Kodėl verta domėtis ES parama?
Girdėjai apie ES fondus, bet manai, kad tai kažkas sudėtingo ir skirta tik didelėms įmonėms? Laikas išsklaidyti šį mitą. Europos Sąjunga kasmet skiria milijonus eurų būtent jaunimui – tiems, kurie nori kurti savo verslą, bet neturi pakankamai pradinio kapitalo. Jei tau dar nėra 29-erių ir galvoje knibžda verslo idėjos, šis straipsnis tau.
ES fondai nėra kažkoks nepasiekiamas šventas Gralis. Taip, reikia truputį pasigilinti, surinkti dokumentus ir parašyti paraišką, bet tai tikrai įmanoma. Kasmet šimtai jaunų žmonių Lietuvoje gauna finansavimą savo projektams – nuo mažų kavinukių ir dizaino studijų iki tech startapų ir gamybos įmonių. Kodėl tu turėtum būti išimtis?
Pati didžiausia klaida – net nebandyti. Daugelis žmonių pagalvoja „man vis tiek nepavyks” ir net nepabando pateikti paraiškos. O realybė tokia, kad jei turi gerą idėją ir sugebi ją aiškiai pristatyti, tavo šansai gauti finansavimą yra tikrai realūs. Be to, net jei pirmas bandymas nepavyktų, gausi vertingą patirtį ir grįžtamąjį ryšį, kuris padės kitą kartą.
Kokie ES fondai prieinami jaunimui Lietuvoje?
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės ES paramos programos, skirtos jauniems verslininkams. Pirmiausia verta paminėti „Verslumo skatinimo” priemonę, kuri yra tiesiogiai orientuota į jaunimą iki 29 metų. Ši programa leidžia gauti finansavimą verslo pradžiai – gali būti kompensuojamos įvairios išlaidos, nuo įrangos pirkimo iki patalpų nuomos.
Dar viena populiari programa – „Paskata verslui”. Nors ji nėra skirta tik jaunimui, jauni verslininkai čia turi papildomų privalumų ir didesnius finansavimo limitus. Ši priemonė ypač tinka tiems, kurie planuoja kurti darbo vietas ir prisidėti prie regionų plėtros.
Negalima pamiršti ir Europos socialinio fondo (ESF) programų. Jos dažnai apima ne tik tiesioginį finansavimą, bet ir mokymus, mentorystę, konsultacijas. Kartais geriausia pradėti būtent nuo čia – gauti žinių ir patirties, o paskui jau kreiptis dėl didesnio finansavimo.
Taip pat veikia regioninės programos, kurios gali skirtis priklausomai nuo to, kurioje Lietuvos dalyje planuoji kurti verslą. Pavyzdžiui, verslas mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse gali pretenduoti į didesnius kompensavimo procentus.
Kas gali pretenduoti į paramą?
Pagrindinis reikalavimas – amžius. Dauguma jaunimo verslumo programų skirtos asmenims nuo 18 iki 29 metų. Svarbu, kad šis amžius būtų vertinamas paraiškos pateikimo metu, o ne projekto įgyvendinimo pabaigoje. Taigi jei tau 28-eri, dar turi laiko.
Dažniausiai reikalaujama, kad nebūtum anksčiau turėjęs verslo arba jei ir turėjai, tai ne ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (paprastai iki 3 metų). Tai reiškia, kad programa skirta būtent pradedantiesiems verslininkams, o ne tiems, kurie jau turi įsitvirtinusį verslą.
Kitas svarbus aspektas – verslo planas. Nereikia jokio MBA laipsnio, kad parašytum gerą verslo planą. Svarbiausia – aiškiai suformuluoti, ką nori daryti, kaip uždirbsi pinigus, kas yra tavo klientai ir kodėl tavo produktas ar paslauga jiems reikalinga. Jei gali tai paaiškinti savo draugui per kavą, gali ir verslo plane parašyti.
