Kas iš tikrųjų yra lyderystė – ir kodėl ji ne apie tai, ką galvoji
Kai išgirsti žodį „lyderis”, galvoje turbūt iškyla kažkoks charizmatiškas tipas, kuris stovi prieš minią ir kalba įkvepiančias kalbas. Arba gal CEO su brangiu kostiumu. Arba tas klasės draugas, kuriam visada sekėsi įtikinti kitus daryti tai, ko jis nori. Bet čia ir slypi didžiausia klaidinga nuomonė apie lyderystę – kad ji yra kažkoks įgimtas talentas, kurį turi arba neturi.
Tiesa yra kur kas nuobodesnė ir kartu daug labiau džiuginanti: lyderystė yra įgūdis. Kaip važiavimas dviračiu, kaip grojimas gitara, kaip maisto gaminimas. Gali išmokti. Gali tobulinti. Gali suklysti, suprasti, ką padarei ne taip, ir bandyti iš naujo.
Jaunystė – tai pats geriausias laikas pradėti šį procesą, nes klaidos čia kainuoja mažiausiai, o patirtis, kurią įgyji, lieka su tavimi visam gyvenimui. Nesvarbu, ar nori vadovauti komandai darbe, organizuoti renginius, kurti savo projektą, ar tiesiog tapti žmogumi, kuriuo kiti pasitiki – lyderystės ugdymas tau bus naudingas bet kuriame gyvenimo etape.
Savęs pažinimas – lyderystės pagrindas, apie kurį niekas nekalba
Prieš pradedant vadovauti kitiems, reikia išmokti vadovauti sau pačiam. Skamba kaip klišė, bet tai – gryna tiesa. Geriausi lyderiai, kuriuos kada nors sutiksi, yra žmonės, kurie puikiai žino savo stipriąsias puses, bet dar geriau – savo silpnąsias.
Savęs pažinimas prasideda nuo kelių paprastų, bet nepatogių klausimų:
- Kokiose situacijose jaučiuosi tikrai kompetentingas?
- Kas mane supykdo arba išveda iš pusiausvyros?
- Kaip reaguoju, kai klystu – ginu save ar priimu kritiką?
- Ar man lengviau dirbti vienam ar komandoje?
- Kokios vertybės man svarbios tiek, kad dėl jų nesutikčiau su autoritetu?
Šie klausimai nėra skirti tam, kad jaustumeis blogai dėl savęs. Jie skirti tam, kad suprastum, su kuo dirbi – o tu dirbi su savimi kiekvieną dieną. Lyderis, kuris nežino savo ribų, anksčiau ar vėliau perkrauna save arba nuvilia kitus.
Praktinis patarimas: pabandyk kelias savaites vesti trumpą dienoraštį. Ne apie tai, ką veikei, o apie tai, kaip reagavai į skirtingas situacijas. Pastebėsi tam tikrus šablonus – ir tai bus vertingesnė informacija apie save nei bet koks asmenybės testas internete.
Taip pat labai naudinga paprašyti atsiliepimų iš žmonių, kuriais pasitiki. Ne „ar aš gerai padariau?”, o „ką galėjau padaryti geriau?” Skirtumas milžiniškas. Pirmasis klausimas ieško patvirtinimo, antrasis – augimo.
Komunikacija: ne tik apie tai, ką sakai, bet kaip klausaisi
Lyderiai dažnai asocijuojasi su puikiais kalbėtojais. Ir taip, gebėjimas aiškiai išreikšti savo mintis yra svarbus. Bet dar svarbiau – gebėjimas klausytis. Tikrai klausytis, o ne tik laukti savo eilės kalbėti.
Aktyvus klausymasis – tai įgūdis, kurį galima lavinti. Jis reiškia, kad kai žmogus tau kažką sako, tu ne tik girdi žodžius, bet ir stengiesi suprasti, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti. Kartais žmonės sako „viskas gerai”, o iš tikrųjų reiškia „man reikia pagalbos, bet nedrįstu prašyti”. Lyderis tai pastebi.
Keletas komunikacijos principų, kurie tikrai veikia:
- Kalbėk aiškiai, ne ilgai. Ilgi paaiškinimai dažnai reiškia, kad pats nesi tikras, ką nori pasakyti. Jei negali paaiškinti idėjos paprastai, pirmiausia ją suprask pats.
- Naudok „aš” žinutes, ne „tu” kaltinimus. Vietoj „tu visada pavėluoji” sakyk „man svarbu, kad susitikimai prasidėtų laiku, nes tai veikia visą komandą”. Skirtumas – milžiniškas.
- Patvirtink, kad supratai. Po svarbaus pokalbio pakartok, ką išgirdai: „Teisingai suprantu, kad…?” Tai išvengia nesusipratimų ir parodo, kad klausaisi.
- Nesibijok tylos. Tyla pokalbyje nėra nepatogi – ji duoda erdvės mintims. Lyderiai, kurie bijo tylos, dažnai kalba per daug ir klauso per mažai.
