Kodėl savanorystė Kaune – tai ne tik CV eilutė
Savanorystė Kaune šiandien – tai ne tas pats, ką buvo prieš dešimtmetį. Nebėra taip, kad savanoriauti eina tik tie, kurie nori papuošti savo gyvenimo aprašymą ar ieško kažko „dvasingo”. Dabar tai labiau primena normalų miesto gyvenimo elementą, kur žmonės tiesiog susiburia ir daro dalykus, kurie jiems atrodo svarbūs.
Kaunas turi savo specifiką – čia nėra tos Vilniaus chaotiškos energijos, bet ir ne provincijos ramumo. Tai miestas, kuris vis dar ieško savęs, ir būtent čia savanorystė tampa įdomiu būdu ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam geriau suprasti, koks galėtų būti šis miestas.
Kas įdomiausia – Kaune savanoriauja visokio plauko žmonės. Studentai, kurie nori išbandyti save realiame gyvenime, o ne tik paskaitų salėse. Dirbantys žmonės, kurie savaitgaliais nori daryti kažką prasmingesnio nei slinkti per Instagram. Net pensininkai, kurie turi patirties ir noro ja pasidalinti. Visi šie žmonės susitinka įvairiose iniciatyvose, ir kartais būna tikrai juokingų situacijų, kai IT specialistas bando paaiškinti 70-metei močiutei, kaip veikia Google Calendar, kad suplanuotų bendrą renginį.
Gyvūnų globos organizacijos: jei myli keturkojus draugus
Pradėkime nuo to, kas daugeliui atrodo pats mieliausias savanorystės variantas – gyvūnų globos. Kaune veikia keletas prieglaudų ir organizacijų, kurios visada ieško pagalbos. „Gyvūnų globos draugija”, „Kauno gyvūnų prieglauda” ir kitos mažesnės iniciatyvos nuolat skelbia apie poreikį savanoriams.
Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką – tai nėra Instagram fotosesija su šuniukais. Taip, galėsite pabūti su gyvūnais, bet dažniausiai tai reiškia valyti narvus, vedžioti šunis bet kokiu oru (taip, ir kai lauke -15), ruošti maistą, kartais padėti veterinarui. Viena mano pažįstama pradėjo savanoriauti prieglaudoje, nes norėjo „pabūti su katytėmis”. Po mėnesio ji jau mokėjo duoti tabletes agresyviems katinams ir žinojo daugiau apie gyvūnų ligas nei bet kuris normalus žmogus turėtų žinoti.
Jei vis tiek domina, geriausia pradėti nuo trumpalaikio savanoriavimo – pavyzdžiui, kartą per savaitę ateiti vedžioti šunų. Dauguma organizacijų leidžia taip išbandyti, ar tai tikrai tau. Ir dar vienas dalykas – jei gyveni nuomojamame bute ir negali turėti augintinio, tai puikus būdas pabendrauti su gyvūnais be ilgalaikių įsipareigojimų.
Socialinės pagalbos projektai: realus darbas su žmonėmis
Čia jau rimtesni vandenys. Kaune veikia organizacijos, kurios padeda benamių, vienišų senolių, neįgaliųjų, pabėgėlių bendruomenėms. „Maisto bankas”, „Caritas”, „Raudonasis Kryžius”, įvairios mažesnės NVO – visoms reikia rankų ir galvų.
Šioje srityje savanorystė gali būti labai įvairi. Gali pakuoti maisto paketus sandėlyje – tai fizinis darbas, bet nereikalaujantis ypatingų įgūdžių. Gali vežti maistą į namus – čia jau reikia turėti vairuotojo pažymėjimą ir nebijoti užeiti į įvairiausias vietas. Gali vesti užsiėmimus vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų – čia praverčia bet koks talentas, nuo piešimo iki futbolo.
Vienas draugas savanoriavo projekte, kur reikėjo padėti vyresnio amžiaus žmonėms susigaudyti su technologijomis. Jis pasakojo, kaip 80-metis senelis išmoko naudotis Skype ir pirmą kartą per vaizdo skambutį pamatė savo anūkus, gyvenančius Airijoje. Tas senelis verkė, mano draugas irgi verkė – tokių momentų už pinigus nenusipirksi.
