Kas ta pilietinė visuomenė ir kodėl tau turėtų rūpėti?
Girdėjai terminą „pilietinė visuomenė” ir galvoji, kad tai kažkas nuobodu iš politikos vadovėlių? Na, laikas tą nuomonę pakeisti. Pilietinė visuomenė – tai mes visi, kai nusprendžiame netiesiog sėdėti ant sofos ir skųstis, kas šalyje vyksta, bet realiai kažką darome. Tai ta erdvė tarp namų, mokyklos ir valdžios institucijų, kur žmonės susirenka pagal interesus, vertybes ar tikslus ir bando pakeisti pasaulį aplink save.
Įsivaizduok: organizuoji vakarėlį su draugais – tai privatus reikalas. Eini į mokyklą – tai valstybinė institucija. Bet kai tu ir tavo draugai nusprendžiate susikurti iniciatyvą prieš patyčias mokykloje arba pradėti ekologinį projektą rajone – sveiki atvykę į pilietinę visuomenę. Čia niekas tau nemoka algos, niekas tavęs neverčia, bet tu darai, nes tau svarbu.
Jaunimo organizacijos – ne tik CV papuošimas
Dabar apie jaunimo organizacijas. Taip, žinau, skamba kaip dar vienas būrelis, kur reikia eiti po pamokų. Bet realybė šiek tiek kitokia. Jaunimo organizacijos – tai vieta, kur galima išbandyti save be to didžiulio spaudimo, kurį jaučiame mokykloje ar vėliau darbe. Čia gali klysti, mokytis iš klaidų ir niekas tavęs neatleis dėl to.
Lietuvoje veikia šimtai įvairiausių jaunimo organizacijų – nuo skautų ir moksleivių sąjungų iki ekologinių judėjimų ir kultūrinių iniciatyvų. Kiekviena jų – tai savotiška mokykla, tik be pažymių ir be tos įtampos prieš kontrolinį. Čia mokysies dalykų, kurių jokiame vadovėlyje nerasai: kaip kalbėtis su savivaldybės atstovais, kaip suburti komandą, kaip surengti renginį su nuliniu biudžetu, kaip nesusipykti su draugais, kai nuomonės išsiskiria.
Ir ne, tai tikrai ne tik CV papuošimas, nors, tiesą sakant, kai vėliau ieškosi darbo ar stosi į universitetą, patirtis jaunimo organizacijose tikrai nepakenks. Bet svarbiausia – tai vieta, kur gali rasti savo žmones, tuos, kurie tave supranta ir su kuriais galima ne tik linksmintis, bet ir kurti kažką prasmingo.
Nuo nulio iki herojaus: kaip organizacijos formuoja lyderius
Štai čia prasideda tikroji magija. Prisimenu savo pažįstamą Justę – prieš trejus metus ji buvo tipiška tylutė mergina, kuri mokykloje vos drįsdavo ranką pakelti. Įstojo į vietinę jaunimo organizaciją, kuri rengė kultūrinius renginius. Pradėjo nuo paprasčiausių užduočių – padėti išnešioti kėdes, dalinti skrajutes. Po metų jau koordinavo savanorių komandą. Dabar ji studijuoja renginių organizavimą ir jau turi savo mažą verslą.
Tai ne išimtis, o taisyklė. Jaunimo organizacijos veikia kaip saugi erdvė eksperimentams. Gali pabandyti būti lyderiu, net jei niekada anksčiau to nedarei. Gali išbandyti save kalbant viešai, organizuojant projektus, valdant biudžetą (net jei tas biudžetas yra 50 eurų iš savivaldybės). Ir svarbiausia – gali nesėkmingai, nes čia visi supranta, kad mokomės.
Organizacijose veikia tokia neformali mentorystės sistema. Vyresnieji nariai perduoda patirtį jaunesniems, ne per paskaitas, o tiesiog darydami kartu. Matai, kaip kiti sprendžia problemas, kaip bendrauja, kaip priima sprendimus. Ir pamažu pats pradedi tą daryti. Be jokių teorinių kursų apie lyderystę – tiesiog gyvenime.
Demokratijos ABC: mokytis balsuoti ir būti išgirstam
Demokratija – dar vienas tas žodis, kuris skamba kaip iš vadovėlio. Bet jaunimo organizacijose ji tampa tikra. Čia pirmą kartą gyvenime gali realiai patirti, kaip veikia demokratiniai procesai. Ne teoriškai, o praktiškai.