Dar vienas dalykas apie komunikaciją, apie kurį retai kalbama – neverbalinis bendravimas. Kūno kalba, akių kontaktas, balso tonas – visa tai perduoda žinutes, kartais net stipresnes nei žodžiai. Jei sakai „aš tave klausau”, bet žiūri į telefoną – žinutė gauta, ir ji nėra ta, kurią norėjai siųsti.
Sprendimų priėmimas: kaip veikti, kai nėra aiškaus atsakymo
Vienas iš sunkiausių lyderystės aspektų – priimti sprendimus tada, kai nėra aiškaus teisingo atsakymo. Ir tokių situacijų bus daug. Lyderis, kuris laukia, kol turės visą informaciją ir bus 100% tikras, dažnai tiesiog… niekada nieko nepriima.
Geras sprendimų priėmimas nėra apie tai, kad visada rinktumeis teisingai. Jis apie tai, kad turėtum aiškų procesą ir drąsą veikti net esant neapibrėžtumui.
Štai paprastas, bet efektyvus sprendimų priėmimo rėmas:
- Apibrėžk problemą. Dažnai mes sprendžiame ne tikrą problemą, o jos simptomą. Paklausk savęs: „Ar tai tikroji problema, ar jos pasekmė?”
- Surink informaciją. Bet nustatyk ribą – kiek laiko tam skirsi. Informacijos rinkimas be pabaigos – tai atidėliojimo forma.
- Apsvarstyk alternatyvas. Beveik niekada nėra tik dviejų variantų. Ieškok trečio, ketvirto kelio.
- Priimk sprendimą ir komunikuok jį aiškiai. Paaiškink, kodėl pasirinkote šį kelią – žmonės lengviau priima sprendimus, kai supranta logiką.
- Stebėk rezultatus ir mokykis. Kiekvienas sprendimas yra duomenų taškas ateičiai.
Svarbu paminėti ir tai, kad lyderis ne visada turi priimti sprendimus vienas. Žinoti, kada pasikonsultuoti su komanda, kada deleguoti, o kada pačiam prisiimti atsakomybę – tai irgi lyderystės dalis. Ir dažnai pats geriausias sprendimas gimsta ne vieno žmogaus galvoje, o diskusijoje.
Komandinis darbas ir delegavimas: kodėl vienas niekada nesi stipriausias
Yra toks mitas, kad stiprus lyderis viską daro pats. Kad deleguoti – tai silpnumo ženklas. Kad pasitikėti kitais – rizika. Šis mitas sugriovė daugiau projektų ir komandų nei bet kuri kita klaida.
Tikrovė tokia: niekas nėra geriausias visame kame. Ir lyderis, kuris bando būti geriausias visame kame, greitai tampa prastesnis visame kame – nes jo dėmesys išsisklaido, energija išsenka, o komanda jaučiasi nereikalinga.
Delegavimas – tai ne „atiduoti darbą, kurio nenori daryti”. Tai – suteikti žmonėms galimybę augti, prisiimant atsakomybę. Ir tai reikalauja pasitikėjimo, kuris nėra duodamas automatiškai – jis uždirbamas abipusiškai.
Kaip efektyviai dirbti komandoje ir deleguoti:
- Pažink savo komandos narius. Kas ką mėgsta daryti? Kas kur stiprus? Kas nori išmokti ko nors naujo? Geras lyderis žino savo žmonių stiprybes geriau nei jie patys.
- Aiškiai apibrėžk lūkesčius. Kai deleguoji užduotį, pasakyk ne tik „ką” daryti, bet ir „kodėl” tai svarbu bei koks rezultatas laukiamas. Palik erdvės žmogui pačiam nuspręsti „kaip”.
- Suteik paramą, bet ne kontrolę. Yra skirtumas tarp „aš čia, jei reikia pagalbos” ir „aš tikrinu kiekvieną tavo žingsnį”. Pirmasis kuria pasitikėjimą, antrasis – nerimą.
- Švęsk komandos sėkmes, ne tik savo. Lyderis, kuris priskiria sau komandos nuopelnus, greitai lieka be komandos.
Dar vienas svarbus aspektas – konfliktų valdymas. Komandoje konfliktai yra neišvengiami, ir tai nėra blogai. Konfliktas reiškia, kad žmonės rūpinasi. Problema ne konfliktas, o tai, kaip jis sprendžiamas. Lyderis turi mokėti sudaryti erdvę sąžiningam pokalbiui, nesistodamas nė vienos pusės, bet ieškodamas sprendimo, kuris veikia visiems.
Atsparumas ir augimo mąstysena: kaip nesustoti, kai viskas eina ne taip
Niekas nekalba apie tai, kiek kartų lyderiai suklydo prieš pasiekdami tai, ką pasiekė. Mes matome sėkmės istorijas, bet ne kelią iki jų – o tas kelias dažniausiai yra pilnas klaidų, nesėkmių, momentų, kai norėjosi viską mesti.
Atsparumas – gebėjimas atsitiesti po nesėkmių – yra galbūt svarbiausia lyderio savybė. Ne todėl, kad lyderiai nekrenta. O todėl, kad jie keliasi.
