Kas iš tikrųjų yra verslumo mąstysena ir kodėl ji ne tik turtingiems
Kai išgirsti žodį „verslumas”, galvoje iš karto iškyla koks nors vyrukas su MacBook’u rankose, sėdintis modernaus biuro erdvėje ir kalbantis apie „skalę” bei „investuotojus”. Arba gal mama, kuri pardavinėja rankų darbo žvakes per Instagram. Bet verslumo mąstysena – tai visiškai kas kita, nei verslą turėjimas. Ir čia daugelis žmonių klysta.
Verslumo mąstysena – tai tam tikras būdas žiūrėti į pasaulį. Tai reiškia matyti problemas kaip galimybes, nebijoti eksperimentuoti, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir mokytis iš klaidų, o ne jų bijoti. Tokia mąstysena naudinga ne tik tiems, kurie nori steigti įmones – ji praverčia studentui, norinčiam geriau organizuoti savo laiką, darbuotojui, siekiančiam paaukštinimo, ar menininkui, bandančiam monetizuoti savo kūrybą.
Tyrimai rodo, kad verslumo mąstysena yra ugdoma – ne paveldima. Tai reiškia, kad jei šiuo metu jauti, jog tau trūksta iniciatyvos ar drąsos imtis naujų dalykų, tai nėra tavo charakterio nuosprendis. Tai tiesiog įgūdžiai, kurių dar nesimokei.
Augimo mąstysena – pagrindas, be kurio viskas griūna
Prieš kalbant apie verslumo mąstyseną, reikia suprasti vieną fundamentalų dalyką – augimo mąstyseną (angl. growth mindset). Psichologė Carol Dweck dešimtmečius tyrė, kodėl vieni žmonės po nesėkmių atsitiesia, o kiti tiesiog pasiduoda. Jos atsakymas: viskas priklauso nuo to, kaip tu supranti savo gebėjimus.
Žmonės su fiksuota mąstysena mano, kad jų intelektas, talentai ir gebėjimai yra duoti iš prigimties ir nesikeičia. Jei kažkas nesiseka – vadinasi, tiesiog „ne tau”. Žmonės su augimo mąstysena supranta, kad gebėjimai vystosi per pastangas, mokymąsi ir patirtį.
Kodėl tai svarbu verslumui? Nes verslumo kelias yra pilnas nesėkmių. Absoliučiai kiekvienas sėkmingas verslininkas tau pasakys, kad jis suklydo daugybę kartų. Jei tu kiekvieną klaidą interpretuosi kaip įrodymą, kad „ne tau”, tu niekada nepajudėsi iš vietos. Jei ją interpretuosi kaip pamoką – judėsi pirmyn.
Praktinis patarimas: Kitą kartą, kai kažkas nepavyks, užuot galvojęs „aš nesugeba”, paklausk savęs: „Ko aš galiu išmokti iš šios situacijos?” Tai ne klišė – tai konkretus kognityvinis įrankis, kuris keičia tai, kaip tavo smegenys apdoroja nesėkmę.
Kaip išugdyti gebėjimą matyti galimybes ten, kur kiti mato problemas
Vienas iš svarbiausių verslumo mąstysenos elementų – gebėjimas identifikuoti problemas ir matyti jose galimybes. Tai skamba banaliai, bet iš tikrųjų reikalauja treniruotės.
Dauguma sėkmingiausių pasaulio produktų ir paslaugų atsirado ne iš genialių idėjų, o iš paprastų frustracijų. Airbnb – nes du vaikinai negalėjo sumokėti nuomos ir turėjo laisvų čiužinių. Uber – nes du draugai negalėjo rasti taksi Paryžiuje. Instagram – nes Kevinas Systrom norėjo paprastesnio būdo dalintis nuotraukomis.
Kaip išugdyti šį gebėjimą? Pradėk nuo kasdienio stebėjimo. Kiekvieną dieną atkreipk dėmesį į tai, kas tave erzina, kas neveikia gerai, ko trūksta. Tai gali būti bet kas – nuo to, kad kavos aparatas universitete visada sugenda, iki to, kad nėra geros lietuviškos programėlės, padedančios studentams rasti stažuotes.
Yra puikus pratimas, kurį naudoja daugelis inovatyvių kompanijų – vadinamasis „Kaip galėtume…?” klausimas. Vietoj „Ši problema neišsprendžiama” – „Kaip galėtume tai išspręsti?” Šis paprastas kalbinis pakeitimas iš tikrųjų keičia mąstymo kryptį nuo uždaros į atvirą.
Konkretus pratimas: Savaitę veskite dienoraštį, kuriame kasdien užrašyk 3 problemas, su kuriomis susidūrei. Savaitės pabaigoje peržiūrėk sąrašą ir pabandyk sugalvoti bent vieną galimą sprendimą kiekvienai. Tai ne apie tai, kad sukurtum milijoninį verslą – tai apie tai, kad išugdytum problemų matymo ir sprendimų ieškojimo įprotį.