Organizacijose paprastai yra susirinkimai, kur priimami sprendimai. Ir ne, tai ne taip, kad vienas žmogus nusprendžia, o kiti tik linkčioja. Čia tikrai diskutuojama, balsuojama, ieškoma kompromisų. Gali pasiūlyti savo idėją ir, jei įtikinsi kitus, ji bus įgyvendinta. Gali nesutikti su kitų nuomone ir išsakyti savo argumentus. Gali išmokti, kad demokratija – tai ne tik balsavimas, bet ir gebėjimas klausytis kitų, derėtis, rasti bendrus sprendimus.
Kai kurios organizacijos turi net sudėtingesnes struktūras su renkamais valdybos nariais, prezidentais ar koordinatoriais. Gali kandidatuoti, vesti rinkimų kampaniją, išgirsti kritiką, laimėti ar pralaimėti. Visa tai – neįkainojama patirtis, kuri pravers ne tik dalyvaujant rinkimuose ateityje, bet ir bet kurioje gyvenimo situacijoje, kur reikia dirbti komandoje.
Socialiniai įgūdžiai, kurių nemoko mokykloje
Mokykloje išmoksti integruoti, rašyti rašinius ir atsiminti istorines datas. Bet kaip kalbėtis su žmonėmis, kurių nepažįsti? Kaip išspręsti konfliktą komandoje? Kaip motyvuoti kitus, kai visi pavargę ir niekas nenori dirbti? Kaip priimti kritiką ir nesusižeisti? Šitų dalykų mokyklos programa neapima.
Jaunimo organizacijos – tai socialinių įgūdžių poligonas. Dirbi su įvairiausiais žmonėmis: skirtingo amžiaus, skirtingų charakterių, skirtingų nuomonių. Mokysies bendrauti su suaugusiais ne kaip mokinys su mokytoju, o kaip lygus su lygiu. Turėsi kalbėtis su savivaldybės darbuotojais, rėmėjais, žiniasklaidos atstovais. Ir niekas tau neduos scenarijaus, ką sakyti – teks improvizuoti.
Komandinis darbas čia įgauna visai kitą prasmę nei mokykloje, kur „komandinis darbas” dažnai reiškia, kad vienas daro viską, o kiti tik pasirašo. Organizacijose visi čia savanoriškai, todėl reikia tikrai mokėti dirbti kartu, paskirstyti užduotis, pasitikėti vienas kitu. Ir kai projektas pavyksta – tas jausmas, kad padarėte kažką kartu, yra neapsakomas.
Projektai, kurie keičia ne tik CV, bet ir aplinką
Dabar apie konkrečius dalykus. Jaunimo organizacijose gali realizuoti projektus, kurie realiai keičia situaciją aplink tave. Ne teoriškai, ne rašydamas referatą, o praktiškai.
Pavyzdžiui, matai, kad tavo rajone nėra kur jaunimui susitikti? Gali inicijuoti projektą jaunimo erdvės sukūrimui. Reikės surinkti parašus, kalbėtis su savivaldybe, ieškoti patalpų, organizuoti remonto talkas. Tai daug darbo, bet kai matai rezultatą – erdvę, kur žmonės renkasi – supranti, kad tai verta.
Arba, tarkime, nori kažką padaryti su klimato kaita. Gali organizuoti ekologinę akciją mokykloje, inicijuoti atliekų rūšiavimo sistemą, surengti edukacinį renginį. Gali kreiptis į europines programas kaip „Erasmus+” ir gauti finansavimą savo idėjoms. Taip, tai įmanoma net būnant septyniolikos.
Jaunimo organizacijos dažnai dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose. Gali nuvykti į jaunimo mainus kitoje šalyje, mokytis iš kitų kultūrų patirties, užmegzti tarptautinius kontaktus. Ir tai nekainuoja tūkstančių eurų – dažniausiai kelionė ir apgyvendinimas yra apmokamas iš projektų lėšų.
Kritinis mąstymas ir pilietinis aktyvumas – ne tik frazės
Gyvename informacijos amžiuje, kai kiekvienas gali parašyti bet ką internete ir tai atrodys kaip tiesa. Jaunimo organizacijos moko kritiškai vertinti informaciją, skirti faktus nuo nuomonių, atpažinti manipuliacijas. Ne per paskaitas, o per praktiką.
Kai organizuoji kampaniją ar renginį, turi mokėti argumentuoti savo poziciją, remtis faktais, įtikinti kitus. Kai susiduri su priešinga nuomone, turi mokėti diskutuoti, o ne tiesiog rėkti, kad kitas neteisus. Kai skaitai apie kokią problemą, turi mokėti patikrinti šaltinius, suprasti kontekstą, pamatyti skirtingas perspektyvas.
