Kas iš tikrųjų yra tas intelektas?
Kai pagalvojam apie intelektą, dažniausiai į galvą šauna vaizdas kokio nors mokslininko su akiniais, kuris sprendžia sudėtingas matematikos lygtis ar žaidžia šachmatais. Bet realybė kur kas įdomesnė ir sudėtingesnė.
Intelektas – tai ne tik gebėjimas išspręsti logines užduotis ar įsiminti faktus. Tai visuma įvairių gebėjimų, kurie padeda mums suprasti pasaulį, prisitaikyti prie naujų situacijų, mokytis iš patirties ir spręsti problemas. Galima sakyti, kad intelektas yra tarsi šveicariškas peilis – jame yra daugybė įrankių, ir kiekvienas iš jų skirtas skirtingoms situacijoms.
Tradiciškai mes labai susikoncentravę į akademinį intelektą – gebėjimą gerai mokytis mokykloje, išlaikyti egzaminus, įsiminti informaciją. Bet jei pažiūrėtume į savo draugų ratą, tikrai pastebėtume, kad kai kurie žmonės, kurie mokykloje nebuvo „pirmūnai”, gyvenime puikiai susitvarko, turi daug draugų, kuria verslus ar tiesiog yra laimingi. O kažkas, kas mokykloje gaudavo dešimtukus, gali susidurti su sunkumais bendraudamas su žmonėmis ar priimant sprendimus realiame gyvenime.
Gardnerio revoliucija: ne vienas, bet daug intelektų
1983 metais Harvardo universiteto psichologas Howardas Gardneris iškėlė teoriją, kuri visiškai pakeitė požiūrį į intelektą. Jis pasakė: „Palaukit, žmonės, kodėl mes manome, kad intelektas yra tik vienas dalykas?” Ir pristatė savo daugialypių intelektų teoriją.
Pagal Gardnerį, yra mažiausiai aštuonios skirtingos intelekto rūšys, ir kiekvienas žmogus turi unikalų jų derinį. Tai tarsi turėti skirtingus „kanalus”, kuriais mūsų smegenys apdoroja informaciją ir sąveikauja su pasauliu.
Lingvistinis intelektas – tai žmonės, kurie mėgsta žodžius, lengvai išmoksta kalbų, mėgsta skaityti ir rašyti. Jie gali būti puikūs rašytojai, žurnalistai, poetai ar advokatai. Jei tau lengva parašyti esė ar sugalvoti įdomią istoriją, greičiausiai turi stiprų lingvistinį intelektą.
Loginis-matematinis intelektas – klasikinis „protingas” žmogus pagal visuomenės standartus. Šie žmonės puikiai sprendžia matematines problemas, mato priežasties-pasekmės ryšius, mėgsta analizuoti ir sisteminti. Programuotojai, mokslininkai, inžinieriai dažnai turi stiprų šio tipo intelektą.
Erdvinis intelektas – gebėjimas mąstyti trimačiai, vizualizuoti objektus, suprasti erdvę. Architektai, dizaineriai, menininkai, chirurgai – visi jie naudojasi šiuo intelektu. Jei lengvai skaitai žemėlapius ar galvoje gali pasukti objektą ir įsivaizduoti, kaip jis atrodys iš kitos pusės, tai tavo stiprybė.
Muzikinis intelektas – ne tik gebėjimas groti instrumentu, bet ir jautrumas ritmui, melodijoms, garsų niuansams. Kai kurie žmonės gali išgirsti dainą ir iš karto ją pakartoti, kiti jaučia muzikos emocijas giliau nei žodžius.
Kūno-kinestetinis intelektas – gebėjimas valdyti savo kūną, koordinacija, judesių tikslumas. Sportininkai, šokėjai, chirurgai, amatininkai – visi jie turi stiprų šį intelektą. Tai žmonės, kurie „mąsto rankomis” ir geriau mokosi darydami, o ne skaitydami.
Tarpasmeninis intelektas – gebėjimas suprasti kitus žmones, jausti jų emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti. Tai tie draugai, kurie visada žino, ką pasakyti, kai tau sunku, kurie lengai užmezga kontaktus ir aplink kuriuos žmonės tiesiog nori būti.