Dar vienas niuansas – kai kurios programos reikalauja savos įnašo. Tai nereiškia, kad turi turėti krūvą pinigų banke. Savas įnašas gali būti ir tavo darbo valandos, įranga, kurią jau turi, ar kiti resursai. Paprastai savas įnašas sudaro apie 10-30% projekto vertės.
Kokioms išlaidoms galima gauti finansavimą?
Čia yra gera žinia – finansuoti galima tikrai daug dalykų. Įranga ir technika – viena populiariausių išlaidų kategorijų. Jei tau reikia kompiuterio, programinės įrangos, gamybos įrenginių ar bet kokios kitos technikos verslui pradėti, tai dažniausiai gali būti finansuojama.
Patalpos – nuoma, remonto darbai, pritaikymas veiklai. Jei planuoji atidaryti kavinę, parduotuvę ar biurą, šios išlaidos taip pat gali būti kompensuojamos. Tiesa, čia būna tam tikrų apribojimų – pavyzdžiui, negali nuomotis patalpų iš artimų giminaičių.
Rinkodara ir reklama – labai svarbi dalis bet kuriam verslui, ir gerai, kad ES tai supranta. Gali finansuoti svetainės kūrimą, socialinių tinklų reklamą, skrajutes, vizitines korteles ir kitus rinkodaros įrankius.
Mokymai ir konsultacijos – jei tau reikia įgyti naujų įgūdžių ar gauti profesionalios pagalbos, tai taip pat gali būti finansuojama. Pavyzdžiui, buhalterio paslaugos, teisinės konsultacijos ar specializuoti mokymai.
Kas paprastai nefinansuojama? Žemės ir pastatų pirkimas, naudotų daiktų įsigijimas (su tam tikromis išimtimis), PVM (jei esi PVM mokėtojas), baudos, palūkanos ir panašūs dalykai.
Kaip atrodo paraiškos procesas realybėje?
Gerai, dabar prie konkrečių žingsnių. Pirmas dalykas – rasti tinkamą kvietimą. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami Investicijų ir verslo garantijų agentūros INVEGA svetainėje. Taip pat verta sekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujienas. Kvietimai būna riboto laiko, todėl svarbu nesnausti.
Kai randi tinkamą kvietimą, atidžiai perskaityk kvietimo sąlygas. Taip, tai nuobodu, bet būtina. Ten raši viską – kas gali teikti paraišką, kokioms išlaidoms galima gauti finansavimą, kokie dokumentai reikalingi. Geriau praleisti valandą skaitant sąlygas, nei vėliau sužinoti, kad kažką praleidai.
Toliau – verslo plano rašymas. Čia daugelis užstringa, bet iš tikrųjų nieko baisaus. Paprastai reikia aprašyti:
– Savo verslo idėją ir ką konkrečiai darysi
– Rinką ir konkurentus
– Kaip planuoji uždirbti pinigus
– Kokių išlaidų tau reikia ir kodėl
– Finansines prognozes (pajamos, išlaidos, pelnas)
Nebijok prašyti pagalbos. Veikia nemokamos verslo konsultavimo įstaigos, kurios padeda rašyti verslo planus. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo paramos agentūra, regioninės verslo paramos centrai. Jie tikrai žino, ko ieško vertintojai.
Dokumentų rinkimas – reikės paso ar asmens tapatybės kortelės kopijos, gyvenamosios vietos deklaracijos, banko sąskaitos išrašo, kartais – išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Jei jau turi įregistravęs verslą, reikės ir įmonės dokumentų.
Kai viskas paruošta, teiki paraišką per elektroninę sistemą. Taip, tai gali atrodyti sudėtinga, bet sistema paprastai turi instrukcijas. O jei kyla klausimų, visada gali paskambinti į kvietimo organizatorių pagalbos liniją.
Ką daryti, kai paraiška patvirtinta?