Bet būkime sąžiningi – kartais bus sunku. Susidursi su žmonių skurdu, ligomis, nesėkmėmis. Ne visi, kuriems padėsi, bus dėkingi – kai kurie bus pikti, įtarūs ar tiesiog pavargę nuo gyvenimo. Tai ne filmas, kur visi šypsosi ir dėkoja. Todėl prieš einant į tokią savanorystę, reikia bent šiek tiek pasverti, ar esi tam pasirengęs emociškai.
Kultūriniai ir meno projektai: kūrybiškiems sieloms
Jei esi labiau kūrybiškas tipas, Kaunas turi tau ką pasiūlyti. Miestas kupinas mažų galerijų, nepriklausomų teatrų, kino klubų, muzikos festivalių, kurie visi veikia savanorių dėka. „Kaunas 2022” programa, nors oficialiai ir pasibaigė, paliko daug iniciatyvų, kurios tęsiasi ir dabar.
Gali padėti organizuoti renginius – nuo techninių dalykų tipo garso aparatūros nešiojimo iki svečių registracijos. Gali prisidėti prie komunikacijos – rašyti tekstus, fotografuoti, kurti turinį socialiniams tinklams. Jei moki dizaino, visada reikia plakatų, skrajučių, vizualinės medžiagos.
Įdomu tai, kad kultūrinėje savanorystėje dažnai susipažįsti su pačiais įdomiausiais miesto žmonėmis – menininkais, muzikantais, režisieriais. Viena mergina, kuri savanoriavo kino festivalyje, dabar dirba filmų industrijoje, nes per tą festivalį susipažino su žmonėmis, kurie vėliau jai pasiūlė darbą. Taip, savanorystė gali būti ir networking’o forma, nors tai neturėtų būti vienintelė priežastis.
Kultūriniai projektai dažniausiai yra maloniausi – čia atmosfera paprastai draugiška, žmonės atviresni, po renginių būna afterparty. Bet ir čia yra savo iššūkių – dažnai reikia dirbti vakarais ir savaitgaliais, kai vyksta renginiai. Ir kartais organizatoriai būna chaotiški, nes kūrybiniai žmonės ne visada stiprūs planavime.
Aplinkosauga ir miesto tvarkymas: praktiškas indėlis
Jei nori matyti tiesioginį savo darbo rezultatą, aplinkosaugos projektai – tavo variantas. Kaune veikia „Let’s Do It”, „Nemuno žalieji”, įvairios bendruomenės, kurios tvarko parkus, sodina medžius, valo upių krantus.
Čia savanorystė paprastai vyksta akcijų forma – susirenki vieną šeštadienį, kelias valandas dirbi fizinį darbą, matai rezultatą ir gali eiti namo su geru jausmu. Nereikia ilgalaikių įsipareigojimų, nereikia specialių įgūdžių – tiesiog ateini su darbo pirštinėmis ir noru.
Kas įdomu – tokiose akcijose susipažįsti su kaimynais, su žmonėmis iš savo rajono. Vienas pažįstamas per medžių sodinimo akciją Aleksote susipažino su grupe žmonių, su kuriais dabar reguliariai žaidžia stalo žaidimus. Savanorystė gali būti ir socialinio gyvenimo dalis.
Yra ir ilgalaikesnių projektų – pavyzdžiui, bendruomeniniai daržai, kur žmonės kartu augina daržoves miesto teritorijoje. Arba iniciatyvos, kurios stebi Nemuno būklę, renka duomenis apie taršą. Jei domina ekologija ir nori gilintis, galima rasti ir tokių variantų.
Švietimas ir mentorystė: dalinkis tuo, ką moki
Gal moki kažką, kuo galėtum pasidalinti su kitais? Kaune veikia organizacijos, kurios sieja savanorių-mentorių su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos mokantis. „Big Brothers Big Sisters”, įvairios korepetitorystės programos vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų, kalbų keitimosi klubai.
Čia savanorystė gali būti labai įvairi. Gali padėti moksleiviui su matematika, nors pats gal studijuoji inžineriją. Gali vesti anglų kalbos pamokas suaugusiems – užtenka, jei pats neblogai kalbi. Gali mokyti programavimo pagrindų – dabar tai labai paklausta.
Vienas įdomiausių dalykų Kaune – tai kalbų keitimosi renginiai, kur lietuviai ir užsieniečiai susitinka praktikuoti kalbų. Čia savanoriai padeda organizuoti, moderuoja pokalbius, padeda naujiems žmonėms įsitraukti. Tai super būdas pačiam pagerinti užsienio kalbą ir susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio.