Intrapersoninis intelektas – gebėjimas suprasti save, savo emocijas, motyvus, tikslus. Žmonės su stipriu šiuo intelektu yra savimi sąmoningi, geba reflektuoti, žino savo stiprybes ir silpnybes. Jie dažnai tampa gerais psichologais ar filosofais.
Natūralistinis intelektas – gebėjimas suprasti gamtą, atpažinti augalus, gyvūnus, pastebėti gamtos dėsningumus. Biologai, ekologai, veterinarai dažnai turi stiprų šį intelektą.
IQ testas: ką jis iš tikrųjų matuoja?
Dabar grįžkim prie to garsiojo IQ testo. Kai kas mano, kad IQ balas yra tarsi „proto termometras” – vienas skaičius, kuris parodo, koks tu protingas. Bet realybė yra kur kas sudėtingesnė.
IQ testai buvo sukurti XX amžiaus pradžioje ir iš pradžių turėjo gana praktinį tikslą – padėti identifikuoti vaikus, kuriems reikia papildomos pagalbos mokykloje. Alfredas Binet, vienas iš pirmųjų IQ testų kūrėjų, niekada nemanė, kad jo testas matuoja fiksuotą, nepakeičiamą proto lygį.
Šiuolaikiniai IQ testai daugiausia matuoja keletą specifinių gebėjimų: loginį mąstymą, erdvinį suvokimą, matematines užduotis, žodyno žinias, atminties gebėjimus. Pastebėjote? Tai daugiausia akademiniai gebėjimai – tie, kurie naudingi mokykloje. Bet jie nepasakoja nieko apie tavo gebėjimą bendrauti, kurti, vadovauti, prisitaikyti prie naujų situacijų ar suprasti save.
Įsivaizduokit tokią situaciją: du žmonės – vienas turi IQ 140, bet negali normaliai bendrauti su žmonėmis, nuolat konfliktuoja ir nesugeba dirbti komandoje. Kitas turi IQ 110, bet puikiai supranta žmones, yra empatiškas, kūrybiškas ir geba motyvuoti kitus. Kas iš jų bus sėkmingesnis gyvenime? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodytų.
Emocinis intelektas: kodėl jausmai irgi yra protas
1995 metais Danielis Golemanas išleido knygą „Emocinis intelektas”, kuri tapo bestseleriu ir privertė žmones visiškai permąstyti, kas yra „būti protingam”. Jis argumentavo, kad emocinis intelektas (EQ) gali būti net svarbesnis nei IQ, kalbant apie sėkmę gyvenime ir darbe.
Emocinis intelektas apima keletą pagrindinių dalykų:
Savęs pažinimas – gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Daugelis žmonių net nežino, ką jie iš tikrųjų jaučia tam tikru momentu. Ar tu pyksti, ar iš tikrųjų esi nusivylęs? Ar tau nuobodu, ar jauti nerimą? Gebėjimas tiksliai įvardinti savo emocijas yra pirmasis žingsnis jas valdant.
Savikontrolė – gebėjimas valdyti savo emocijas ir impulsus. Tai nereiškia emocijų slopinimo, bet gebėjimą pasirinkti, kaip į jas reaguoti. Pavyzdžiui, jausti pyktį yra normalu, bet gebėjimas neišsilieti ant žmogaus, kuris tiesiog atsitiktinai tau įkėlė koją, yra emocinio intelekto požymis.
Motyvacija – gebėjimas motyvuoti save, atidėti pasitenkinimą, siekti tikslų nepaisant kliūčių. Žmonės su aukštu EQ geba išlikti motyvuoti net tada, kai susiduriama su nesėkmėmis.
Empatija – gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, pajusti, ką jie jaučia. Tai ne mintys skaitymas, bet gebėjimas pastebėti neverbalinius ženklus, klausytis ne tik žodžių, bet ir to, kas už jų slypi.