Pilietinis aktyvumas – tai ne tik eiti į protestus (nors ir tai yra viena iš formų). Tai gebėjimas matyti problemas aplink save ir ieškoti būdų jas spręsti. Tai supratimas, kad tu esi ne tik pasyvus stebėtojas, bet ir aktyvus visuomenės narys, kuris gali daryti įtaką. Ir jaunimo organizacijos būtent šitą ir ugdo – tą jausmą, kad tu gali kažką pakeisti.
Kai mokymasis tampa nuotykiu, o ne pareiga
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – jaunimo organizacijose mokymasis yra visai kitoks nei mokykloje. Čia niekas tavęs neegzaminuoja, niekas neduoda pažymių. Bet mokysies daugiau nei bet kurioje pamokoje.
Tai vadinama neformaliu švietimu. Mokysies darydamas, bandydamas, klystydamas, bandydamas dar kartą. Mokysies iš kitų patirties, iš diskusijų, iš realių situacijų. Ir svarbiausia – mokysies to, kas tau įdomu ir aktualu. Jei domina ekologija – mokysies apie tvarumą. Jei domina menas – apie kultūrinių projektų organizavimą. Jei domina technologijos – apie inovacijas ir jų taikymą socialinėms problemoms spręsti.
Daugelis jaunimo organizacijų siūlo mokymus, seminarus, konferencijas. Gali mokytis projektų rašymo, viešojo kalbėjimo, komandos valdymo, konfliktų sprendimo. Ir dažniausiai tai nemokama arba kainuoja simbolinę sumą. Be to, mokysies ne iš teorijos, o iš praktikų, žmonių, kurie realiai dirba tose srityse.
Dar vienas svarbus aspektas – mokysies iš savo klaidų. Mokykloje klaida reiškia blogą pažymį. Jaunimo organizacijoje klaida – tai pamoka. Projektas nepavyko? Gerai, išanalizuojam, kas nutiko, ir kitą kartą darom geriau. Renginys nesutraukė tiek žmonių, kiek tikėjomės? Suprantam kodėl ir tobulinam strategiją. Čia klaidos yra ne bausmė, o mokymosi dalis.
Ir kas dabar? Tavo žingsnis į pilietinę visuomenę
Taigi, jei skaitai šį straipsnį ir galvoji „skamba įdomiai, bet nežinau nuo ko pradėti” – pradėk nuo paprasčiausių dalykų. Pažiūrėk, kokios jaunimo organizacijos veikia tavo mieste ar rajone. Dažniausiai jos turi Facebook puslapius ar Instagram paskyras. Parašyk jiems, paklausk, ar gali ateiti į susitikimą, pažiūrėti, kaip viskas vyksta.
Nebijok, kad neturi patirties ar kad esi per jaunas. Visi kažkada pradėjo nuo nulio. Ir jaunimo organizacijos būtent tam ir skirtos – priimti naujokus, mokyti, padėti įsitraukti. Nebūtinai iš karto turi tapti lyderiu ar koordinatoriumi. Gali pradėti nuo paprasčiausių užduočių ir pamažu augti.
Jei tavo mieste nėra organizacijos, kuri atitiktų tavo interesus – galbūt laikas sukurti savo? Taip, skamba bauginančiai, bet realiai tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Reikia kelių bendraminčių, idėjos ir noro ją įgyvendinti. Yra daug programų ir organizacijų, kurios padeda naujiems jaunimo projektams atsirasti ir vystytis.
Svarbu suprasti, kad dalyvavimas jaunimo organizacijose – tai investicija į save. Ne pinigine prasme, o laiko ir pastangų prasme. Bet ši investicija atsipirks šimteriopai. Įgysi patirties, kuri pravers visą gyvenimą. Susirasi draugų, kurie taps tavimi šeima. Išmoksi dalykų, kurių jokioje mokykloje neišmokysi. Ir svarbiausia – pajusi, kad gali daryti skirtumą.
Pilietinė visuomenė – tai ne kažkas abstraktaus ir tolimo. Tai mes visi, kai nusprendžiame būti aktyvūs, o ne pasyvūs. Jaunimo organizacijos – tai vieta, kur gali išmokti būti tokiu aktyviu piliečiu. Ne teoriškai, o praktiškai. Ne ateityje, o dabar. Tad ko laukti? Gal būtent tu esi tas žmogus, kuris sukurs kitą nuostabų projektą, suras sprendimą aktualiai problemai ar įkvėps kitus įsitraukti. Bet to nesužinosi, kol nepabandysi.