Rizikos tolerancija: kaip išmokti nebijoti nesėkmės (bet ir nerizikuoti kvailai)
Čia reikia būti sąžiningam – verslumo mąstysena nereiškia, kad turi šokinėti nuo uolų ir tikėtis, kad skraidysi. Rizikos tolerancija nereiškia neapgalvotų sprendimų. Ji reiškia gebėjimą priimti apskaičiuotą riziką ir susitaikyti su tuo, kad ne viskas pavyks.
Daugelis jaunų žmonių Lietuvoje nedrįsta imtis naujų dalykų, nes bijo „ką pasakys kiti” arba bijo pralaimėti. Tai suprantama – mūsų kultūroje nesėkmė vis dar dažnai laikoma gėda, o ne mokymosi dalimi. Bet tai keičiasi, ir tu gali būti tos kartos, kuri keičia šį naratyvą, dalis.
Yra puiki koncepcija, kurią naudoja startuoliai – MVP (Minimum Viable Product), t.y. minimalus gyvybingas produktas. Idėja paprasta: vietoj to, kad metų metus tobulintum idėją galvoje ir bijotum ją parodyti pasauliui, sukurk paprasčiausią jos versiją ir išbandyk realybėje. Jei nepavyks – praradai mažai. Jei pavyks – turi patvirtinimą, kad verta tęsti.
Šią logiką galima pritaikyti bet kur. Nori pradėti YouTube kanalą? Nelauk, kol turėsi profesionalią įrangą – filmuok telefonu ir žiūrėk, ar žmonėms tai įdomu. Nori pradėti frilansinti? Nesiūlyk iš karto didelių projektų – pradėk nuo mažų ir mokykis.
Svarbu suprasti: Rizikos tolerancija ugdoma laipsniškai. Pradėk nuo mažų, saugių eksperimentų. Kiekvieną kartą, kai bandai kažką naujo ir išgyveni nesėkmę (arba sėkmę!), tavo tolerancija neapibrėžtumui auga. Tai kaip raumenys – juos reikia treniruoti.
Tinklaveika ir ryšiai: kodėl „ką žinai” kartais mažiau svarbu nei „ką pažįsti”
Galbūt tai skamba ciniškai, bet tai tiesa – ryšiai yra vienas svarbiausių verslumo elementų. Ne todėl, kad pasaulis nesąžiningas (nors kartais ir taip), o todėl, kad žmonės natūraliai padeda tiems, kuriuos pažįsta ir kuriais pasitiki.
Tačiau daugelis jaunų žmonių turi klaidingą supratimą apie tinklaveikimą. Jie galvoja, kad tai – apsimetinėjimas, naudojimasis žmonėmis arba dalyvavimas nuobodžiuose verslo renginiuose su vizitinėmis kortelėmis. Tikroji tinklaveika yra visiškai kas kita.
Tikroji tinklaveika – tai autentiškų ryšių kūrimas, pagrįstas abipuse nauda ir tikru susidomėjimu. Tai reiškia:
- Domėtis kitų žmonių projektais ir idėjomis genuiniškai
- Dalintis savo žiniomis ir patirtimi, nesitikint greito atlygio
- Palaikyti ryšį su žmonėmis, net kai tau jų nereikia
- Būti naudingam kitiems, o ne tik ieškoti, kas gali būti naudinga tau
Socialiniai tinklai čia gali būti puikus įrankis – LinkedIn, Twitter/X, net Instagram gali padėti kurti ryšius su žmonėmis iš tavo srities. Bet svarbiausia – būk autentiškas. Žmonės jaučia, kai su jais bendraujama tik iš intereso.
Praktinis patarimas: Kiekvieną mėnesį susisiek su vienu žmogumi, kurio darbas tave įkvepia. Tai gali būti trumpas laiškas, kuriame pasakai, kad tave įkvėpė jų projektas, arba klausimas, kurį turi. Dauguma žmonių mielai atsako – ypač jei matosi, kad domėjimaisi genuiniškai.
Savidisciplina ir laiko valdymas: nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis
Gerai, čia kalbėsime apie dalykus, kurių niekas nenori girdėti, bet visi žino, kad jie svarbūs. Verslumo mąstysena be savidisciplinos yra kaip automobilis be benzino – gali atrodyti gerai, bet niekur nevažiuosi.
Problema ta, kad mes gyvename pasaulyje, kuris yra suprojektuotas tam, kad atitrauktų mūsų dėmesį. TikTok, Instagram, Netflix – visos šios platformos naudoja sudėtingus algoritmus, kad išlaikytų tave kuo ilgiau. Ir tai veikia. Vidutinis žmogus praleidžia telefone apie 4-5 valandas per dieną. Tai yra 28-35 valandos per savaitę. Beveik pilnas darbo etatas.
