Kodėl niekas mūsų nemoko gyventi?
Rimtai, pagalvok apie tai. Mokykloje išmokai kaip apskaičiuoti trikampio plotą, žinai kas buvo Žalgirio mūšyje ir gali deklamuoti Maironio eilėraščius. Bet ar kas nors tau paaiškino kaip susimokėti mokesčius? Kaip sudaryti nuomos sutartį? Kaip elgtis, kai darbdavys nori tave apgauti? Greičiausiai – ne. Ir tai nėra tavo kaltė.
Savarankiškumo ugdymas – tai vienas iš tų dalykų, apie kuriuos visi kalba, bet niekas konkrečiai nemoko. Tėvai sako „tu jau didelis, pats suprasi”, mokykla sako „tai šeimos reikalas”, o tu stovi viduryje ir galvoji – gerai, bet KAD? Kada aš tą viską suprasiu?
Atsakymas paprastas ir šiek tiek nemalonus: niekas tau to nepasakys, kol pats nepradėsi mokytis. Bet geroji žinia – galima pradėti bet kada. Net dabar. Net jei tau 16, 19 ar 24.
Finansinė raštingumas – ne tik turtingiems žmonėms
Vienas iš didžiausių mitų apie pinigus yra tas, kad apie juos reikia galvoti tik tada, kai jų turi daug. Bet iš tikrųjų – priešingai. Finansiniai įpročiai formuojasi tada, kai pinigų yra mažai. Jei išmoksi valdyti 300 eurų, išmoksi valdyti ir 3000.
Nuo ko pradėti? Štai keletas konkrečių žingsnių:
- Susikurk biudžetą. Tai neskamba seksualiai, bet veikia. Paprasčiausias būdas – užsirašyk viską, ką išleidi per mėnesį. Tiesiog viską. Po mėnesio pažiūrėk į sąrašą ir tau bus šokas – kiek pinigų išeina į kavą, „Bolt” ir impulsyvius pirkinius.
- Išmok skirtumą tarp noro ir poreikio. Naujausias telefono modelis – noras. Maistas, nuoma, transportas – poreikiai. Tai nereikia atsisakyti visų malonumų, bet reikia sąmoningai rinktis.
- Pradėk taupyti, net jei labai mažai. 10 eurų per mėnesį – tai 120 eurų per metus. Nėra daug, bet tai įprotis. O įpročiai – tai kas iš tikrųjų keičia gyvenimą.
- Sužinok apie „Sodra” ir mokesčius. Kai gauni pirmą atlyginimą, gali pastebėti, kad ranka gauni mažiau nei buvo sakyta. Tai – mokesčiai. GPM, „Sodros” įmokos – tai ne vagystė, tai sistema, kurią verta suprasti.
Labai rekomenduojama programa pradedantiesiems – 50/30/20 taisyklė. 50% pajamų – būtiniems poreikiams, 30% – malonumams, 20% – taupymui. Žinoma, gyvenimas nėra matematika, ir kartais šios proporcijos keičiasi, bet tai geras orientyras.
Ir dar vienas dalykas – nesivaryk paskui socialinių medijų gyvenimo standartus. Tas žmogus instagramą, kuris keliauja kiekvieną mėnesį ir valgo restoranuose kiekvieną savaitę – arba turi skolų, arba nerodo viso vaizdo. Palyginimas su kitais finansų srityje yra vienas greičiausių kelių į stresą ir blogus sprendimus.
Buitiniai įgūdžiai, kurių niekas nemoko, bet visi reikalauja
Pirmą kartą gyvenantys vieni žmonės dažnai susiduria su keistais atradimais. Pavyzdžiui, kad skalbiniai nesiskalbia patys. Kad maistas neatsiranda šaldytuve savaime. Kad vonios kambarys reikalauja valymo dažniau nei kartą per metus.
