Pirmieji įspūdžiai: kas ta Bulgarija iš tiesų?
Kai pasakai draugams, kad vyksti į Bulgariją, dažniausiai sulauksi dviejų reakcijų: arba „O, kur ten pigus alkoholis ir paplūdimiai!”, arba „Hmm, o kas ten įdomaus?” Tiesą sakant, abi šios reakcijos rodo, kad apie šią šalį žinome labai mažai. O tai – didžiulis praradimas, nes Bulgarija yra viena iš tų vietų, kur tikrai gali pajusti, ką reiškia žodis „kontrastai”.
Čia rasi ir paplūdimius, kurie prilygsta graikų ar kroatų kurortams, ir kalnų viršūnes, kur vasarą dar guli sniegas, ir vienuolynus, kurie atrodytų kaip iš Viduramžių fantazijos filmo. Pridėk prie to pigų, bet skanų maistą, draugišką (nors kartais šiek tiek niūrų) vietos gyventojų požiūrį ir istorijos sluoksnius, kurie siekia tūkstantmečius. Skamba įdomiau nei „pigus alkoholis”, tiesa?
Juodoji jūra: ne tik Sunny Beach ir „all inclusive”
Gerai, pripažinkime – daugelis lietuvių Bulgariją pirmiausia asocijuoja su Sunny Beach ar Zlatni Piasaci (Auksiniais smėliais). Ir taip, ten tikrai gali rasti pigaus alkoholio, triukšmingų vakarėlių ir turistų, kurie nė neketina palikti savo viešbučio teritorijos. Bet jei Juodosios jūros pakrantę redukuosi tik iki šių kurortų, tai kaip Lietuvą redukuoti iki Palangos.
Pavyzdžiui, Sozopolis – tai senamiestis ant pusiasalio, kur akmeniniai namai primena, kad šis miestas buvo gyvybingas dar tada, kai apie Sunny Beach niekas nė negirdėjo. Čia gali vaikščioti siaučiomis gatvelėmis, užsukti į nedidelius restoranėlius, kur vietos žvejai parduoda šviežią žuvį, ir tiesiog mėgautis atmosfera be masinio turizmo chaoso.
Arba Nesebras – UNESCO saugomas miestas, kuris taip pat yra ant pusiasalio. Taip, ten būna turistų, bet ankstų rytą ar vėlų vakarą gali pajusti tikrą šio miesto dvasią. Senosios bažnyčios, kurių kai kurios stovi nuo IX amžiaus, atrodo kaip iš laiko kapsulės. O jei nori dar ramesnės vietos – važiuok į Sinemorecą ar Ahtopolį pietinėje pakrantėje. Ten turistų mažiau, o gamta ir jūra tokia pat graži.
Sofija: sostinė, kuri neskuba įtikti
Sofija nėra viena iš tų sostinių, kurios iškart tave pribloškia. Ji neturi Paryžiaus šarmo ar Berlyno energijos. Bet būtent tai ir yra jos žavesys – ji tiesiog yra. Čia gali pamatyti sovietinės architektūros palikimą šalia Otomanų laikų mečečių, o už kampo – senovinę ortodoksų bažnyčią. Viskas sumaišyta, bet kažkaip organiškai.
Vitoša kalnas yra tiesiog už miesto ribų, ir tai reiškia, kad per pusvalandį gali būti kalnuose. Žiemą ten slidinėja, vasarą – vaikštinėja. O mieste verta aplankyti Aleksandr Nevskio katedrą – ji tokia įspūdinga, kad net ne itin religingam žmogui užgniaužia kvapą. Dar įdomu, kad Sofijoje yra daug nemokamų lankytinų vietų: nuo archeologinių radinių metro stotyse iki nemokamų pėsčiųjų ekskursijų.
Maistas Sofijoje – atskira tema. Banica (sluoksniuota tešla su sūriu) pusryčiams, kebapche ir kyufte pietums, o vakarienei – kažkas iš tradicinės bulgarų virtuvės su vynu. Ir viskas kainuoja kelis kartus pigiau nei Lietuvoje. Tiesa, aptarnavimas kartais būna… specifinis. Bet tai irgi dalis patirties.
Plovdivas: miestas, kuriame norėtum pasilikti ilgiau
Jei Sofija yra oficiali sostinė, tai Plovdivas – kultūrinė. Šis miestas 2019-aisiais buvo Europos kultūros sostinė, ir ne be reikalo. Senamiestis su spalvingais XIX amžiaus namais ant kalnų, romėnų amfiteatras, kuriame iki šiol vyksta koncertai, ir Kapana kvartalas – kūrybinis rajonas su kavinėmis, galerijomis ir gatvės menu.
Plovdive jaučiasi kitaip nei Sofijoje. Čia daugiau atsipalaidavimo, mažiau skubėjimo. Vakarai čia ilgesni – sėdi lauke, geri kavą ar alų, stebi praeinančius žmones. Jaunimo čia nemažai, nes yra keletas universitetų, o tai reiškia, kad vakarinis gyvenimas gana gyvas.
Dar vienas pliusas – iš Plovdivo patogu keliauti į kitas vietas. Rodopų kalnai netoli, Rilo vienuolynas pasiekiamas per dieną, o net Stambulas yra tik kelių valandų kelio. Tai puiki bazė, jei planuoji kelionę po Bulgariją ir nori kažkur apsistoti ilgesniam laikui.
Rilo vienuolynas: vaizdas, kuris atrodo per gražus, kad būtų tikras
Gerai, dabar apie tą vietą, kuri dažniausiai atsiduria Bulgarijos atvirukuose – Rilo vienuolyną. Ir taip, jis tikrai toks gražus, kaip atrodo nuotraukose. Net gražesnis. Įsivaizduok: aukštai kalnuose, apsuptas miškų, stovi vienuolynas su spalvingomis freskų išpuoštomis sienomis, kurios atrodo kaip iš pasakos.
