Kas vyksta darbo rinkoje – ir kodėl tau turėtų rūpėti
Jei manai, kad darbo rinka yra kažkas, kas tave palies tik po kelių metų, kai baigsi mokslus, turiu blogą žinią – ji keičiasi greičiau nei TikTok trendai. Ir dar blogesnė žinia? Jei neseki šių pokyčių, gali atsibust su diplomu, kuris rinkoje vertinamas maždaug tiek pat, kaip Nokia 3310 technologijų parduotuvėje.
Lietuvos darbo rinka patiria tikrą transformaciją. COVID-19 pandemija pagreitino procesus, kurie turėjo užtrukti dar kokį dešimtmetį. Nuotolinis darbas, dirbtinis intelektas, automatizacija – tai nebėra ateities vizijos, o kasdienybė. Ir žinai kas? Tai iš tiesų gera žinia jauniems specialistams, jei žinai, kaip šį žaidimą žaisti.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, per pastaruosius trejus metus šalies darbo rinkoje atsirado daugiau nei 50 tūkstančių naujų darbo vietų IT, technologijų ir kūrybinėse industrijose. Tuo pačiu metu tradicinės profesijos – nuo buhalterių iki gamyklos darbininkų – mato vis mažiau naujų pozicijų. Reiškia, kad pasirinkimas, ką studijuoti ar kokių įgūdžių mokytis, niekada nebuvo svarbesnis.
IT ir technologijos: ne, nebūtina būti nerdais
Gerai, pradėkime nuo akivaizdžiausio – IT sektoriaus. Bet sustok, neuždaryk šio straipsnio galvodamas „aš ne tam”. Vienas didžiausių mitų apie technologijų sektorių yra tas, kad ten dirba tik žmonės, kurie programuoja nuo 12 metų ir kalba Klingonų kalba.
Realybė? IT sektoriuje reikia visokių žmonių. Taip, programuotojų paklausa išlieka milžiniška – Lietuvoje vidutinis junior programuotojo atlyginimas startuoja nuo 1500-2000 eurų netoliese, o po poros metų gali peršokti 3000 eurų ribą. Bet čia ne tik apie kodą.
UX/UI dizaineriai kuria sąsajas, kurias mes visi naudojame. Jei kada pagalvojai „šitas programėlė atrodytų geriau, jei…”, tai jau turi tinkamą mąstyseną. Produktų vadybininkai koordinuoja komandas ir priima sprendimus apie tai, kokias funkcijas kurti. Duomenų analitikai padeda įmonėms suprasti, ką reiškia visi tie skaičiai. Kibernetinio saugumo specialistai saugo mus nuo įsilaužėlių – ir šita sritis auga kaip ant mielių.
Vilniuje, Kaune ir net mažesniuose miestuose atsiranda vis daugiau technologijų startuolių. „Vinted”, „Nord Security”, „Oxylabs” – tai tik keletas pavyzdžių lietuviškų įmonių, kurios ieško jaunų talentų. Ir dauguma jų siūlo ne tik konkurencingus atlyginimus, bet ir lanksčias darbo sąlygas, galimybę dirbti iš namų, mokymosi programas.
Žalioji ekonomika ir tvarumas – ne tik hipių reikalas
Jei esi tas žmogus, kuris rūšiuoja šiukšles ir neša savo maišelį į parduotuvę, turiu tau puikių naujienų. Tvarumas ir žalioji ekonomika tampa vienu sparčiausiai augančių sektorių Lietuvoje. Ir ne, tai nereiškia, kad visi dirbs medžių sodintojai.
Europos Sąjungos „Žaliasis kursas” reiškia, kad įmonės privalo keistis arba mirti. Lietuvos verslas investuoja milijonus į atsinaujinančią energiją, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką. Kam reikia žmonių? Tvarumo konsultantų, kurie padeda įmonėms tapti žalesnėms. Atsinaujinančios energijos inžinierių, kurie stato saulės elektrines ir vėjo parkus. Aplinkosaugos specialistų, kurie užtikrina, kad verslai laikytųsi reguliacijų.