Valio, gavai patvirtinimą! Bet tai dar ne pinigai sąskaitoje. Dabar prasideda projekto įgyvendinimas. Pirma, reikės pasirašyti finansavimo sutartį. Atidžiai perskaityk visas sąlygas – ką privalai padaryti, kokius terminus laikytis, kaip teikti ataskaitas.
Labai svarbu – laikykis biudžeto. Jei verslo plane nurodei, kad pirks kompiuterį už 1000 eurų, negali nusipirkti už 2000 eurų ir tikėtis, kad visa suma bus kompensuota. Jei kažkas keičiasi, apie tai reikia informuoti ir gauti patvirtinimą.
Saugok visus dokumentus – sąskaitas faktūras, mokėjimo pavedimus, sutartis, kvitus. Viskas turi būti tvarkinga ir aiški. Geriausia susikurti atskirą aplanką (fizinį ir elektroninį), kur dėsi visus su projektu susijusius dokumentus.
Finansavimas paprastai mokamas kompensavimo principu. Tai reiškia, kad pirmiausia tu pats sumoki už prekes ar paslaugas, paskui pateiki dokumentus ir gauni kompensaciją. Todėl reikia turėti bent minimalų finansinį rezervą arba galimybę gauti trumpalaikį kreditą.
Projekto metu ir po jo turėsi teikti ataskaitas. Nebijok – tai ne raketų mokslas. Paprastai reikia parodyti, ką nusipirkai, kiek sumokėjai, kaip tai prisideda prie verslo plėtros. Pridedi dokumentų kopijas ir aprašai, kas padaryta.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirma klaida – per optimistiški finansiniai skaičiavimai. Suprantu, nori parodyti, kad tavo verslas bus super pelningas, bet jei parašysi, kad per pirmus metus turėsi milijoną eurų apyvartos, vertintojai tik akimis pavartos. Būk realistiškas. Geriau konservatyviai įvertinti, nei vėliau neatitikti rodiklių.
Antra – neaiškus verslo modelis. „Darysiu dizainą” – per maža informacijos. Kokį dizainą? Kam? Už kiek? Kaip rasite klientų? Kuo skiriesi nuo konkurentų? Kuo daugiau konkretumo, tuo geriau.
Trečia – pirkti daiktus prieš gaunant patvirtinimą. Tai klasika. Žmogus taip nori pradėti, kad nusiperka įrangą dar prieš gaudamas finansavimo patvirtinimą. O paskui paaiškėja, kad tos išlaidos nebus kompensuotos, nes buvo patirtos per anksti. Kantrybės!
Ketvirta – ignoruoti terminus. Jei sutartyje parašyta, kad projektą turi įgyvendinti per 12 mėnesių, tai reiškia 12 mėnesių, ne 13 ar 14. Jei matai, kad nespėsi, iš anksto kreipkis dėl termino pratęsimo.
Penkta – netvarkingi dokumentai. Sąskaita faktūra be tavo vardo/įmonės pavadinimo, mokėjimo pavedimas su neaiškiu paskirties lauku, sutartis be parašų – visa tai gali sukelti problemų. Geriau iš karto viską tvarkyti teisingai, nei vėliau taisyti.
Alternatyvos ir papildomos galimybės
Jei ES fondai atrodo per sudėtingi arba dabar nėra tinkamų kvietimų, yra ir kitų variantų. INVEGA paskolos jauniems verslininkams – tai ne dotacija, bet paskola su palankiomis sąlygomis ir mažomis palūkanomis. Kartais lengviau gauti paskolą nei dotaciją.
Verslo angelai ir akceleratoriai – jei tavo idėja inovatyvi ir turi augimo potencialą, gali kreiptis į privačius investuotojus. Lietuvoje veikia kelios verslo angelų asociacijos ir startup akceleratoriai, kurie ne tik investuoja, bet ir padeda plėtoti verslą.