Socialiniai įgūdžiai – gebėjimas bendrauti, kurti santykius, dirbti komandoje, spręsti konfliktus. Tai apima viską nuo gebėjimo pradėti pokalbį su nepažįstamu žmogumi iki gebėjimo vadovauti komandai per krizę.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali būti geresnis sėkmės darbe prognozuotojas nei IQ, ypač vadovaujančiose pozicijose. Galite būti genialus matematikas, bet jei negalite dirbti su komanda ar suprasti savo klientų poreikių, jūsų karjera gali būti ribota.
Praktinis intelektas: gatvės išmintis
Robertas Sternbergas, kitas žymus psichologas, kalbėjo apie tai, ką jis vadino „praktinį intelektą” arba „gatvės išmintį”. Tai gebėjimas susiorientuoti realiame pasaulyje, priimti protingus sprendimus kasdienėse situacijose, suprasti, kaip veikia socialiniai mechanizmai.
Pažįstate žmogų, kuris galbūt nebuvo geriausias moksleivis, bet visada žino, ką daryti sudėtingoje situacijoje? Kuris geba derėtis, rasti sprendimus, susitvarkyti su biurokratija? Tai praktinio intelekto pavyzdys.
Praktinis intelektas apima:
– Gebėjimą skaityti situacijas ir žmones
– Supratimą, kada reikia laikytis taisyklių, o kada galima būti lanksčiam
– Gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų aplinkų
– Socialinį sąmoningumą – supratimą, kaip veikia žmonės ir organizacijos
– Gebėjimą mokytis iš patirties, o ne tik iš knygų
Įdomu tai, kad praktinis intelektas dažnai nėra koreliuojamas su akademiniu intelektu. Galite sutikti profesorių, kuris yra genialus savo srityje, bet negeba susitvarkyti su paprasčiausiais kasdieniais dalykais, arba žmogų be aukštojo išsilavimo, kuris puikiai valdo verslą ir priima išmintingus sprendimus.
Ar galima išsiugdyti intelektą?
Čia prasideda iš tikrųjų įdomi dalis. Ar intelektas yra kažkas, su kuo gimstame, ar galime jį ugdyti? Atsakymas yra: ir taip, ir ne.
Genetika tikrai vaidina tam tikrą vaidmenį. Kai kurie žmonės gimsta su tam tikrais polinkiais – galbūt geresnę muzikinę klausą, geresnę erdvinę vaizduotę ar geresnę atmintį. Bet tai tik pradinis taškas, ne galutinis nuosprendis.
Mūsų smegenys turi nuostabią savybę, vadinamą neuroplastiškumu – gebėjimą keistis ir adaptuotis visą gyvenimą. Kai mokomės naujų dalykų, mūsų smegenyse formuojasi nauji neuronų ryšiai. Kai praktikuojame kokį nors įgūdį, tie ryšiai stiprėja.
Praktiniai patarimai, kaip ugdyti skirtingas intelekto rūšis:
Jei nori stiprinti loginį-matematinį intelektą: spręsk galvosūkius, žaisk strateginius žaidimus (šachmatai, go), mokykis programavimo, analizuok problemas sistemiškai. Bet nesustok ties teoriniu sprendimu – bandyk pritaikyti logiką realiose situacijose.
Lingvistiniam intelektui ugdyti: skaityk įvairių žanrų knygas, rašyk dienoraštį ar blogą, mokykis naujų kalbų, žaisk žodžių žaidimus, diskutuok su žmonėmis įvairiais klausimais. Svarbu ne tik vartoti kalbą, bet ir reflektuoti, kaip ji veikia.
Emocinis intelektas reikalauja sąmoningumo: pradėk stebėti savo emocijas ir jas įvardinti, praktikuok aktyvų klausymą, stebėk žmonių neverbaliką, reflektuok po socialinių sąveikų – kas vyko gerai, kas ne. Meditacija ir mindfulness praktikos taip pat gali labai padėti.
Erdviniam intelektui: piešk, konstruok, žaisk žaidimus, kurie reikalauja erdvinio mąstymo (pvz., Minecraft), praktikuok vizualizaciją, mokykis skaityti žemėlapius be GPS, bandyk įsivaizduoti objektus iš skirtingų kampų.