Pagal „Investuok Lietuvoje” duomenis, žaliosios ekonomikos sektorius auga 15-20% kasmet. Tai reiškia ne tik naujas darbo vietas, bet ir gerus atlyginimus. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos projektų vadovas gali uždirbti 2000-3500 eurų jau su kelių metų patirtimi.
Bet čia ne tik apie inžineriją. Reikia žmonių, kurie moka papasakoti apie tvarumą – komunikacijos specialistų. Reikia tų, kurie gali parduoti žaliąsias technologijas – pardavimų vadybininkų. Reikia kūrybingų galvų, kurios sugalvos, kaip iš atliekų padaryti kažką vertingo.
Kūrybinės industrijos: kada hobis tampa karjera
Atsimeni, kai tėvai sakė „negalėsi pragyventi iš piešimo/muzikos/video kūrimo”? Na, jie klydo. Kūrybinės industrijos Lietuvoje patiria tikrą bumą, ir tai ne tik apie tapybą ar skulptūrą.
Turinio kūrėjai – taip, tai tikra profesija. Įmonės moka už kokybišką turinį socialiniams tinklams, tinklaraščiams, YouTube kanalams. Jei moki papasakoti istoriją, fotografuoti ar montuoti video, turi parduodamą įgūdį. Lietuvoje jau yra agentūrų, kurios specializuojasi tik turinio kūrime, ir jos ieško naujų talentų.
Video produkcija ir animacija – su streaming platformų augimu, poreikis video turiniui išaugo kosmiškai. Lietuvoje veikia kelios animacijos studijos, kurios dirba projektams visame pasaulyje. Pradedantis video montuotojas gali tikėtis 1200-1800 eurų, o su patirtimi – gerokai daugiau.
Žaidimų kūrimas – Lietuva turi augančią indie žaidimų kūrėjų bendruomenę. Nors tai konkurencinga sritis, talentingi žmonės randa savo nišą. Ir ne, nebūtina mokėti programuoti – reikia scenaristo, dizainerių, garso specialistų, bendruomenės vadybininkų.
Bet štai kas svarbu – kūrybinėse industrijose dažnai reikia būti universaliu. Jei moki fotografuoti IR montuoti video IR tvarkyti socialinius tinklus, esi daug vertingesnis nei tas, kuris moka tik vieną dalyką. Todėl mokykis plačiai, eksperimentuok, kuri portfolio.
Sveikatos priežiūra ir gerovė – daugiau nei tik gydytojai
Lietuvos visuomenė sensta, o COVID parodė, kaip trapi yra mūsų sveikatos sistema. Bet čia ne tik apie trūkumą – čia apie galimybes. Sveikatos sektorius transformuojasi ir ieško naujų žmonių su šviežiomis idėjomis.
Taip, slaugytojų ir gydytojų reikia labai. Bet taip pat reikia medicinos technologų, kurie dirba su naujausiais diagnostikos įrenginiais. Sveikatos duomenų analitikų, kurie padeda optimizuoti ligoninių darbą. Telemedicos specialistų, kurie kuria ir palaiko nuotolines konsultacijų sistemas.
Psichikos sveikata tapo viešai aptariama tema, ir tai puiku. Reiškia, kad psichologų, psichoterapeutų, konsultantų paklausa tik augs. Jei galvojai apie psichologijos studijas, bet baiminai, kad neraisi darbo – gali nerimauti mažiau.
Dar viena įdomi niša – wellness industrija. Nuo mitybos konsultantų iki fitness trenerių, nuo mindfulness mokytojų iki ergonomikos specialistų. Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata prevenciniai, ir tai kuria naujas darbo vietas. Taip, konkurencija didelė, bet jei turi aiškią specializaciją ir moki save parduoti, galimybių yra.
Ko mokytis ir kaip ruoštis – praktiniai patarimai
Gerai, dabar konkretūs dalykai. Kaip pasiruošti šiai naująjai darbo rinkai, nesvarbu, ar dar mokyklos suole, ar jau studijuoji?
