Kodėl niekas mūsų nemoko apie pinigus?
Rimtai, pagalvok – kiek valandų per gyvenimą praleidai mokydamasis trigonometrijos? O kiek kartų teko girdėti, kas yra sudėtinės palūkanos arba kaip veikia investicinis portfelis? Tikėtina, kad atsakymas į antrą klausimą artimas nuliui. Ir tai nėra tavo kaltė.
Lietuvos švietimo sistema, kaip ir daugelio kitų šalių, finansinio raštingumo temą tradiciškai aplenkia lyg kokią nepatogią kaimynę laiptinėje. Rezultatas? Dauguma jaunų žmonių į savarankišką gyvenimą įžengia su nuline finansine baze – nemoka sudaryti biudžeto, nežino, kas yra ETF, ir mano, kad taupomoji sąskaita bei investavimas yra kažkas, kuo užsiima tik turtingi dėdės su kostiumais.
Bet štai kas įdomu – finansinis raštingumas nėra raketa mokslas. Tai įgūdis, kurį galima išmokti. Ir kuo anksčiau pradedi, tuo geriau. Ne todėl, kad taip sako kažkoks motyvacinis plakatas, o todėl, kad matematika tiesiog veikia taip – laikas yra galingiausias finansinis įrankis, kurį turi.
Biudžetas – ne kalėjimas, o laisvės įrankis
Žodis „biudžetas” daugeliui asocijuojasi su apribojimais, atsisakymais ir nuobodžiais skaičiais Excel lentelėje. Bet iš tikrųjų biudžetas yra visiškai priešingai – tai dokumentas, kuris pasako tau, kur eina tavo pinigai, ir leidžia nuspręsti, ar tau tai tinka.
Pradėti galima nuo paprasčiausio principo, kurį finansų pasaulyje vadina 50/30/20 taisykle:
- 50% pajamų – būtinoms išlaidoms (nuoma, maistas, transportas, komunaliniai)
- 30% – asmeniniams norams (restoranai, pramogos, drabužiai, hobiai)
- 20% – taupymui ir investicijoms
Žinoma, gyvenimas retai telpa į tokias gražias proporcijas. Jei gyveni Vilniuje ir moki nuomą, tikėtina, kad ta 50% riba yra labiau teorinė. Bet principas išlieka – pirmiausia atidedi pinigus taupymui, o ne taupai tai, kas lieka po visko. Tai vadinama „pay yourself first” metodu, ir jis keičia viską.
Praktiškai tai atrodo taip: gavęs algą, pirmą dieną automatiškai pervedi nustatytą sumą į atskirą sąskaitą. Nesvarbu, ar tai 20 eurų, ar 200 – svarbu įprotis. Likusiais pinigais gyveni. Tai psichologiškai veikia daug geriau nei bandymas sutaupyti mėnesio pabaigoje, kai sąskaitoje dažniausiai lieka… na, žinai.
Šiandien biudžeto sudarymas yra lengvesnis nei bet kada – programėlės kaip YNAB, Revolut arba net paprastas Google Sheets šablonas gali padėti stebėti išlaidas beveik be pastangų. Svarbiausia – pradėti.
Skubios pagalbos fondas: nuobodžiausia, bet svarbiausia investicija
Prieš kalbant apie akcijas, kriptovaliutas ar nekilnojamąjį turtą, reikia paminėti vieną dalyką, kuris nėra nei glamūriškas, nei įdomus, bet yra absoliučiai būtinas. Tai – finansinis buferis, dar vadinamas skubios pagalbos fondu.
Idėja paprasta: turėti atidėtą sumą, lygią 3–6 mėnesių gyvenimo išlaidoms, kuri sėdi atskiroje sąskaitoje ir niekur neinvestuojama. Tai pinigai, kurių neliečiama, nebent nutinka kažkas tikrai rimto – neteki darbo, susergi, sugenda automobilis, kurį būtina turėti darbui.
Kodėl tai taip svarbu? Nes be šio buferio bet kokia finansinė krizė verčia tave arba skolintis (dažnai brangiai), arba parduoti investicijas blogiausiu metu. Žmonės, kurie 2020 metų kovą, kai rinkos krito 30%, turėjo finansinį buferį, galėjo ramiai sėdėti ir laukti. Tie, kurie jo neturėjo, turėjo parduoti akcijas su nuostoliu, nes reikėjo pinigų.
Kur laikyti šiuos pinigus? Taupomojoje sąskaitoje su geriausiomis palūkanomis, kurią gali rasti. Šiuo metu Lietuvoje galima rasti pasiūlymų nuo 2 iki 4% metinių palūkanų – tai nėra investicija, bet bent jau infliacija nesuės visko. Patikrink Paysera, Revolut arba tradicinių bankų taupomąsias sąskaitas ir pasirink geriausią pasiūlymą.
Sudėtinės palūkanos – aštuntasis pasaulio stebuklas
Albertas Einšteinas (arba bent jau internetas jam tai priskiria) yra pasakęs, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Ir nors citatos autentiškumas abejotinas, matematika – ne.
Sudėtinės palūkanos reiškia, kad uždirbi palūkanas ne tik nuo pradinio kapitalo, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. Skamba paprastai, bet pasekmės yra dramatiškai didelės per ilgą laikotarpį.
Štai konkretus pavyzdys: tarkime, investuoji 100 eurų per mėnesį nuo 25 metų iki 65 metų su vidutine 7% metine grąža (maždaug istorinė pasaulinių akcijų rinkų vidurkis):
- Iš viso įdėta: 48 000 eurų
- Galutinė suma: ~262 000 eurų
Jei pradėtum tik 10 metų vėliau – nuo 35 metų:
- Iš viso įdėta: 36 000 eurų
- Galutinė suma: ~122 000 eurų
Tai yra, pradedant 10 metų anksčiau ir įdedant tik 12 000 eurų daugiau, gaunama daugiau nei dvigubai didesnė suma. Tai ir yra laiko galia. Todėl „pradėsiu investuoti, kai turėsiu daugiau pinigų” yra vienas brangiausiai kainuojančių finansinių sprendimų, kurį gali priimti.
