Kodėl visi staiga kalba apie programavimą?
Turbūt pastebėjote, kad pastaraisiais metais programavimas tapo kažkuo panašiu į naująją „anglų kalbą” – visi sako, kad tai būtina mokėti, bet ne visi supranta kodėl. Tiesą sakant, situacija IT sektoriuje tikrai įdomi. Kol vieni baigia universitetus su tradiciniais diplomais ir nerimauja dėl darbo perspektyvų, kiti po pusės metų intensyvių kursų jau gauna pasiūlymus su algomis, apie kurias daugelis gali tik svajoti.
Bet čia ne tik apie pinigus. Programavimas iš tiesų keičia žaidimo taisykles karjeros prasme. Jei anksčiau norėdamas gauti gerą darbą turėjai eiti standartinį kelią – mokykla, universitetas, praktika, pradedančiojo pozicija – tai dabar viskas kiek kitaip. Technologijų kompanijos ieško žmonių, kurie moka daryti, o ne tik turi diplomus. Ir tai tikrai gerai naujiena tiems, kurie nori greičiau pradėti užsidirbti ir kurti kažką realaus.
Žinoma, ne viskas rožėmis klota. Yra daug mitų apie tai, kad programavimas – tai lengvi pinigai arba kad bet kas per tris mėnesius gali tapti „senior” programuotoju. Realybė sudėtingesnė, bet kartu ir įdomesnė.
Kas iš tikrųjų yra programavimas ir kam jis skirtas
Pirmiausia išsklaidykime vieną didžiausią mitą: programavimas nėra skirtas tik matematikos geekams ar žmonėms, kurie nuo vaikystės ardė kompiuterius. Taip, anksčiau galbūt taip ir buvo, bet šiandien situacija visiškai kitokia. Programavimas – tai labiau problemų sprendimas, loginis mąstymas ir kūrybiškumas nei sausas matematikos taikymas.
Aš pažįstu žmonių, kurie programuoti pradėjo būdami 25-eri, baigę visai nesusijusias specialybes – nuo istorijos iki grafinio dizaino. Vienas draugas studijavo teisę, bet suprato, kad tai ne jam, ir per metus išmoko programuoti. Dabar dirba fintech startupelyje ir uždirba daugiau nei dauguma jo buvusių kurso draugų, kurie tapo advokatais.
Programavimas šiandien – tai įrankis, kuris leidžia kurti. Norite sukurti aplikaciją, kuri padėtų žmonėms? Galite. Norite automatizuoti nuobodžius darbus? Galite. Norite dirbti iš bet kurios pasaulio vietos? Taip pat galite. Tai labiau primena mokėjimą kalbėti tam tikra kalba, kuri leidžia bendrauti su kompiuteriais ir liepti jiems daryti tai, ko jums reikia.
Ir ne, nebūtina mokėti visų programavimo kalbų. Tai kaip su žmogiškomis kalbomis – pakanka gerai išmokti vieną ar dvi, o kitas galėsite išmokti vėliau, jei prireiks. Python, JavaScript, Java – tai tik įrankiai. Svarbu suprasti principus, o ne išmokti sintaksę atmintinai.
Realios istorijos: kaip tai veikia praktikoje
Pažįstu merginą, kuri prieš dvejus metus dirbo kavinėje už minimalią algą. Neturėjo jokio IT išsilavinimo, tik vidurinę mokyklą. Bet ji buvo smalsaus proto ir pradėjo žiūrėti nemokamus programavimo kursus YouTube. Po trijų mėnesių užsiregistravo į intensyvius coding bootcamp kursus, kurie kainavo apie 3000 eurų. Taip, tai buvo dideli pinigai jai, teko pasiskolinti.
Bet štai kas įdomu – po šešių mėnesių ji jau dirbo junior programuotoja su 1500 eurų alga. Po metų – 2200 eurų. Dabar, po dvejų metų, ji uždirba apie 3000 eurų ir dirba iš namų, kartais iš užsienio. Investicija atsipirko su kaupu, o svarbiausia – ji mėgsta tai, ką daro.
Arba kitas pavyzdys – vaikinas, kuris studijavo ekonomiką universitete, bet suprato, kad biuro darbas nuo devynių iki penkių – ne jam. Programuoti pradėjo mokytis pats, naudodamas nemokamus šaltinius kaip freeCodeCamp ir The Odin Project. Jam užtruko ilgiau – apie metus, kol pajuto, kad pasiruošęs ieškoti darbo. Bet svarbu tai, kad jis neišleido nė cento mokymams ir vis tiek gavo darbą.
Šios istorijos rodo, kad kelių yra įvairių. Vieni renkasi mokamus kursus ir greitesnį kelią, kiti – savarankišką mokymąsi ir ilgesnį, bet pigesnį maršrutą. Abi strategijos veikia, jei esi pasiryžęs ir nuoseklus.