Skamba juokingai, bet iš tikrųjų tai rimta problema. Tyrimai rodo, kad daug jaunų žmonių, išėjusių gyventi savarankiškai, pirmaisiais mėnesiais jaučia milžinišką stresą būtent dėl to, kad nežino elementarių buitinių dalykų.
Štai ką verta išmokti kuo greičiau:
- Gaminti bent 5-7 paprastus patiekalus. Ne kažką iš „MasterChef”, tiesiog dalykus, kuriuos gali pagaminti per 30 minučių iš nebrangių ingredientų. Kiaušinienė, makaronai su padažu, sriuba, ryžiai su daržovėmis – tai jau yra pagrindas.
- Skalbyti ir lyginti drabužius. Skalbimo mašinos simboliai – tai ne hieroglifai, tai instrukcijos. Verta bent kartą perskaityti ką reiškia tas kvadratas su apskritimu.
- Tvarkyti namus pagal grafiką. Kai gyveni vienas, niekas tau neprimins išimti šiukšles. Susikurk paprastą savaitinę rutiną – tai išgelbės nuo chaoso.
- Žinoti kur yra vandens ir elektros skirstytuvai. Kai nutekės vanduo arba „iššoks” elektros saugikliai (o tai nutinka), turėsi žinoti ką daryti. Tai ne paranoja, tai elementari savigyna.
- Turėti bazinį įrankių rinkinį. Plaktukas, keletas atsuktuvo galvučių, roulette – tai ne daug, bet tai leidžia išspręsti 80% smulkių buitinių problemų pačiam.
Ir dar vienas praktinis patarimas – nesivaržyk klausti. Jei nežinai kaip kažką padaryti, „YouTube” yra tavo geriausias draugas. Yra vaizdo įrašų apie viską – kaip pakeisti lemputę, kaip išvalyti vamzdžius, kaip surinkti baldus. Nereikia visko žinoti iš anksto, reikia žinoti kur ieškoti.
Psichologinis savarankiškumas – sunkiausia dalis
Galima išmokti gaminti maistą ir suskaičiuoti biudžetą per kelias savaites. Bet psichologinis savarankiškumas – tai procesas, kuris trunka daug ilgiau ir reikalauja daug daugiau drąsos.
Kas tai yra? Tai gebėjimas priimti sprendimus pačiam, neieškant nuolatinio patvirtinimo iš kitų. Tai sugebėjimas susitvarkyti su nesėkmėmis be to, kad viskas subyrėtų. Tai žinojimas, kas tau iš tikrųjų svarbu, o ne kas svarbu tavo tėvams, draugams ar socialiniams medijams.
Vienas iš dažniausių jaunų žmonių iššūkių yra sprendimų baimė. Ką studijuoti? Kur dirbti? Su kuo gyventi? Šie klausimai gali paralyžiuoti. Ir dažnai žmonės renkasi – nieko nedaryti, laukti, kol kažkas nuspręs už juos. Bet gyvenimas taip neveikia. Neveikimas taip pat yra sprendimas, tik dažniausiai blogesnis.
Keletas dalykų, kurie padeda ugdyti psichologinį savarankiškumą:
- Praktikuok mažus sprendimus. Kur eiti vakarieniauti? Ką žiūrėti? Ką daryti savaitgalį? Neleisk kitiems visada nuspręsti. Tai skamba trivialiai, bet iš tikrųjų treniruoja sprendimų priėmimo „raumenį”.
- Mokykis toleruoti nepatogumą. Savarankiškas gyvenimas nėra visada patogus. Kartais bus sunku, nuobodu, baisu. Ir tai normalu. Kuo greičiau priimsi, kad diskomfortas yra gyvenimo dalis, tuo lengviau bus.
- Nustatyk ribas. Su tėvais, su draugais, su darbdaviais. Ribos nėra egoizmas – tai pagarba sau. Ir tai vienas iš svarbiausių savarankiškumo komponentų.
- Ieškok pagalbos kai reikia. Savarankiškumas nereiškia, kad turi viską daryti vienas. Tai reiškia, kad pats nusprendžia kada ir ko prašyti pagalbos.
