Kodėl karjeros pasirinkimas yra toks sudėtingas?
Jei tau dabar 16, 18 ar net 25 metai ir tu vis dar nežinai, kuo nori būti užaugęs – sveiki atvykę į klubą. Čia narių tikrai netrūksta. Dauguma žmonių apsimeta, kad žino, kur eina, bet iš tikrųjų tiesiog seka paskui draugus, tėvų lūkesčius arba renkasi tai, kas atrodė „pakankamai gerai” tuo metu, kai reikėjo priimti sprendimą.
Problema ta, kad mūsų švietimo sistema dažnai priverčia mus rinktis karjerą tuo metu, kai mes dar net nežinome, kas mes esame. Aštuoniolikmetis, kuris turi nuspręsti, ką studijuos ateinančius ketverius metus, dažnai remiasi labai ribota patirtimi – mokykliniais dalykais, kuriuos mėgo ar nemėgo, ir galbūt keliais YouTube video apie „geriausias profesijas 2024 metais”.
Karjeros orientacijos testai atsirado kaip bandymas išspręsti šią problemą. Jie nėra tobuli, bet jei žinai, kaip juos naudoti, gali gauti tikrai naudingos informacijos apie save. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip šie testai veikia, kokie jie yra, ir svarbiausia – kaip iš jų išspausti maksimalią naudą.
Kaip iš tikrųjų veikia karjeros testai?
Prieš pradedant spaudinėti mygtukus ir atsakinėti į klausimus, verta suprasti, kas vyksta „po gaubtu”. Karjeros orientacijos testai nėra magiška kulka – tai struktūruotas būdas padėti tau geriau suprasti save per kelias pagrindines dimensijas.
Dauguma rimtų karjeros testų remiasi keliais psichologiniais modeliais. Vienas populiariausių yra Johno Holando RIASEC modelis, kuris žmones skirsto į šešis tipus:
- Realistinis (R) – mėgsta dirbti su daiktais, įrankiais, gamta. Tai žmonės, kurie verčiau sumontuos baldus nei skaitys instrukciją.
- Tiriamasis (I) – mėgsta analizuoti, tyrinėti, spręsti sudėtingas problemas. Tie, kurie klausia „kodėl?” apie viską.
- Meninis (A) – kūrybingi, originalūs, mėgsta išreikšti save. Ne tik dailininkai – čia patenka ir rašytojai, muzikantai, dizaineriai.
- Socialinis (S) – mėgsta dirbti su žmonėmis, padėti, mokyti. Tie, kurie po sunkios dienos pasikrauna nuo pokalbių, o ne nuo jų pavargsta.
- Verslus (E) – mėgsta vadovauti, įtikinti, organizuoti. Gimę lyderiai arba bent jau tie, kurie visada turi nuomonę.
- Konvencinis (C) – mėgsta tvarką, sistemas, detales. Tie, kurių kompiuterio darbalaukis visada sutvarkytas.
Kitas populiarus modelis – Myers-Briggs tipų indikatorius (MBTI), kurį tikriausiai jau matei socialiniuose tinkluose. Nors mokslininkai ginčijasi dėl jo patikimumo, jis gali suteikti įdomių įžvalgų apie tai, kaip tu priimi sprendimus ir bendrauti su kitais.
Taip pat yra Didžiojo penketo (Big Five) asmenybės modelis, kuris matuoja atvirumą, sąmoningumą, ekstraversiją, sutariamumą ir neurotiškumą. Šis modelis laikomas moksliniu požiūriu patikimiausiu.
Svarbu suprasti: šie testai nepasakys tau „tu turi tapti gydytoju”. Jie padės suprasti tavo stiprybes, polinkius ir tai, kokio tipo aplinkoje tu klestėsi.
Geriausi karjeros orientacijos testai, kuriuos verta išbandyti
Internete yra tūkstančiai testų, bet dauguma jų yra šiukšlės. Čia yra keli, kurie tikrai verti tavo laiko:
1. 16Personalities (16personalities.com) – nemokamas, lietuviškai, pagrįstas MBTI. Rezultatai pateikiami labai suprantamai ir su konkrečiomis karjeros rekomendacijomis. Tai geras pradžios taškas, ypač jei dar niekada nesi atlikęs jokio asmenybės testo. Užtrunka apie 12 minučių.
2. O*NET Interest Profiler – JAV darbo departamento sukurtas testas, pagrįstas Holando RIASEC modeliu. Anglų kalba, bet labai išsamus ir susieja tavo interesus su konkrečiomis profesijomis ir jų perspektyvomis darbo rinkoje. Nemokamas.
3. Lietuvos darbo birža – karjeros testas – jei nori kažko vietinio ir lietuviško, Lietuvos darbo biržos svetainėje yra karjeros planavimo įrankiai, pritaikyti Lietuvos darbo rinkai. Čia galima rasti informacijos apie profesijas, kurios aktualios būtent mūsų šalyje.
