Kodėl verta tapti savanoriu?
Gal tau kartais atrodo, kad gyvenimas – tai tik mokykla-universitetas-darbas-pensija? Nori kažko daugiau, bet nežinai nuo ko pradėti? Savanorystė gali būti tas dalykas, kuris viską pakeis. Ne, rimtai. Tai ne tik seneliams padėti pereit gatvę (nors ir tai super!), bet ir galimybė rasti naujų draugų, išbandyti save įvairiose srityse, o kartais net suprasti, kuo nori užsiimti ateityje.
Savanorystė – tai ne tik geras darbas. Tai investicija į save. Gali įgyti patirties, kuri CV atrodys daug įdomiau nei „Microsoft Word – pažengęs lygis”. Be to, tai puikus būdas išsitraukti iš kasdienybės rutinos, kai jau atsibosta scrollint tą patį Instagram feed’ą dešimtą kartą per dieną.
Gyvūnų prieglaudos – jei turi širdį keturkojams
Jei esi tas žmogus, kuris gatvėje sustoja prie kiekvieno šuniuko ir negali atsistebėti, kaip kas nors gali nemylėti gyvūnų, prieglaudos laukia tavęs. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, net mažesniuose miestuose yra prieglaudų, kurioms nuolat reikia pagalbos.
Ką ten darysi? Visokių dalykų. Vedžiosi šunis pasivaikščioti (ir taip gausi savo dieninę fizinio aktyvumo normą), žaisi su kačiukais (geriausia antistreso terapija), padėsi valyti narvus (gerai, čia ne pati smagiausia dalis, bet kažkas turi), dalyvavusi socializacijos programose. Kai kurios prieglaudos organizuoja renginius, kur gali padėti ieškoti naujų namų keturkojams.
Pliusas tas, kad dažnai prieglaudos priima savanoriauti net nuo 14-16 metų, tik reikia tėvų sutikimo. O jei esi studentas ir svajoji turėti šunį, bet nuomojamame bute negalima – štai tau sprendimas! Gali praleisti laiką su gyvūnais be pilnos atsakomybės.
Festivaliai ir renginiai – linksmybės su prasmė
Norėjai patekti į tą cool festivalį, bet bilietai per brangūs? Savanorystė festivalyje – tavo golden ticket. Vasarą Lietuvoje vyksta dešimtys festivalių: nuo „Granatos Live” iki „Galapagai”, nuo „Loftas Fest” iki mažesnių vietinių švenčių.
Kaip savanoris festivalyje gali dirbti įvairiose pozicijose. Gali būti prie įėjimo ir tikrinti bilietus (jausiesi labai svarbus), padėti statyti sceną ar dekoracijas (fizinis darbas, bet paskui galėsi pasigirti draugams), dirbti info punkte (sužinosi viską apie festivalį anksčiau už kitus), padėti atlikėjams (gal net susipažinsi su savo mylimu muzikantu!).
Paprastai reikia padirbti keletą pamainų po kelis valandas, o likusį laiką gali mėgautis festivaliu kaip ir visi kiti. Kai kurie festivaliai net suteikia nemokamą maistą, merch’ą ar kitas privilegijas. O jei nori išvykti į užsienį – festivalių savanorystė populiari visoje Europoje. Per platformas kaip „Workaway” ar ESC (Europos solidarumo korpusas) gali savanoriauti užsienyje ir dar kelionę apmokėtą gauti.
Socialinės organizacijos – realus pokytis
Jei nori daryti tikrą skirtumą, socialinės organizacijos visada ieško pagalbos. Čia spektras platus – nuo vaikų globos namų iki senelių namų, nuo benamių prieglaudų iki organizacijų, padedančių pabėgėliams ar žmonėms su negalia.
„Maisto bankas” visada reikalingi žmonės, kurie padėtų rūšiuoti ir dalinti maistą. „Caritas”, „Raudonasis kryžius”, „Gelbėkit vaikus” – šios organizacijos turi įvairių programų. Gali padėti organizuoti renginius, mokyti vaikus, bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems trūksta dėmesio.