Pirma – soft skills yra nauji hard skills. Kritinis mąstymas, komunikacija, komandinis darbas, problemų sprendimas – šie įgūdžiai vertinami visose srityse. Įmonės gali išmokyti tavęs techninių dalykų, bet negali išmokyti būti normaliu žmogumi, su kuriuo malonu dirbti. Todėl dalyvauk projektuose, dirk komandose, mokykis pristatyti idėjas.
Antra – mokykis mokytis. Skamba kaip klišė, bet tai tiesa. Technologijos keičiasi taip greitai, kad tai, ko išmoksi šiandien, po penkerių metų gali būti pasenę. Svarbu ne tiek žinoti viską, kiek mokėti greitai išmokti naujo. Naudok online kursus – Coursera, Udemy, LinkedIn Learning. Dauguma turi nemokamų ar pigių kursų.
Trečia – kuri portfolio, ne tik CV. Nesvarbu, ar programuotojas, dizaineris, ar rašytojas – turėk kažką, ką galima parodyti. GitHub profilį su projektais, Behance portfolį su dizainais, tinklaraštį su straipsniais. Darbdaviai nori matyti, ką gali, ne tik skaityti, ką rašai apie save.
Ketvirta – networking nėra baisus žodis. Eik į renginius, konferencijas, meetup’us. Prisijunk prie profesinių grupių Facebook’e ar LinkedIn. Dauguma žmonių randa darbus ne per skelbimus, o per pažįstamus. Ir ne, tai ne „blatas” – tai tiesiog kaip veikia pasaulis. Jei esi geras ir žmonės tave pažįsta, tau bus lengviau.
Penkta – nebijok praktikų ir stažuočių. Taip, dažnai jos mažai apmokamos arba visai neapmokamos, ir tai sucks. Bet jos duoda patirties, kontaktų ir įrašą CV. Geriau turėti trijų mėnesių praktiką geros įmonės, nei tris mėnesius nieko neveikti. Tik žiūrėk, kad nebūtum išnaudojamas – jei po trijų mėnesių vis dar tik kavą virini, laikas ieškoti kažko kito.
Nuotolinis darbas ir freelancing – laisvė ar chaosas?
Pandemija pakeitė požiūrį į darbą iš esmės. Daug įmonių suprato, kad žmonės gali produktyviai dirbti ir iš namų. Tai reiškia naujas galimybes jauniems specialistams.
Nuotolinis darbas reiškia, kad gali dirbti Vilniaus įmonei gyvenant Klaipėdoje. Arba Londono įmonei gyvenant Vilniuje. Geografija nebėra kliūtis. Bet čia yra ir iššūkių – reikia disciplinos, laiko valdymo įgūdžių, gebėjimo atskirti darbo ir asmeninio gyvenimo ribas.
Freelancing – dirbti sau, imti projektus iš skirtingų klientų. Skamba svajonė, tiesa? Dirbi kada nori, kur nori, su kuo nori. Realybė šiek tiek kitokia – reikia pačiam ieškoti klientų, derėtis dėl kainų, tvarkyti buhalterija, neturėti atostogų ar ligos dienų. Bet jei turi savidisciplinos ir verslininko gyslelę, gali būti labai pelningas kelias.
Platformos kaip Upwork, Fiverr, Freelancer leidžia dirbti projektus klientams visame pasaulyje. Lietuviai konkuruoja su indais ir filipiniečiais kaina, bet laimi kokybe ir patikimumu. Jei turi gerą anglų kalbą ir profesionalų požiūrį, gali uždirbti gerokai daugiau nei tradiciniame darbe.
Bet štai patarimas – jei planuoji freelancing karjerą, pradėk jį kaip šoninį projektą, kol dar turi stabilų darbą ar studijuoji. Išbandyk, ar tau tinka, sukurk klientų bazę, ir tik tada šok į gilųjį galą. Finansinis saugumas yra svarbus, ypač pradžioje.
Ką daryti, jei neturi supergalių ir vis dar nežinai, ko nori
Gerai, dabar apie dramblį kambaryje. Galbūt skaitai visa tai ir galvoji „skamba puikiai, bet aš neturiu jokių specialių talentų, nemoku programuoti, nesu kūrybingas, ir apskritai neturiu supjaustos, ko noriu”. Welcome to the club – dauguma žmonių jaučiasi taip pat.