Vienuolynas buvo įkurtas X amžiuje ir yra vienas svarbiausių bulgarų kultūros ir religijos centrų. Čia galima pamatyti neįtikėtinai detalias freskas, kurios pasakoja biblines istorijas, o kai kurios iš jų – tikrai ne vaikams (yra ir pragaro vaizdų, kurie gali būti gana bauginantys). Vienuolyno muziejuje saugomi įvairūs relikvijos ir meno kūriniai, įskaitant medinį kryžių, kuris buvo drožiamas 12 metų ir turi daugiau nei 600 figūrų.
Bet štai ką svarbu žinoti: Rilo vienuolynas yra populiarus. Labai populiarus. Vasarą ten būna pilna turistinių autobusų, ir atmosfera gali būti gana triukšminga. Jei nori pajusti tikrąją vienuolyno dvasią, verta atvykti anksti ryte arba pasilikti nakvoti vienuolyno svečių namuose. Taip, ten galima nakvoti! Kambariai paprasti, bet patirtis – unikali. Girdėti rytinę maldą, vaikščioti po tuščią kiemą, kai visi turistai išvažiavę – tai visai kitas lygis.
Kalnai, kuriuose dar neatrasta Bulgarija
Bulgarija yra kalnuota šalis, ir tai reiškia, kad čia yra daugybė vietų, kur galima pabėgti nuo turistų minių. Rodopų kalnai pietinėje dalyje – tai vieta, kur kaimeliuose vis dar gyvena žmonės, kurie kalba senovine bulgarų kalba ir puoselėja tradicijas, kurios kitur jau išnykusios.
Pavyzdžiui, Široka Laka – kaimelis, kuris atrodo kaip muziejus po atviru dangumi. Tradiciniai namai, akmeninės gatvelės, ir atmosfera, kuri verčia sulėtinti. Arba Trigrade – miestelis šalia įspūdingų Trigrado tarpeklių, kur upė teka per gilų kanjoną. Ten pat yra Jama (Duobė) ir Dyavolsko Garlo (Velnio gerklė) – urvas su povandenine upe ir kriokliumi, kuris dingsta požemyje.
Pirino ir Stara Planina kalnai taip pat vilioja žygeiviams. Vasarą ten galima vaikščioti po kalnus, nakvoti kalnų trobelėse, o žiemą – slidinėti. Bansko – vienas populiariausių slidinėjimo kurortų, bet jei nori pigiau ir autentiškiau, yra ir mažesnių vietų.
Maistas: daugiau nei tik šopska salotos
Bulgarų virtuvė nėra sudėtinga, bet ji skani. Ir tai ne tuščias komplimentas – tikrai skani. Baklažanų užtepėlė (kyopolou), pomidorų ir paprikų užtepėlė (ljutenica), įvairūs sūriai (sirene – tai jų feta versija), ir, žinoma, jogurtas. Bulgarai tvirtina, kad jų jogurtas geriausias pasaulyje, ir, tiesą sakant, sunku ginčytis.
Mėsos patiekalai taip pat verti dėmesio: kebapche (mėsos dešrelės), kyufte (kotletai), kavarma (troškinta mėsa puode). Viskas paprastai, bet gardžiai prieskonuota. O jei esi vegetaras – taip pat yra daug pasirinkimų. Bulgarai mėgsta daržoves, ir jų patiekalai dažnai yra vegetariški arba lengvai pritaikomi.
Vynas Bulgarijoje irgi vertas dėmesio. Šalis turi ilgą vyno gamybos tradiciją, o kainos – juokingai mažos palyginti su Vakarų Europa. Už 5-10 eurų gali gauti tikrai gerą butelį. Ir dar vienas patarimas: jei matai meniu „rakia” – tai vietinis brendis, kuris gali būti labai stiprus. Gerk atsargiai.
Kai kontrastai tampa kelionės esmė
Bulgarija nėra šalis, kuri stengiasi būti kažkuo, kuo nėra. Ji neturi Italijos eleganciškumo ar Šveicarijos tobulybės. Bet būtent dėl to ji ir įdomi. Čia gali per vieną dieną maudytis jūroje, o kitą – vaikščioti po kalnus. Gali ryte aplankyti senovinį vienuolyną, o vakare sėdėti šiuolaikinėje kavinėje Plovdive.
Jei planuoji kelionę, nepasikliauk vien tuo, ką rašo turistiniai gidai. Bulgarija atsiskleidžia tiems, kurie nori šiek tiek nukrypti nuo pagrindinių maršrutų. Išsinuomok mašiną ir važiuok į kaimą, kurio vardo net nesugebėsi ištarti. Užsuk į restoranėlį, kur meniu tik bulgarų kalba. Pasikalbėk su vietiniais – jie gali atrodyti šalti iš pradžių, bet kai atšyla, būna tikrai draugiški.
Ir taip, Bulgarija yra pigi. Bet tai nereiškia, kad ji pigios vertės. Priešingai – čia gausi daug už mažus pinigus: patirtis, istorija, gamta, maistas. Tai šalis, kuri dar nėra „perturistinta”, kur dar gali rasti autentiškumo. Tad jei ieškoti kur nuvažiuoti atostogų, bet nori kažko kitokio nei įprastos Europos sostinės ar paplūdimiai – Bulgarija gali būti būtent tai, ko reikia. Tik nepamirštk atsivežti sirene sūrio ir ljutenicos – draugai padėkos.