Crowdfunding platformos – jei tavo produktas ar paslauga patraukli plačiajai auditorijai, gali pabandyti surinkti lėšų per bendruomeninį finansavimą. Tai dar ir geras būdas patikrinti, ar tavo idėja tikrai domina žmones.
Konkursai ir akceleratorių programos – kasmet vyksta įvairūs verslo idėjų konkursai, kur galima laimėti pinigų, mentorystės, nemokamų paslaugų. Verta sekti tokias galimybes.
Nepamirškite ir savivaldybių paramos programų. Kai kurios savivaldybės turi savo verslo skatinimo priemones, kurios gali būti paprastesnės ir greitesnės nei ES fondai.
Kas laukia po projekto pabaigos?
Įgyvendinai projektą, gavai visas kompensacijas – puiku! Bet tai ne pabaiga. Paprastai turi išlaikyti verslą veikiantį tam tikrą laikotarpį po projekto pabaigos (dažniausiai 3-5 metus). Tai reiškia, kad negali tiesiog uždaryti įmonės kitą dieną po projekto pabaigos.
Taip pat turi pasiekti numatytus rodiklius. Jei verslo plane rašei, kad sukursi 2 darbo vietas, turėsi tai padaryti. Jei žadėjai tam tikrą apyvartą, stengiesi ją pasiekti. Nors už nedidelį rodiklių neatitikimą paprastai nebaudžia, bet dideliai nukrypti nuo plano negalima.
Gali būti patikrinimai – tiek projekto metu, tiek po jo. Kontrolieriai gali atvykti pasižiūrėti, ar tikrai nusipirkai tą įrangą, ar ji naudojama verslui, ar verslas tikrai veikia. Nieko baisaus, jei viskas tvarkoje.
Svarbu žinoti – jei verslas žlugtų ne dėl tavo kaltės (pavyzdžiui, dėl pandemijos ar kitų nenuspėjamų aplinkybių), paprastai yra galimybė susitarti ir nereikia grąžinti visos gautų lėšų. Bet jei tiesiog nuspręstum mesti verslą ir eiti dirbti į etatą, greičiausiai tektų grąžinti dalį ar visą gautą paramą.
Kodėl verta rizikuoti ir bandyti?
Gal skamba baugiai – tiek dokumentų, reikalavimų, atsakomybės. Bet pagalvok: kur dar gausi keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų savo idėjai įgyvendinti? Bankas jaunam žmogui be patirties ir užstato paskolos neduos. Tėvai gal neturi tokių pinigų. O ES fondai – tai reali galimybė.
Net jei verslas nepavyktų (o statistiškai didelė dalis naujų verslų nepavyksta), tu gausi neįkainojamos patirties. Išmoksi planuoti, valdyti finansus, bendrauti su klientais, spręsti problemas. Šie įgūdžiai pravers bet kur – ar toliau bandysi verslą, ar eisi dirbti į įmonę.
Be to, dabar yra daug paramos – nemokamos konsultacijos, mokymai, mentoriai. Tu nebūsi vienas. Yra visa ekosistema, kuri padeda jauniems verslininkams. Reikia tik drąsos pradėti.
Taip, bus sunku. Bus momentų, kai norėsi viską mesti. Bet bus ir momentų, kai pajusi, kad kuri kažką savo, kad tavo idėja veikia, kad žmonės perka tavo produktą ar paslaugą. Ir tas jausmas – neįkainojamas.
Galiausiai, jei nepabandysi, niekada nesužinosi, ar būtų pavykę. O „o kas būtų, jei…” – vienas skaudžiausių klausimų gyvenime. Taigi jei turi idėją, jei tau dar nėra 29-erių, jei nori kažko daugiau nei eilinį darbą nuo devynių iki penkių – pabandyk. Prasčiausiu atveju gausi „ne” ir vertingą pamoką. Geriausiu – savo verslą ir finansinę laisvę. Verta rizikuoti, ar ne?