Viena iš populiariausių programų – „Big Brothers Big Sisters”, kur suaugę žmonės tampa mentoriais vaikams iš sudėtingų šeimų. Jei esi bent 18-os, gali tapti „vyresniuoju broliu” ar „vyresniąja seserimi” ir realiai pakeisti vaiko gyvenimą. Susitinki kartą per savaitę, kartu praleidžiate laiką, kalbatės, žaidžiate – atrodo paprasta, bet vaikui, kuris neturi stabilaus suaugusiojo gyvenime, tai neįkainojama.
Aplinkosauga ir gamtos apsauga – žaliajam karjeriui
Jei esi tas žmogus, kuris nervuojasi dėl klimato kaitos ir nesupranta, kaip kiti gali tiesiog mesti šiukšles gatvėje, aplinkosaugos organizacijos tau. „Žaliasis ratas”, „Baltijos aplinkos forumas”, „WWF” – visos šios organizacijos reguliariai organizuoja akcijas ir ieško savanorių.
Gali dalyvauti valymo akcijose (nuo miško iki paplūdimio), sodinti medžius, padėti organizuoti švietimo renginius, dalintis informacija socialiniuose tinkluose. Kai kurios organizacijos turi projektų, kur gali padėti stebėti paukščius ar kitus gyvūnus, prižiūrėti saugomas teritorijas.
Vasarą populiarios darbo stovyklos, kur savaitę ar dvi gyveni su kitais savanoriais kažkur gamtoje ir dirbi konkrečius darbus – tvarkai parką, valai upelį, restauruoji takus. Tai kaip atostogos, tik su prasme. Susipažįsti su žmonėmis iš viso pasaulio, gyveni gamtoje, o vakarais – laužai ir gitara.
Švietimas ir mentorystė – dalinkis tuo, ką moki
Geras kažkame? Dalinkis! Yra daugybė programų, kur gali mokyti kitus. „Stiprūs kartu” organizuoja korepetitorių savanorystę vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų. Jei gerai moki matematiką, anglų kalbą ar bet kokį kitą dalyką – gali padėti vaikui, kuriam tėvai negali leisti mokytis papildomai.
„TEDx” renginiai, „Startup Weekend”, įvairūs jaunimo centrai – visi jie ieško žmonių, kurie galėtų vesti dirbtuves, dalintis patirtimi, mentoriauti. Jei turi kokį nors įdomų hobį – nuo fotografijos iki programavimo – gali vesti nemokamus užsiėmimus.
Universitetai ir mokyklos taip pat dažnai ieško savanorių įvairiems projektams. Gali padėti organizuoti konferencijas, vesti ekskursijas būsimiems studentams, padėti užsienio studentams adaptuotis. Tai puikus būdas išplėsti savo network’ą ir įgyti patirties, kuri vėliau pravers ieškant darbo.
Sportas ir sveikas gyvenimo būdas – aktyviam gyvenimui
Jei negali sėdėti vietoje ir sportas – tavo gyvenimo dalis, yra galimybių savanoriauti ir šioje srityje. Maratonai, bėgimo varžybos, dviračių lenktynės, sporto festivaliai – visiems reikia savanorių.
Gali padėti organizuoti renginį, būti prie vandens punktų, registruoti dalyvius, padėti su logistika. Dažnai gauni nemokamą sportinę aprangą, o kartais ir galimybę dalyvauti pačiame renginyje. „Vilniaus maratonas”, „Moterų bėgimas”, įvairūs triatlonai – visi mielai priima savanorių pagalbą.
Jei mėgsti dirbti su vaikais, sporto klubai ir jaunimo centrai dažnai ieško žmonių, kurie galėtų padėti treniruoti, organizuoti sporto užsiėmimus, prižiūrėti vaikus stovyklose. Nereikia būti profesionaliu treneriu – pakanka entuziazmo ir noro dalintis meile sportui.