Mentorystė reikalauja reguliarumo – paprastai įsipareigoji bent keliems mėnesiams, susitinki su žmogumi kas savaitę ar dvi. Tai ne vienkartinė akcija, bet santykių kūrimas. Todėl reikia pagalvoti, ar turi tam laiko ir kantrybės. Bet jei turi – tai gali būti labai prasminga patirtis.
Kaip rasti savo vietą savanorystės žemėlapyje
Gerai, dabar konkrečiai – kaip pradėti? Pirmiausia, yra keletas platformų, kur galima rasti savanorystės galimybes Kaune. „Savanorių centras” turi svetainę, kur skelbiami skelbimai. Facebook grupėse tipo „Kauno savanoriai” ar „Kauno bendruomenė” taip pat dažnai pasirodo kvietimai.
Bet geriausias būdas – tiesiog pasirinkti organizaciją, kuri tau atrodo įdomi, ir parašyti jiems. Dauguma organizacijų turi Facebook puslapius ar svetaines su kontaktais. Parašyk laišką, papasakok apie save, paklusk, kaip galėtum padėti. Nebijok, kad neturi patirties – visi kažkada pradeda.
Dar vienas būdas – eiti į vienkartines akcijas. Pavyzdžiui, „Darom” akcija vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Ten gali išbandyti savanorystę be jokių įsipareigojimų. Arba eiti į kokį nors viešą renginį, kuriam reikia savanorių – festivaliai, maratonai, miesto šventės.
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena savanorystės vieta tau tiks. Gali išbandyti vieną dalyką ir suprasti, kad tai ne tau – visiškai normalu. Viena mergina pasakojo, kaip bandė savanoriauti senelių namuose, bet suprato, kad jai per sunku emociškai ten būti. Vėliau ji rado save gyvūnų prieglaudoje ir ten jautėsi puikiai. Reikia eksperimentuoti.
Dar vienas patarimas – nebūk per daug ambicingas iš karto. Geriau įsipareigoti vieną kartą per mėnesį ir tą įsipareigojimą išlaikyti, nei pasiimti per daug ir po mėnesio viską mesti. Savanorystė turėtų būti malonumas, o ne našta.
Kai savanorystė tampa gyvenimo būdu
Žinau žmonių, kurie pradėjo savanoriauti iš nuobodulio ar ieškodami CV eilutės, o dabar tai tapo svarbia jų gyvenimo dalimi. Ne todėl, kad jie tokie altruistai ar šventieji, bet todėl, kad rado bendruomenę, prasmę, veiklą, kuri jiems teikia džiaugsmą.
Kaunas šiuo požiūriu yra įdomus miestas – jis pakankamai didelis, kad būtų daug galimybių, bet pakankamai mažas, kad savanorių bendruomenė būtų gana susieta. Žmonės pažįsta vienas kitą, persidengia skirtingose iniciatyvose. Gali pradėti savanoriauti vienoje vietoje ir per pažintis sužinoti apie dar penkias įdomias iniciatyvas.
Ir štai kas svarbu – savanorystė Kaune nebūtinai reiškia, kad turi prisijungti prie kažkokios didelės organizacijos. Gali tiesiog su draugais nuspręsti padaryti kažką savo rajonui – sutvarkyti apleistą žaidimų aikštelę, surengti kiemo šventę, pradėti bendruomeninį projektą. Dabar yra galimybių gauti nedidelį finansavimą tokiems dalykams – savivaldybė turi bendruomenių projektų konkursus, yra įvairių fondų.
Savanorystė gali būti ir politinis aktas – dalyvavimas miesto planavimo procesuose, viešųjų svarstymų lankymas, iniciatyvų kėlimas. Kaunas vis dar formuojasi kaip miestas, ir kiekvienas gali turėti įtakos, kaip jis atrodys po dešimties metų.
Taigi, jei skaitai šį straipsnį ir galvoji „gal ir man reikėtų kažką tokio” – tiesiog pradėk. Nerask pasiteisinimų, kad neturi laiko ar patirties. Pradėk nuo mažo – vienos akcijos, vieno renginio, vieno susitikimo. Pažiūrėk, kaip jausiesi. Gal tai bus tik vienkartinis dalykas, o gal tai pakeis tavo požiūrį į miestą ir save. Bet tikrai nesužinosi, kol neišbandysi.