Psichologė Carol Dweck išpopuliarino augimo mąstysenos (angl. growth mindset) sąvoką. Esmė paprasta: yra žmonių, kurie mano, kad jų gebėjimai yra fiksuoti (gimei toks ar ne), ir yra žmonių, kurie mano, kad gebėjimai gali augti per pastangas ir mokymąsi. Antrieji – ne tik sėkmingesni, bet ir laimingesni, nes nesėkmė jiems nėra tapatybės klausimas, o informacija.
Praktiškai tai reiškia:
- Kai klysti, neklausk „kodėl aš toks nevykęs?”, o klausk „ko galiu iš to pasimokyti?”
- Ieškok iššūkių, o ne tik to, kame jau esi geras – augimas vyksta diskomforto zonoje.
- Kritika – tai informacija, ne ataka. Net jei ji pateikiama nemaloniai.
- Kiti žmonių sėkmė nėra tavo nesėkmė. Lyderis džiaugiasi, kai komandos nariai auga.
Taip pat labai svarbu kalbėti apie psichinę sveikatą lyderystės kontekste. Lyderiai dažnai jaučia spaudimą atrodyti stipriai visada. Bet tai – kelias į perdegimą. Rūpintis savimi – miegoti pakankamai, turėti hobių, kalbėti su žmonėmis, kuriais pasitiki – tai ne silpnumas. Tai – tvaraus lyderio pagrindas.
Kur ir kaip ugdyti lyderystės įgūdžius jau dabar
Teorija yra gerai, bet lyderystė ugdoma tik per praktiką. Ir geriausia žinia – galimybių yra daugiau nei galvoji, net jei esi studentas ar tik pradedi savo kelią.
Štai keletas konkrečių vietų ir būdų, kur galima ugdyti lyderystės įgūdžius:
Jaunimo organizacijos ir NVO. Tai – viena geriausių mokyklų. Čia gali vadovauti projektams, organizuoti renginius, dirbti komandose – ir visa tai be didelio spaudimo, nes aplinka yra palaikanti ir orientuota į mokymąsi. Lietuvoje veikia daugybė tokių organizacijų – nuo skautų iki jaunimo tarybų.
Studentų savivaldos ir klubai. Jei studijuoji, studentų savivalda ar įvairūs klubai yra puiki vieta. Net ir nedidelė atsakomybė – organizuoti susitikimą, koordinuoti grupę – ugdo realius įgūdžius.
Savanorystė. Savanoriaudamas ne tik padedi kitiems, bet ir ugdai empatiją, bendravimo įgūdžius, gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis – tai lyderystės pagrindas.
Savo projektai. Nesvarbu, ar tai būtų podcast’as, socialinio verslo idėja, bendruomenės iniciatyva ar net Instagram puslapis konkrečia tema – bet koks projektas, kurį kuri ir vedi nuo pradžios iki pabaigos, moko lyderystės.
Mentorystė. Ieškokite mentorių – žmonių, kurie jau yra ten, kur tu nori būti. Ir patys tapkite mentoriais tiems, kurie yra kelis žingsnius už jus. Abu vaidmenys moko.
Knygos ir kursai. Keletas knygų, kurias verta perskaityti: „Leaders Eat Last” (Simon Sinek), „Dare to Lead” (Brené Brown), „The 7 Habits of Highly Effective People” (Stephen Covey). Taip pat Coursera, edX ir kitos platformos siūlo nemokamus lyderystės kursus iš geriausių universitetų.
Lyderis, kuriuo verta tapti – ir kodėl tai svarbu būtent dabar
Pasaulis šiuo metu labai reikalingas gerų lyderių. Ne tų, kurie moka gražiai kalbėti ir atrodyti įspūdingai socialiniuose tinkluose. O tų, kurie iš tikrųjų rūpinasi žmonėmis aplink save, kurie priima sunkius sprendimus su sąžine, kurie kuria aplinkas, kuriose kiti gali augti.
Lyderystė nėra privilegija – tai atsakomybė. Ir ji prasideda ne tada, kai gauni titulą ar pareigas. Ji prasideda tada, kai nusprędi imtis iniciatyvos, kai kiti laukia. Kai pasakai tiesą, kai visi tyli. Kai padedi žmogui, net jei niekas to nematys.
Jaunystė – tai laikas, kai gali eksperimentuoti, klysti, mokytis ir augti greičiau nei bet kuriuo kitu gyvenimo laikotarpiu. Kiekvienas projektas, kiekviena komanda, kiekvienas konfliktas, kurį išsprendei, kiekvienas žmogus, kuriam padėjai – visa tai formuoja lyderį, kuriuo tampi.
Ir galbūt svarbiausia: lyderystė nėra apie tai, kad taptum kuo nors kitu. Ji apie tai, kad taptum geriausia savo versija – žmogumi, kuriuo kiti gali pasitikėti, kuris žino, ko nori, ir kuris eina į priekį net tada, kai baisu. Tokių lyderių pasauliui reikia. Ir tu gali būti vienas iš jų – jei nuspręsi pradėti.
