių, kurie tiesiog nusprendžia, kad laukti nebegalima. Ir tai ne romantizuotas pasakojimas – tai tiesiog efektyvesnis būdas spręsti problemas, nes žmonės, kurie jas gyvena, žino jas geriausiai.
Be to, šiandieninis pasaulis yra toks sudėtingas, kad viena institucija ar vienas sektorius paprasčiausiai negali susidoroti vienas. Socialinės inovacijos dažnai jungia verslo, pilietinės visuomenės ir valstybės resursus – ir būtent šis hibridinis modelis tampa vis efektyvesnis.
Realūs pavyzdžiai, kurie keičia pasaulį (ir ne tik šūkiuose)
Teorija – gerai, bet pažiūrėkime į konkrečius atvejus, nes jie kalba patys už save.
Grameen Bank Bangladeše – vienas klasikinių pavyzdžių. Muhammadas Yunusas pastebėjo, kad skurdžiausios moterys kaime negali gauti paskolų iš bankų, nes neturi užstato. Jo sprendimas buvo paprastas ir genialus: mikrokreditai grupėms, kur nariai garantuoja vienas kitą. Rezultatas? Milijonai žmonių ištrūko iš skurdo. Ir tai ne labdara – tai verslo modelis, kuris veikia.
Waze – taip, ta navigacijos programėlė. Iš tikrųjų tai socialinė inovacija: vairuotojai patys dalijasi informacija apie kamščius, avarijas, policijos postus. Bendruomenė sprendžia problemą, kurią valstybė sprendžia per brangiai ir per lėtai.
Lietuvoje taip pat yra puikių pavyzdžių. „Maisto bankas” – organizacija, kuri surenka maistą iš parduotuvių ir perstato jį stokojantiems. Tai ne tik labdara – tai sistema, kuri sprendžia dvi problemas vienu metu: maisto švaistymą ir skurdą. Arba „Mamos labui” – platforma, kuri jungia mamas, ieškančias darbo po motinystės atostogų, su darbdaviais. Paprasta idėja, bet keičia realias gyvenimo istorijas.
„Too Good To Go” – programa, leidžianti nusipirkti likusį maistą iš restoranų ir kavinių už mažesnę kainą. Vartotojai gauna pigų maistą, verslai – papildomas pajamas, planeta – mažiau švaistomo maisto. Visi laimi.
Kaip socialinės inovacijos gimsta – nuo idėjos iki pokyčio
Daugelis žmonių galvoja, kad socialinė inovacija – tai kažkas, kas atsitinka savaime. Bet iš tikrųjų tai procesas, ir jį galima išmokti.
Viskas prasideda nuo problemos supratimo. Ne tokio supratimo, kai perskaitai statistiką ir galvoji, kad žinai situaciją. O tikro – kai kalbi su žmonėmis, kurie tą problemą gyvena. Sociologai tai vadina „empatišku tyrimu”, bet iš esmės tai tiesiog klausymasis. Jei nori spręsti vienišumo problemą tarp pagyvenusių žmonių, pirmiausia reikia su jais pasėdėti ir pasikalbėti. Ne apie juos – su jais.
Tada ateina idėjų generavimas. Čia svarbu neužsidaryti su tais pačiais žmonėmis. Kuo įvairesnė komanda – tuo geriau. Skirtingas išsilavinimas, skirtinga patirtis, skirtinga kultūra – tai ne kliūtis, o resursas. Geriausios idėjos dažnai gimsta ten, kur susitinka du visiškai skirtingi pasauliai.
Po to – prototipavimas ir testavimas. Čia socialinės inovacijos skiriasi nuo tradicinių politikos sprendimų: jos nebijo klysti mažai. Geriau išbandyti idėją su dešimčia žmonių ir sužinoti, kad ji neveikia, nei investuoti milijonus į programą, kuri neveiks. Tai vadinama „fail fast” mentalitetu – ir tai nėra nesėkmė, tai mokymasis.
Galiausiai – mastelio didinimas. Tai pats sunkiausias etapas. Daugelis socialinių inovacijų puikiai veikia mažoje bendruomenėje, bet žlunga bandant jas išplėsti. Čia reikia ne tik gerų idėjų, bet ir finansavimo, partnerysčių, politinės paramos.
Kur tu gali prisidėti – net jei nesi „socialinis verslininkas”
Čia dažnai atsiranda barjeras: žmonės galvoja, kad socialinės inovacijos – tai kažkas, ką daro „ypatingi” žmonės su MBA laipsniais ir TED kalbomis. Bet tai visiškai neteisinga.
Jei esi studentas, gali pradėti nuo savo universiteto. Ar yra problema, kurią matai kiekvieną dieną? Gal tai psichinės sveikatos parama, kuri nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia? Gal tai maisto atliekos iš valgyklos? Gal tai pirmakursiai, kurie jaučiasi visiškai prarasti? Kiekviena iš šių problemų yra galimybė.
Štai keletas praktinių žingsnių, jei nori pradėti:
- Prisijunk prie egzistuojančių iniciatyvų. Nereikia išradinėti dviračio. Lietuvoje veikia „Social Innovation Fund”, „Socialinis verslas”, įvairios NVO – joms reikia žmonių, energijos, idėjų.
- Mokykis dizaino mąstymo. Tai metodologija, kuri padeda spręsti sudėtingas problemas žmogišku požiūriu. Yra daugybė nemokamų kursų internete – IDEO, Coursera, edX.