Pirma, nustok lyginti save su tais Instagram overachiever’iais, kurie 20 metų jau turi tris startuolius ir keliauja po pasaulį. Tai ne norma, tai išimtis. Dauguma žmonių randa savo kelią pamažu, per bandymus ir klaidas.
Antra, neegzistuoja „nekvalifikuotų” žmonių – tik žmonės, kurie dar nerado savo srities. Galbūt esi geras bendraujant su žmonėmis – tai įgūdis, kurio reikia pardavimuose, klientų aptarnavime, HR. Galbūt esi organizuotas ir dėmesingas detalėms – tai vertinga projekto valdyme, logistikoje, administracijoje. Galbūt mėgsti spręsti problemas – tai reikalinga beveik visur.
Trečia, išbandyk įvairius dalykus. Imk vasaros darbus skirtingose srityse. Dalyvauk savanorystėje. Eik į nemokamus mokymus ir seminarus. Skaityk apie skirtingas profesijas. Kartais atrandi, kas tau patinka, tik išbandęs. Ir tai OK – geriau išbandyti ir suprasti, kad nepatinka, nei niekada nebandyti ir vėliau gailėtis.
Ketvirta, nebijok „netradicinių” kelių. Ne visi turi eiti į universitetą. Profesiniai mokymai, kolegijos, online kursai, mokinystė – yra daugybė būdų įgyti įgūdžių. Svarbu ne diplomas, o ką moki daryti. Žinoma, kai kurioms profesijoms (gydytojas, advokatas) reikia formalaus išsilavinimo, bet daugeliui kitų – ne.
Penkta, ir svarbiausia – duok sau laiko. Tau gal 18, 20, 22 metai. Neturi turėti visko išsiaiškinta. Karjera nėra tiesus kelias nuo A iki B – tai labirintas su posūkiais, aklavietėmis ir netikėtais atradimais. Ir tai visiškai normalu.
Kaip atrodo tavo startas į darbo rinką
Taigi, apibendrinant visa tai – Lietuvos darbo rinka keičiasi greitai, ir tai kuria tiek iššūkių, tiek galimybių. IT ir technologijos tebėra karštoji zona, bet ne vienintelė. Žalioji ekonomika, kūrybinės industrijos, sveikatos sektorius – visi auga ir ieško naujų žmonių.
Svarbiausia, ką gali padaryti dabar – būti lankstus, smalsus ir pasiruošęs mokytis. Pasaulis, į kurį įeini, skiriasi nuo to, kuriame dirbo tavo tėvai. Nebėra garantijų, kad dirbsi vienoje įmonėje 30 metų ir gausi auksinį laikrodį išeidamas į pensiją. Bet yra daugiau laisvės, daugiau galimybių kurti savo kelią, daugiau įrankių pasiekti tai, ko nori.
Ar tai reiškia, kad bus lengva? Ne. Ar bus akimirkų, kai abejosi savimi ir savo pasirinkimais? Garantuotai. Bet ar verta? Absoliučiai. Turi galimybę kurti karjerą, kuri atitinka tavo vertybes, pomėgius ir gyvenimo būdą. Ne visi ankstesnės kartos turėjo tokį prabangą.
Tad pradėk nuo mažų žingsnių. Išbandyk ką nors nauja šią savaitę. Užsiregistruok į kursą. Pasikalbėk su žmogumi, kuris dirba srity, kuri tave domina. Pradėk kuri portfolio. Parašyk CV, net jei dar neturi kur jo siųsti. Kiekvienas mažas žingsnis veda link kažko didesnio.
Ir atmink – nesėkmės yra dalis proceso. Jei nepriims į pirmą darbą, į kurį aplikuosi – normalu. Jei pirmasis darbas bus ne toks, kokio tikėjaisi – normalu. Jei po metų supratai, kad pasirinkai ne tą sritį – irgi normalu. Karjera yra maratonas, ne sprintas. Svarbiausia pradėti bėgti.