Kaip rasti savo vietą savanorystės pasaulyje
Gerai, dabar žinai, kur galima savanoriauti, bet kaip realiai rasti tą vietą, kuri tau tiks? Pirma, pagalvok, kas tau įdomu. Jei nemėgsti gyvūnų, neversk savęs eiti į prieglaudą tik todėl, kad draugė ten savanoriauja. Jei esi introvertas, gal festivalyje prie įėjimo, kur reikia bendrauti su šimtais žmonių, nebus geriausia vieta.
Pradėk nuo to, kas tau natūralu. Mėgsti skaityti? Gal bibliotekose ar knygynuose yra savanoriškų programų. Domina menas? Galerijos ir muziejai dažnai ieško pagalbos. Nori išbandyti kažką visiškai naujo? Dar geriau – savanorystė ir yra tam, kad eksperimentuotum.
Kur ieškoti galimybių? Internete, žinoma. Platformos kaip „Savanoris.kvietimas.lt”, „Jaunimolinija.lt”, socialiniai tinklai – sekite organizacijas, kurios jums įdomios, jos reguliariai skelbia apie savanorystės galimybes. Facebook grupės tipo „Savanorystė Lietuvoje” ar miestų savanorių grupės – ten nuolat dalijamasi informacija.
Nebijok tiesiog parašyti organizacijai, kuri tau patinka. Net jei jie neskelbia, kad ieško savanorių, dažnai mielai priims pagalbą. Parašyk trumpą laišką, papasakok, kas esi, kodėl tau įdomu ir ką galėtum pasiūlyti. Blogiausiu atveju – neatsiras, o geriausiu – rasi savo vietą.
Dar vienas patarimas – pradėk nuo mažo. Nereikia iš karto įsipareigoti savanoriauti kiekvieną savaitgalį. Išbandyk vienkartinę akciją, pavyzdžiui, miško valymą ar pagalbą viename renginyje. Jei patiks – tęsi, jei ne – išbandysi kažką kito. Savanorystė neturi būti našta, ji turi teikti džiaugsmą.
Ir nepamirsk, kad savanorystė – tai ne tik duoti, bet ir gauti. Gauni patirtį, ryšius, įgūdžius, kartais net rekomendacijas būsimam darbui. Daugelis organizacijų išduoda savanorystės pažymėjimus, kurie gali būti naudingi stojant į universitetą ar ieškant darbo. ESC programa net moka stipendiją, apgyvendina ir apmoka kelionę, jei savanoriauni užsienyje ilgiau nei du mėnesius.
Kai savanorystė tampa gyvenimo dalimi
Žinai, kas įdomiausia? Daugelis žmonių pradeda savanoriauti „tiesiog išbandyti” ir paskui tai tampa jų gyvenimo dalimi. Ne todėl, kad jaučiasi įpareigoti, o todėl, kad tai realiai praturtina gyvenimą.
Gali sutikti žmonių, kurie taps tavo gerais draugais. Gali atrasti aistrą, apie kurią net nežinojai. Gal savanoriaudamas festivalyje suprasi, kad nori dirbti renginių organizavime. Gal padėdamas prieglaudoje nuspręsi studijuoti veterinariją. Gal mokydamas vaikus suprasi, kad pedagogika – tavo призвание.
Savanorystė – tai ne tik apie padėjimą kitiems. Tai apie save, savo augimą, savo kelią. Tai galimybė išeiti iš savo comfort zone, išbandyti save, suprasti, kas tau svarbu gyvenime. Ir taip, kartais tai bus sunku, kartais norėsis pasiduoti, bet momentai, kai pamatai, kad tavo darbas kažkam padėjo – tie momentai visko verti.
Taigi, jei vis dar skaiti ir galvoji „gal man irgi reiktų pabandyti”, atsakymas – taip, reikėtų. Nesvarbu, ar tau 15, ar 25, ar 35. Nesvarbu, ar turi daug laisvo laiko, ar tik porą valandų per savaitę. Visada yra vieta, kur tavo pagalba bus reikalinga ir vertinama. Tiesiog pradėk. Rask tą organizaciją, parašyk žinutę, užsiregistruok į akciją. Savanorystės žemėlapis yra didžiulis, ir jame tikrai yra vieta tau. Belieka ją rasti.