Tarpasmeniniam intelektui: bendrauk su įvairiais žmonėmis, praktikuok empatiją bandydamas suprasti kitų perspektyvas, stebėk socialines dinamikas, mokykis konfliktų sprendimo, imkis lyderystės vaidmenų.
Svarbiausia – nesustok mokytis. Intelektas nėra fiksuotas dalykas, kurį gaunate gimimo dieną ir viskas. Tai dinamiškas dalykas, kuris gali augti ir keistis visą gyvenimą, jei tik jį naudojate ir ugdote.
Kodėl svarbu suprasti, kad intelektas yra daugialypis
Supratimas, kad intelektas nėra vienas dalykas, gali būti labai išlaisvinantis. Jei mokykloje tau nesisekė matematika, tai nereiškia, kad esi „neprotingas”. Galbūt tavo stiprybės yra kitur – galbūt turi puikų tarpasmeninį intelektą ir taptum nuostabiu psichologu, mokytoju ar vadybininku. Galbūt turi stiprų kūno-kinestetinį intelektą ir galėtum tapti puikiu chirurgu, sportininku ar šokėju.
Šiuolaikinė švietimo sistema vis dar labai orientuota į lingvistinį ir loginio-matematinį intelektą. Tai reiškia, kad žmonės su kitokiomis stiprybėmis dažnai jaučiasi nepakankamais ar „ne tokie protingi”. Bet realybė yra tokia, kad pasauliui reikia įvairių talentų ir gebėjimų.
Be to, supratimas apie skirtingas intelekto rūšis gali padėti geriau suprasti ir vertinti kitus žmones. Jūsų draugas, kuris negali išspręsti matematikos uždavinio, galbūt yra genialus muzikantas. Jūsų kolega, kuris atrodo „nelogiškas”, galbūt turi nuostabų gebėjimą suprasti žmonių emocijas ir motyvus.
Kai skaičiai nepasakoja visos istorijos
Grįžtant prie IQ testų – jie nėra visiškai nenaudingi. Jie gali būti naudingi identifikuojant tam tikrus mokymosi sunkumus ar išskirtinius gebėjimus akademinėje srityje. Bet jie tikrai neturėtų būti naudojami kaip vienintelis ar net pagrindinis būdas įvertinti žmogaus potencialą.
Istorija pilna pavyzdžių žmonių, kurie pagal tradicinius intelekto matavimus nebuvo laikomi išskirtiniais, bet padarė neįtikėtinus dalykus. Albertas Einšteinas vėlavo pradėti kalbėti ir turėjo problemų mokykloje. Tomas Edisonas buvo išmestas iš mokyklos, nes mokytojai manė, kad jis per „lėtas”. Stevenas Spielbergas turėjo žemų pažymių ir nebuvo priimtas į filmų mokyklą.
Kas juos padarė išskirtinius? Ne tik jų IQ, bet jų kūrybiškumas, atkaklumas, gebėjimas mąstyti kitaip, emocinis intelektas, praktiniai įgūdžiai ir daugybė kitų dalykų, kurių IQ testas nematuoja.
Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau vertinami būtent tie „minkštieji” įgūdžiai – gebėjimas bendradarbiauti, prisitaikyti prie pokyčių, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, emocinis intelektas. Dirbtinis intelektas gali išspręsti matematines lygtis greičiau nei bet kuris žmogus, bet jis negali (bent jau kol kas) pakeisti žmogiškos empatijos, kūrybiškumo ar socialinio intelekto.
Taigi, jei kada nors jautėtės nepakankamai protingi, nes negavote gero pažymio matematikos kontroliniame ar negavote aukšto IQ balo, prisiminkite: jūsų protas yra daug sudėtingesnis ir įdomesnis nei bet kuris testas gali išmatuoti. Kiekvienas turime unikalų talentų ir gebėjimų derinį. Svarbu ne bandyti būti geriausiam visose srityse, bet atpažinti savo stiprybes ir jas ugdyti, kartu dirbant su savo silpnybėmis. Ir svarbiausia – niekada nustoti mokytis, augti ir plėsti savo supratimą apie save ir pasaulį. Tai ir yra tikrasis intelektas.