Kiek laiko ir pinigų tikrai reikia
Gerai, dabar apie konkretesnius dalykus. Kiek iš tikrųjų reikia laiko, kad pradėtum uždirbti kaip programuotojas? Atsakymas, kurio niekas nenori girdėti, bet kuris yra teisingas: priklauso.
Jei mokysitės intensyviai – kasdien po 4-6 valandas – galite pasiekti junior lygio per 6-9 mėnesius. Jei mokysitės po truputį, galbūt po valandą ar dvi per dieną, gali užtrukti 1-2 metus. Bet čia kalbu apie tikrą mokymąsi, ne apie vaizdo peržiūrėjimą fone, kol skrolini Instagram.
Dėl pinigų – čia dar įdomiau. Galite išmokti programuoti visiškai nemokamai. Yra tonos aukštos kokybės nemokamų šaltinių: freeCodeCamp, CS50 kursas iš Harvardo, Codecademy baziniai kursai, YouTube tutoralai. Problema su nemokamais šaltiniais – reikia labai daug savidisciplinos ir gebėjimo pačiam susikurti mokymosi planą.
Mokami kursai (bootcamps) kainuoja nuo 2000 iki 15000 eurų, priklausomai nuo intensyvumo ir prestižo. Ar verta? Jei turite pinigų arba galite gauti paskolą, tai gali būti gera investicija, nes gauni struktūrą, mentorystę ir dažnai pagalbą ieškant darbo. Bet tai tikrai ne būtinybė.
Universitetas IT srityje kainuoja dar daugiau ir užtrunka 3-4 metus, bet duoda fundamentalesnį išsilavinimą ir diplomą, kuris kai kurioms kompanijoms vis dar svarbus. Bet tiesą sakant, vis daugiau tech kompanijų visiškai nerūpi tavo išsilavinimas – joms rūpi, ką gali padaryti.
Kokias karjeros galimybes tai atveria
Dabar apie tai, kodėl visa tai verta vargo. Programavimo mokėjimas atveria ne vieną, o daugybę durų. Pirmiausia, žinoma, yra tradicinės programuotojo pozicijos – frontend, backend, full-stack developeriai. Bet tai tik pradžia.
Galite tapti mobiliųjų aplikacijų kūrėju ir kurti programėles, kuriomis kasdien naudojasi milijonai žmonių. Arba žaidimų kūrėju – gaming industrija yra didžiulė ir nuolat auga. Data science ir machine learning sritys ieško žmonių, kurie moka programuoti ir dirba su duomenimis – ir šie darbai dažnai apmokomi dar geriau nei tradicinis programavimas.
Bet štai kas tikrai įdomu – programavimo įgūdžiai naudingi net jei nedirbsite kaip programuotojas. Žinote marketingą? Programuoti mokantis marketingo specialistas gali automatizuoti procesus, kurti geresnes kampanijas, analizuoti duomenis – ir dėl to būti daug vertingesnis darbo rinkoje. Tas pats su dizaineriais, projektų vadovais, net žurnalistais.
Dar viena didelė privalumas – galimybė dirbti nuotoliniu būdu. COVID pandemija parodė, kad programuotojai gali produktyviai dirbti iš bet kur. Dabar daugelis kompanijų siūlo fully remote pozicijas, o tai reiškia, kad galite dirbti Lietuvos kompanijai gyvenant Tailande arba dirbti JAV kompanijai gyvenant Vilniuje ir gaudami JAV algas.
Freelancing ir konsultavimas – dar viena galimybė. Kai įgysite patirties, galite dirbti sau, pasirinkti projektus, nustatyti savo kainas. Žinau programuotojų, kurie dirba tik 6 mėnesius per metus ir uždirba pakankamai, kad likusį laiką galėtų keliauti ar užsiimti hobiais.
Sunkumai, apie kuriuos niekas nekalba
Gerai, dabar apie ne tokias gražias puses, nes būtų nesąžininga jų neminėti. Programavimo mokymasis nėra lengvas. Yra momentų, kai norėsi viską mesti po velnių. Kai klaida kode, kurios nerandi jau tris valandas, verčia abejoti savo protu. Kai naujas framework’as, kurį ką tik išmokai, tampa „outdated” ir visi pereina prie kažko naujo.
Imposter sindromas – tai reali problema šioje srityje. Net patyrę programuotojai dažnai jaučiasi kaip apgavikai, nes visada yra kažkas, ko nemoki. Technologijos keičiasi taip greitai, kad niekada nesijausi visiškai išmanantis viską. Ir tai gali būti psichologiškai sunku, ypač pradžioje.
Dar vienas dalykas – pirmojo darbo paieška gali būti frustruojanti. Junior pozicijoms konkurencija didžiulė, nes visi nori prasimušti į industriją. Gali tekti išsiųsti 50, 100 ar net daugiau CV, kol gausi pirmąjį pasiūlymą. Ir tas pirmasis darbas gali būti ne toks šaunus, kaip tikėjaisi – gali tekti dirbti su senomis technologijomis arba nuobodžiuose projektuose.