- Dalyvaukite hackathonuose. Socialiniai hackathonai – tai renginiai, kur per 24-48 valandas komandos bando rasti sprendimus realioms problemoms. Tai puiki vieta išbandyti save ir susirasti bendramintių.
- Kalbėk apie problemas viešai. Kartais socialinė inovacija prasideda nuo to, kad kažkas tiesiog pasakė garsiai: „Tai neteisinga, ir mes galime tai pakeisti.”
- Vartok sąmoningai. Kiekvienas pirkimas yra balsas. Rinkdamasis socialines įmones, sertifikuotus produktus, vietinį verslą – tu palaikai sistemą, kuri veikia kitaip.
Pinigai, politika ir kiti nemalonūs, bet būtini dalykai
Gerai, kalbėjome apie idėjas ir įkvėpimą. Bet socialinės inovacijos negyvena ore – joms reikia finansavimo, teisinės bazės ir politinės aplinkos. Ir čia dažnai atsiranda didžiausios kliūtys.
Finansavimo klausimas yra sudėtingas. Tradiciniai investuotojai nori pelno – socialinės inovacijos ne visada jį generuoja (arba generuoja lėčiau). Tradicinė labdara nori matyti aiškius rezultatus – socialinės inovacijos dažnai dirba su problemomis, kurias sunku išmatuoti. Todėl atsirado nauji finansavimo modeliai:
Socialinis kapitalas – investuotojai, kurie sutinka su mažesne grąža mainais į socialinį poveikį. Poveikio investicijos (impact investing) – vis populiarėjantis modelis, kur pinigai investuojami į projektus, kurie turi ir finansinę, ir socialinę grąžą. Crowdfunding – bendruomenės finansavimas, kuris leidžia idėjoms gyvuoti be tradicinių investuotojų.
Politinė aplinka taip pat svarbi. Kai kurios šalys sukūrė specialias teisines formas socialiniam verslui – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikia „Community Interest Company” modelis. Lietuvoje socialinio verslo įstatymas priimtas 2020 metais – tai žingsnis teisinga kryptimi, bet ekspertai sako, kad dar yra kur tobulėti.
Jaunam žmogui čia svarbu žinoti: politika nėra kažkas, kas vyksta be tavęs. Jei matai, kad teisinė aplinka trukdo socialinėms inovacijoms, tai yra priežastis dalyvauti – rinkimuose, konsultacijose, pilietinėse iniciatyvose.
Technologijos kaip socialinių inovacijų variklis – bet ne visagalis
Neįmanoma kalbėti apie socialines inovacijas nepaminėjus technologijų. Dirbtinis intelektas, blokų grandinė, didieji duomenys – visa tai atveria naujas galimybes spręsti visuomeninius iššūkius.
Pavyzdžiui, DI gali padėti anksti diagnozuoti psichinės sveikatos problemas pagal žmogaus kalbos modelius. Blokų grandinė gali užtikrinti skaidrumą labdaros organizacijose – kiekvienas donoras gali matyti, kur jo pinigai nuėjo. Didieji duomenys gali padėti miestams optimizuoti viešąjį transportą taip, kad jis pasiektų tuos rajonus, kurie šiandien yra atkirsti.
Bet čia svarbu nepamiršti vieno dalyko: technologija yra įrankis, ne sprendimas. Galima sukurti puikiausią programėlę, kuri teoriškai padeda pagyvenusiems žmonėms, bet jei jie nemoka jos naudoti – ji nepadės. Galima sukurti platformą skurdo mažinimui, bet jei žmonės neturi interneto prieigos – ji neveiks.
Technologinės socialinės inovacijos veikia tik tada, kai jos kuriamos kartu su žmonėmis, o ne jiems. Tai reiškia, kad prieš rašant kodą, reikia eiti į bendruomenę ir klausti. Ir tai reiškia, kad kartais geriausias sprendimas yra ne programėlė, o žmogus, kuris ateina ir pasikalba.
Ateitis, kurią galime kurti – jei norime
Socialinės inovacijos nėra stebuklingas vaistas nuo visų visuomenės ligų. Jos neišspręs klimato kaitos per vieną naktį, neišnaikins skurdo per vieną projektą, nepakeis žmogaus prigimties. Bet jos daro kažką labai svarbaus: jos parodo, kad pokyčiai yra įmanomi, ir kad juos gali inicijuoti paprastas žmogus – ne tik prezidentai ar milijardieriai.
Tavo karta – ir tai ne tuščias komplimentas – auga pasaulyje, kur informacija prieinama kaip niekada, kur ryšiai tarp žmonių skirtinguose žemynuose yra realūs, kur galima surinkti komandą per vieną savaitę ir pradėti dirbti. Tai milžiniškas pranašumas, kurio ankstesnės kartos neturėjo.
Bet kartu tai ir atsakomybė. Nes jei tu matai problemą ir turi įrankius jai spręsti – tylėjimas tampa pasirinkimu. Socialinės inovacijos prasideda nuo to momento, kai žmogus nusprendžia, kad laukti kito negalima. Kad tas kitas – tai jis pats.
Pradėk mažai. Rask vieną problemą savo aplinkoje. Pakalbėk su žmonėmis, kuriuos ji liečia. Surask vieną žmogų, kuris nori dirbti kartu. Išbandyk idėją. Klysk. Bandyk dar kartą. Tai ir yra socialinė inovacija – ne didelė teorija, o kasdieniai sprendimai, kurie sudaro kažką didesnio.
Pasaulis, kurį paveldėsi, bus toks, kokį jį sukursite. Ir socialinės inovacijos – tai vienas iš geriausių įrankių, kuriuos šiandien turite rankose.