Ir dar – labai svarbu suprasti, kad nesėkmės yra ne katastrofa, o informacija. Kai kažkas nepavyksta, tai nereiškia, kad tu esi nesėkmingas žmogus. Tai reiškia, kad šis konkretus bandymas neveikė, ir reikia pabandyti kitaip. Šis požiūris – jis keičia viską.
Socialiniai įgūdžiai ir tinklaveika – ne tik verslininkams
Žodis „networking” skamba kaip kažkas, ką daro kostiumuoti žmonės konferencijose su vizitinėmis kortelėmis. Bet iš tikrųjų tinklaveika – tai tiesiog žmonių pažinimas ir santykių palaikymas. Ir tai vienas iš svarbiausių savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Realybė tokia: labai daug galimybių – darbo, studijų, projektų – atsiranda per žmones, o ne per skelbimus. „Žinau žmogų, kuris žino žmogų” – tai ne korupcija, tai tiesiog kaip pasaulis veikia. Ir tai gali veikti tau, jei turėsi platų ir gerą socialinį tinklą.
Bet socialiniai įgūdžiai – tai ne tik karjera. Tai ir gebėjimas palaikyti draugystes, spręsti konfliktus, bendrauti su žmonėmis, kurie skiriasi nuo tavęs. Tai ir gebėjimas paprašyti pagalbos, kai reikia, ir pasiūlyti ją, kai gali.
Praktiniai patarimai:
- Palaikyk ryšį su žmonėmis aktyviai. Draugystės nereikalauja kasdienio bendravimo, bet reikalauja periodinės pastangos. Parašyk žinutę, pasiūlyk susitikti – tai ne silpnumas, tai investicija.
- Mokykis klausytis. Rimtai klausytis – ne laukti savo eilės kalbėti. Žmonės, kurie moka klausytis, yra neįtikėtinai vertinami ir mėgstami.
- Nebijok prisistatyti. Naujoje vietoje, naujame darbe, naujoje aplinkoje – prisistatyk pirmas. Tai reikalauja drąsos, bet tai visada atsipirka.
- Dalyvaukite bendruomenėse. Klubai, savanorystė, hobių grupės – tai puikios vietos pažinti žmones su panašiais interesais ir plėsti socialinį ratą natūraliai.
Karjera ir darbas – kaip nepasilikti pirmame darbe visam gyvenimui
Pirmasis darbas retai būna svajonių darbas. Ir tai gerai – tai mokymosi vieta. Bet problema atsiranda tada, kai žmonės pasilieka pirmame darbe ne todėl, kad jiems gerai, o todėl, kad bijo pokyčių arba nežino kaip ieškoti geresnio.
Darbo rinka šiandien labai skiriasi nuo tos, kuria gyveno tavo tėvai. Vienas darbas visam gyvenimui – tai jau retenybė. Vidutinis žmogus per karjerą keičia darbą kelis kartus, o kai kurie – keičia ir sritis. Ir tai normalu. Tai net gerai.
Ką verta žinoti apie darbą ir karjerą:
- Išmok skaityti darbo sutartį. Prieš pasirašydamas, perskaityk. Atkreipk dėmesį į darbo laiką, atostogų dienų skaičių, bandomojo laikotarpio sąlygas ir kaip galima nutraukti sutartį. Jei kažko nesupranti – klausk arba ieškosi informacijos internete.
- Žinok savo teises. Darbo kodeksas Lietuvoje gina darbuotojus. Pavyzdžiui, darbdavys negali priversti dirbti viršvalandžių be papildomo mokėjimo. Žinojimas apie savo teises – tai ne agresija, tai savigyna.
- Nuolat mokykis. Kursai, sertifikatai, knygos, podcast’ai – tai investicija į save. Ir dažnai nebrangi arba visai nemokama.