4. CliftonStrengths (Gallup) – šis testas skiriasi nuo kitų, nes koncentruojasi ne į asmenybės tipą, o į tavo stipriąsias puses. Mokamas (apie 20 eurų), bet labai vertinamas darbdavių ir karjeros konsultantų. Jei rimtai galvoji apie karjeros planavimą, tai gera investicija.
5. Mano karjera (manokarjera.lt) – lietuviškas portalas su karjeros planavimo įrankiais, skirtas būtent jaunimui. Čia rasite ne tik testus, bet ir informaciją apie studijų programas bei profesijas Lietuvoje.
Praktinis patarimas: nedaryk tik vieno testo. Padaryk bent tris skirtingus ir pažiūrėk, kur jų rezultatai sutampa. Tie sutapimo taškai yra labiausiai vertinga informacija.
Kaip teisingai atlikti testą ir nesugadinti rezultatų
Tai skamba trivialiai, bet dauguma žmonių testus atlieka neteisingai. Ir ne todėl, kad jie kvaili – tiesiog yra kelios dažnos klaidos, kurios iškraipo rezultatus.
Klaida Nr. 1: Atsakinėji taip, kaip norėtum būti, o ne kaip esi. Tai labai dažna. Klausimas „ar tau patinka dirbti komandoje?” – ir tu atsakai „taip”, nes manai, kad taip turi būti, nors iš tikrųjų geriau dirbi vienas. Testai veikia tik tada, kai esi sąžiningas su savimi.
Klaida Nr. 2: Galvoji per daug. Dauguma klausimų yra sukurti taip, kad pirmoji reakcija yra teisingiausia. Jei sėdi ir dešimt minučių galvoji apie vieną klausimą, tikriausiai pernelyg analizuoji.
Klaida Nr. 3: Darai testą pavargęs arba blogos nuotaikos. Tavo emocinė būsena tikrai veikia atsakymus. Geriausia laikas – rytas, kai esi pailsėjęs ir niekas nespaudžia.
Klaida Nr. 4: Ignoruoji rezultatus, kurie nepatinka. Jei testas sako, kad esi introvertiškas ir geriau tiktum darbui, kuris nereikalauja daug socialinio kontakto, bet tu visą gyvenimą svajoji tapti TV vedėju – tai yra svarbi informacija, kurią reikia apmąstyti, o ne atmesti.
Praktinis patarimas: prieš pradedant testą, skirkite 5 minutes ir parašykite ant popieriaus tris dalykus: kas tau šiuo metu teikia didžiausią malonumą, ko tau labiausiai trūksta dabartinėje situacijoje, ir kokia veikla priverčia tave pamiršti laiką. Šie atsakymai padės tau geriau interpretuoti testo rezultatus.
Kai testas pasako tai, ko nesitikėjai
Gerai, tarkime, atlikei testą ir rezultatai tave nustebino. Galbūt visą gyvenimą galvojai, kad esi „techninis žmogus”, o testas sako, kad tavo stiprybės yra socialinėje srityje. Arba atvirkščiai – manei, kad esi kūrybingas, o testas rodo, kad esi labiau analitinis tipas.
Pirmiausia – nesipykite su rezultatais. Tai ne priešas. Tai veidrodis, ir kartais veidrodis rodo tai, ko nenorėtume matyti.
Antra – paklausk savęs, kodėl rezultatai tave nustebino. Ar tai todėl, kad testas klysta? Ar todėl, kad tu pats save klaidingai vertini? Dažnai mes turime labai skirtingą savivaizdį nuo to, kokie esame iš tikrųjų. Ir tai nėra blogai – tai tiesiog informacija.
Trečia – pasikalbėk su žmonėmis, kurie tave gerai pažįsta. Papasakok jiems rezultatus ir paklausk, ar tai atitinka tai, ką jie mato. Draugai, šeima, mokytojai – jie kartais mato mus aiškiau nei mes patys.
Ketvirta – pabandyk. Jei testas sako, kad tau tiktų darbas su žmonėmis, bet tu tuo netiki – savanoriauk socialinėje organizacijoje mėnesį. Jei testas sako, kad esi analitinis tipas – pabandyk išspręsti keletą programavimo uždavinių ar paskaičiuok finansus kokiam nors projektui. Patirtis yra geriausia tiesos patikra.
Testai yra tik pradžia – ką daryti toliau
Čia yra didelė klaida, kurią daro daugelis: jie atlieka testą, gauna rezultatus, paskaito juos ir… nieko nedaro. Testas tampa dar vienu dalyku, kurį padarei, bet kuris nepakeitė tavo gyvenimo.
Karjeros orientacijos testas yra ne pabaiga, o pradžia. Štai ką daryti su rezultatais:
Žingsnis 1: Susirask žmones, kurie dirba profesijose, kurias testas rekomendavo. LinkedIn yra puiki vieta tam. Parašyk jiems žinutę – dauguma žmonių mielai papasakos apie savo darbą, jei paprašysi pagarbiai ir konkrečiai. Klausk ne „ar jums patinka jūsų darbas?”, o „kokia yra tipinė jūsų darbo diena?” ir „ko jūs nežinojote apie šią profesiją prieš pradėdami dirbti?”