Versliai mąstantis žmogus neatsisako technologijų – jis jas valdo, o ne leidžia joms valdyti save. Keli konkretūs įrankiai:
- Time blocking – suplanuok savo dieną blokais, skirtais konkretiems darbams. Nenaudok „pažiūrėsiu, ką padarysiu” principo.
- Pomodoro technika – dirbk 25 minutes be pertrūkių, tada 5 minutes pailsėk. Tai padeda išlaikyti koncentraciją.
- „Ryto ritualas” – pirmą valandą po pabudimo neseki socialinių tinklų. Naudok tą laiką kūrybiniam darbui, mokymui ar planavimui.
- Savaitinis peržiūros ritualas – kiekvieną sekmadienį skirk 30 minučių peržiūrėti, ką padarei per savaitę ir ką planuoji padaryti kitą.
Ir dar vienas dalykas apie laiko valdymą, kurį dažnai ignoruoja: poilsis yra produktyvumo dalis, ne jo priešingybė. Pervargęs žmogus priima blogesnius sprendimus, kuria prasčiau ir yra mažiau kūrybingas. Miegas, fizinis aktyvumas ir laisvalaikis – tai ne prabanga, tai investicija į savo efektyvumą.
Finansinis raštingumas – verslumo mąstysenos dalis, apie kurią per mažai kalbama
Verslumo mąstysena neišvengiamai susijusi su finansiniu raštingumu. Ir čia Lietuvos švietimo sistema deja mus šiek tiek apvilia – dauguma jaunų žmonių baigia mokyklą nežinodami, kaip veikia sudėtinės palūkanos, kas yra investicinis portfelis ar kaip skaičiuoti verslo pelningumą.
Finansinis raštingumas nereiškia, kad turi tapti ekonomistu. Tai reiškia suprasti keletą pagrindinių principų:
Aktyvai prieš pasyvus. Aktyvai – tai kas uždirba tau pinigus (investicijos, verslas, nuomojamas turtas). Pasyvai – tai kas atima pinigus (paskolos, nereikalingi daiktai). Versliai mąstantis žmogus siekia kaupti aktyvus.
Pinigų laiko vertė. 100 eurų šiandien yra daugiau verta nei 100 eurų po metų, nes šiandieninę sumą gali investuoti ir ji augs. Tai pagrindinis principas, kuris paaiškina, kodėl verta pradėti taupyti ir investuoti kuo anksčiau.
Diversifikacija. Nededek visų kiaušinių į vieną krepšelį. Tai taikoma tiek investicijoms, tiek pajamų šaltiniams.
Pradėti mokytis apie finansus nėra taip sunku, kaip atrodo. Yra puikių lietuviškų šaltinių – „Finansų Bičiulis” tinklaraštis, Lietuvos banko edukacinis portalas, taip pat tarptautiniai šaltiniai kaip „Investopedia”. Skirkite bent 30 minučių per savaitę finansiniam raštingumui – po metų jausitės visiškai kitaip.
Nuo mąstysenos prie veiksmų: nes idėjos be veiksmų yra tik svajonės
Gerai, mes kalbėjome apie mąstyseną, principus, koncepcijas. Bet yra vienas dalykas, kurį reikia pasakyti tiesiai: visa tai yra bevertė, jei neveiksi. Verslumo mąstysena nėra filosofija, kurią gali turėti galvoje ir jaustis gerai. Ji pasireiškia per veiksmus.
Ir čia daugelis žmonių sustoja – ne dėl žinių trūkumo, o dėl to, ką psichologai vadina „analizės paralyžiumi”. Tai situacija, kai tiek daug galvoji, planuoji ir analizuoji, kad niekada nepradedi. Pažįstama? Tau reikia „dar vienos knygos”, „dar vieno kurso”, „dar vieno plano” – ir tada pradėsi. Bet tas momentas niekada neateina.
Versliai mąstantys žmonės supranta, kad tobulas momentas neegzistuoja. Jie veikia su tuo, ką turi, ten, kur yra, dabar. Ir tobulina pakeliui.
Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos gali žengti šią savaitę:
- Pasirink vieną problemą, kurią matai savo aplinkoje, ir sugalvok tris galimus sprendimus
- Susisiek su vienu žmogumi, kurio karjera ar projektai tave įkvepia
- Pradėk vieną mažą eksperimentą – nesvarbu, ar tai būtų pirmasis tinklaraščio įrašas, pirmasis produktas, ar pirmasis pokalbis su potencialiu klientu
- Skirkite 20 minučių per dieną mokytis kažko, kas susijusi su tavo sritimi ar svajonėmis
- Užrašyk tris dalykus, kurių išmokai iš paskutinės nesėkmės
Verslumo mąstysena – tai ne charakterio bruožas, su kuriuo gimstama. Tai įpročių, požiūrių ir įgūdžių rinkinys, kurį gali ugdyti kiekvieną dieną. Ir geriausias laikas pradėti buvo vakar. Antras geriausias laikas – dabar. Taigi – ko lauki?