Taip pat reikia pripažinti, kad ne visiems programavimas patinka. Kai kurie žmonės išmoksta pagrindų, bet supranta, kad jiems tai tiesiog neįdomu. Ir tai visiškai normalu. Geriau tai sužinoti po kelių mėnesių bandymų nei po kelių metų studijų.
Dar viena problema – burnout. Programavimas gali būti labai intensyvus protiškai. Kai dirbi su sudėtingomis problemomis aštuonias valandas per dieną, tai išsemia. Be to, tech industrija kartais skatina „hustle culture” – mintį, kad turi nuolat mokytis, tobulėti, dirbti side projektus. Tai gali greitai privesti prie perdegimo.
Kaip pradėti: konkretūs žingsniai
Gerai, jei vis dar skaitote ir galvojate „noriu pabandyti”, štai konkretus planas, kaip pradėti. Pirmiausia, išbandykite programavimą nemokamai, prieš investuodami pinigus ar laiką. Eikite į freeCodeCamp.org ir pabandykite jų „Responsive Web Design” kursą. Tai užtruks gal 10-20 valandų ir suprasite, ar jums tai bent kiek įdomu.
Jei patiko, pasirinkite vieną kryptį ir laikykitės jos bent kelis mėnesius. Nešokite tarp Python, JavaScript, Java kas savaitę – taip nieko neišmoksite. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama JavaScript (jei domina web development) arba Python (jei domina data science, automation ar bendras programavimas).
Sukurkite mokymosi rutiną. Geriau mokytis po valandą kasdien nei po penkias valandas kartą per savaitę. Nuoseklumas yra raktas. Ir būtinai ne tik žiūrėkite video ar skaitykite – programuokite patys. Tai kaip mokytis plaukti – galite žiūrėti vaizdo įrašus, bet išmoksite tik įšokę į vandenį.
Kurkite projektus. Net labai paprastus. Padarykite portfolio svetainę sau. Sukurkite paprastą todo aplikaciją. Padarykite skaičiuotuvą. Šie projektai gali atrodyti banalūs, bet jie moko fundamentalių dalykų ir duoda ką parodyti potencialiems darbdaviams.
Prisijunkite prie bendruomenės. Reddit’e yra r/learnprogramming, Discord serveriai, vietinės meetup grupės. Programuotojai paprastai yra draugiški ir nori padėti pradedantiesiems. Nebijokit užduoti klausimų, net jei jie atrodo kvailai – visi kažkada buvome pradedantieji.
Kai jausitės pasiruošę, pradėkite kurti savo GitHub portfolio. Įkelkite savo projektus, net jei jie neideali. Darbdaviai nori matyti, kad mokate dirbti su Git (versijų kontrolės sistema) ir kad turite realių kodo pavyzdžių.
Ateitis priklauso tiems, kurie nebijo mokytis
Štai ko daugelis nesupranta apie programavimą ir karjeros galimybes: tai ne tik apie technologijas. Tai apie požiūrį – gebėjimą mokytis naujų dalykų, spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių. Šie įgūdžiai yra vertingi bet kurioje srityje, bet programavime jie ypač svarbūs ir ypač apdovanojami.
Taip, AI ir automatizacija keičia darbo rinką. Bet žinote kas? Programuotojai yra tie, kurie kuria tą AI ir automatizaciją. Artimiausiais dešimtmečiais technologijų specialistai bus dar labiau reikalingi, ne mažiau. Kiekviena kompanija tampa technologijų kompanija tam tikru mastu – net tradicinės industrijos kaip žemės ūkis ar medicina vis labiau priklauso nuo technologijų.
Programavimo mokymasis nėra greitas kelias į lengvus pinigus. Tai reikalauja darbo, kantrybės ir atsidavimo. Bet jei esate pasiruošę investuoti tą laiką ir pastangas, galimybės yra tikrai įspūdingos. Ir gražiausia tai, kad pradėti galite jau šiandien, dabar, nemokamai, iš savo kambario.
Nesvarbu, ar jums 18, 25 ar 35 – niekada ne per vėlu pradėti. Tech industrija vertina įgūdžius ir motyvaciją, ne amžių ar formalų išsilavinimą. Taip, jaunesniems galbūt lengviau prisitaikyti ir išmokti, bet mačiau žmonių, kurie karjerą pakeitė būdami 40-ies ir puikiai sekasi.
Taigi jei skaitote šį straipsnį ir galvojate „gal man pabandyti”, atsakymas paprastas: pabandykite. Prasčiausiu atveju išmoksite naujo įgūdžio ir suprasite, kad tai ne jums. Geriausiu atveju – pakeisite savo karjerą ir gyvenimą. O tarp šių dviejų kraštutinumų yra daugybė variantų, kai programavimo įgūdžiai papildo jūsų esamą karjerą ir daro jus vertingesniu specialistu.
Kelias nuo nulio iki kodo nėra trumpas, bet jis tikrai įveikiamas. Ir kas žino – gal po metų jūs būsite tas, kuris pasakos savo istoriją apie tai, kaip programavimas pakeitė jūsų karjeros galimybes.