Žingsnis 2: Ieškokite praktinės patirties. Stažuotės, savanorystė, dalinis etatas – tai geriausi būdai patikrinti, ar profesija tinka tau iš tikrųjų. Teorija ir praktika labai skiriasi. Galbūt visą gyvenimą svajoji tapti gydytoju, bet kai pirmą kartą pabūsi ligoninėje stebėdamas procedūras, suprasi, ar tai tikrai tau.
Žingsnis 3: Pasikonsultuok su karjeros konsultantu. Lietuvoje yra nemokamos karjeros konsultacijos – Lietuvos darbo birža teikia šias paslaugas. Taip pat daugelyje universitetų ir kolegijų yra karjeros centrai, kurie padeda ne tik studentams, bet ir stojantiesiems. Naudokis tuo.
Žingsnis 4: Nustatyk trumpalaikius eksperimentus. Vietoj to, kad iš karto priimtum didelį sprendimą, nustatyk 30-90 dienų eksperimentus. Pavyzdžiui: „Ateinančius du mėnesius aš mokysiu programavimą ir žiūrėsiu, ar man tai patinka.” Tai daug mažiau bauginantis būdas tyrinėti karjeros galimybes.
Kai tėvai turi kitą nuomonę nei tavo testas
Oi, ši tema. Turbūt viena jautriausių. Tu atlikei testą, rezultatai sako, kad tiktum meninei ar socialinei profesijai, o tėvai sako, kad turi studijuoti teisę arba mediciną, nes „tai stabili karjera”.
Pirmiausia – suprask tėvų perspektyvą. Jie nori tau gero. Jų kartos žmonės augo pasaulyje, kur stabilumas ir saugumas buvo svarbiausios vertybės. Jų patarimas kyla iš meilės, net jei kartais atrodo kaip spaudimas.
Bet taip pat – pasaulis pasikeitė. Profesijos, kurios atrodė stabilios prieš 20 metų, šiandien keičiasi arba išnyksta. Ir atvirkščiai – profesijos, kurios anksčiau atrodė „nerimtos” (dizaineris, content creator, UX tyrėjas), šiandien yra labai paklausios ir gerai apmokamos.
Kaip kalbėtis su tėvais apie karjerą:
- Parodyk jiems konkrečius duomenis – darbo rinkos statistiką, atlyginimų lygius, profesijų perspektyvas. Argumentai veikia geriau nei emocijos.
- Pasiūlyk kompromisą – galbūt galima studijuoti tai, kas tau patinka, bet papildomai įgyti ir praktinių verslo žinių.
- Pakalbėk apie savo stiprybes – paaiškink, kodėl manai, kad tau geriau seksis toje srityje, kuri tave domina, nei toje, kurią jie siūlo.
- Jei konfliktas rimtas – pasiūlyk kartu nueiti pas karjeros konsultantą. Neutralus ekspertas kartais gali pasakyti tai, ko tėvai negirdi iš vaiko.
Kai karjeros testas tave pažįsta geriau nei tu pats
Galiausiai, čia yra tai, kas svarbiausia: karjeros orientacijos testai yra ne apie tai, ką tu turi daryti, o apie tai, kas tu esi. Ir tai yra daug vertingesnė informacija.
Mes gyvename kultūroje, kuri nuolat klausia „kuo tu nori būti?”, bet retai klausia „kas tu esi?” Testai, jei juos darai sąžiningai ir interpretuoji išmintingai, gali padėti atsakyti į antrąjį klausimą. O kai žinai, kas esi – kas tave motyvuoja, kokioje aplinkoje klesti, kokios veiklos tau suteikia energijos, o kokios atima – tada pirmasis klausimas tampa daug lengvesnis.
Neprisirišk prie vieno testo rezultato kaip prie tiesos. Naudok juos kaip žemėlapį, o ne kaip GPS, kuris liepia sukti dešinėn. Žemėlapis parodo galimybes – tu pats nusprendžiai, kuriuo keliu eiti.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: karjera nėra vienas sprendimas, kurį priimi sulaukęs 18 metų ir su kuriuo gyveni visą gyvenimą. Vidutinis žmogus per gyvenimą keičia karjerą 5-7 kartus. Tai normalu. Tai net gerai. Kiekvienas posūkis – tai ne nesėkmė, o nauja informacija apie tai, kas tu esi ir ko nori.
Taigi – eik, atlik tuos testus. Bet po to nepalik rezultatų gulėti kompiuterio ekrane. Kalbėkis su žmonėmis, bandyk naujus dalykus, klausk klausimų, kurių bijai užduoti. Karjeros orientacijos testas gali būti puikus pokalbio su savimi pradžios taškas. O tas pokalbis – tai vienas svarbiausių pokalbių, kurį kada nors turėsi.