- Neklausk dėl atlyginimo padidinimo – reikalauk. Gerai, ne reikalauk, bet prašyk drąsiai ir su argumentais. „Aš padariau X, Y, Z, ir manau, kad mano atlyginimas turėtų atspindėti šį indėlį” – tai normalus ir profesionalus pokalbis.
Ir dar vienas dalykas – perdegimas yra realus. Jei jauti, kad darbas ima viską ir nebelieka nieko kitiems gyvenimo aspektams, tai signalas. Savarankiškas žmogus moka ne tik dirbti, bet ir pailsėti, ir žinoti kada pasakyti „ne”.
Sveikata – kūno ir proto, nes vieno be kito nėra
Kai esi jaunas, sveikata atrodo kaip kažkas, apie ką galvosi vėliau. Bet iš tikrųjų įpročiai, kuriuos formuoji dabar, lemia kaip jausies po 10, 20, 30 metų. Tai neskamba kaip jaunimo portalo turinys, bet tai tiesa.
Savarankiškumas sveikatos srityje reiškia – mokėti pasirūpinti savimi be to, kad mama primintų gerti vaistus arba eiti pas gydytoją.
Praktiniai dalykai:
- Turėk savo šeimos gydytoją. Prisirašyk prie poliklinikos. Tai nemokama ir tai labai svarbu. Profilaktiniai patikrinimai gali aptikti problemas anksti, kai jas dar lengva spręsti.
- Žinok bazines pirmosios pagalbos taisykles. Kaip sustabdyti kraujoplūdį, kaip elgtis su nudegimais, kaip padėti žmogui, kuriam bloga. Tai įgūdžiai, kurie gali išgelbėti gyvybę – tavo arba kito.
- Miegas – ne prabanga. Chroniškas miego trūkumas kenkia koncentracijai, nuotaikai, imuninei sistemai ir net svoriui. 7-9 valandos miego – tai ne rekomendacija, tai biologinis poreikis.
- Judėjimas kasdien. Nebūtinai sporto salė. Pasivaikščiojimas, dviratis, šokiai – bet koks judėjimas yra geriau nei sėdėjimas. Ir tai veikia ne tik kūnui, bet ir psichikai.
- Psichinė sveikata yra sveikata. Jei jauti, kad kažkas negerai – nerimas, depresija, perdegimas – tai ne silpnumas. Tai signalas, kad reikia pagalbos. Psichologo vizitas nėra gėda, tai investicija į save.
Kai viskas atrodo per daug – ir tai normalu
Perskaitęs visa tai, gali pagalvoti – tai per daug. Finansai, buitis, psichologija, karjera, sveikata, socialiniai įgūdžiai… Kaip vienas žmogus gali viską tai valdyti?
Atsakymas: ne vienu metu. Ir ne tobulai. Savarankiškumas – tai ne galutinis tikslas, kurį pasieksi ir galėsi atsipalaiduoti. Tai procesas. Nuolatinis, kartais nepatogus, bet ir labai įdomus procesas.
Kiekvienas suaugęs žmogus, kurį matai ir galvoji „jis/ji tikrai turi viską susitvarkytas” – iš tikrųjų kažkur klysta, kažko nežino ir kažko bijo. Skirtumas tik tas, kad jis/ji išmoko su tuo gyventi ir judėti pirmyn nepaisant to.
Pradėk nuo vieno dalyko. Tik vieno. Gal tai bus biudžeto lentelė. Gal išmoksi gaminti tris naujus patiekalus. Gal pagaliau prisirašysi pas gydytoją. Nesvarbu nuo ko, svarbu – pradėti.
Savarankiškumas nėra apie tai, kad niekada neprašytum pagalbos ar niekada neklaustum. Tai apie tai, kad pats vairuoji savo gyvenimą. Kad sprendimai – net ir blogi – yra tavo. Ir kad tu žinai, jog sugebi susitvarkyti su tuo, ką gyvenimas atneša – net jei dabar dar nežinai kaip.
O tai – jau labai daug.