Investavimas be panikos: ką reikia žinoti pradedant
Gerai, biudžetas sudarytas, buferis sukurtas, sudėtinių palūkanų magija suprantama. Dabar – investavimas. Ir čia daugelis sustoja, nes tema atrodo sudėtinga, rizikinga ir apskritai „ne man”.
Pirmiausia – investavimas nėra spekuliavimas. Spekuliavimas yra bandymas nuspėti, ar Bitcoin rytoj kils ar kris. Investavimas yra ilgalaikis pinigų dėjimas į produktyvius aktyvus su tikslu, kad jie augtų per daugelį metų.
Pradedantiesiems labiausiai rekomenduojamas įrankis – indeksiniai fondai arba ETF (Exchange-Traded Funds). Kas tai? Tai fondas, kuris perka mažus gabalėlius šimtų ar tūkstančių skirtingų kompanijų akcijų. Kai perki ETF, kurį seka S&P 500 indeksas, tu iš esmės investuoji į 500 didžiausių JAV kompanijų – Apple, Microsoft, Amazon, Google ir t.t.
Kodėl tai gerai pradedantiesiems?
- Diversifikacija automatiškai – jei viena kompanija bankrutuoja, tai tik maža dalis tavo portfelio
- Žemi mokesčiai – ETF valdymo mokesčiai dažnai yra 0,07–0,20% per metus, o aktyviai valdomi fondai ima 1–2%
- Nereikia ekspertų žinių – nereikia analizuoti atskirų kompanijų
- Istoriškai gerai veikia – per ilgą laikotarpį pasauliniai indeksai augo vidutiniškai 7–10% per metus
Kur investuoti Lietuvoje? Populiariausios platformos yra Interactive Brokers, Trading 212, Lightyear. Visos leidžia pirkti ETF su mažomis arba nulinėmis komisijomis. Prieš atidarant sąskaitą, verta paskaityti atsiliepimus ir palyginti sąlygas – kiekviena platforma turi savo privalumų ir trūkumų.
Vienas populiariausių ETF pradedantiesiems – VWCE (Vanguard FTSE All-World), kuris apima apie 3700 kompanijų iš viso pasaulio. Tai tikrai plati diversifikacija viename instrumente.
II pensijų pakopa ir mokesčių lengvatos – nemokama pinigų
Čia yra tema, apie kurią jaunas žmogus tikrai nenori galvoti – pensija. Bet yra vienas labai geras argumentas tai padaryti dabar: valstybė duoda tau nemokamų pinigų, ir kvailystė jų nepasiimti.
Lietuvoje veikia II pensijų pakopos sistema. Jei esi darbuotojas, automatiškai mokama dalis nuo tavo atlyginimo į pasirinktą pensijų fondą. Bet svarbiausia – gali papildomai įmokėti iki 3% nuo bruto atlyginimo ir valstybė grąžins gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo tos sumos. Tai reiškia, kad jei įmoki 100 eurų, faktiškai tau tai kainuoja apie 80 eurų (nes 20 eurų grąžinama kaip GPM lengvata).
Be to, egzistuoja III pensijų pakopa – savanoriška, bet su dar didesnėmis mokesčių lengvatomis. Galima atskaityti iki 2000 eurų per metus nuo apmokestinamųjų pajamų. Tai reiškia, kad jei uždirbi 2000 eurų per mėnesį ir įmoki 2000 eurų į III pakopą per metus, mokesčių grąžinimas gali siekti 400–600 eurų.
Tai nėra glamūriškas investavimas, bet tai vienas efektyviausių būdų kaupti kapitalą su valstybės pagalba. Ir tai, kad dauguma jaunų žmonių apie tai nežino arba ignoruoja, yra tikrai gaila.
Dažniausios klaidos, kurias daro jauni investuotojai
Teorija – vienas dalykas, bet praktika atskleidžia visą žmogišką psichologiją. Štai klaidos, kurias daro beveik visi pradedantieji (ir kurias galima išvengti, žinant apie jas iš anksto):
Laukti „tinkamo momento”. Rinkos visuomet atrodo per aukštos arba per nestabilios. Tyrimai rodo, kad reguliarus investavimas kas mėnesį (neatsižvelgiant į rinkos būklę) ilguoju laikotarpiu duoda geresnių rezultatų nei bandymas pataikyti į „dugną”. Tai vadinama dollar-cost averaging strategija.
Sekti „karštus” patarimus. Kai draugas pasakoja, kaip uždirbo 300% su kažkokia akcija ar kriptovaliuta, tai dažniausiai yra išimtis, ne taisyklė. Ir dažnai ta istorija tęsiasi – bet apie nuostolius jau nekalbama. Socialiniai tinklai rodo tik sėkmės istorijas.
Panikuoti krizių metu. Rinkos krenta. Visada. Tai normalu. 2008 metais rinkos krito ~50%, 2020 kovą – ~30%. Ir kiekvieną kartą atsigavo ir pasiekė naujus aukštumas. Tie, kurie pardavė krizės metu, realizavo nuostolius. Tie, kurie laikė – laimėjo.
Per daug diversifikuoti arba per mažai. Turėti 50 skirtingų ETF nėra geriau nei turėti 3–5. Bet turėti tik vienos kompanijos akcijų – per didelė rizika. Aukso vidurys – keletas plataus indekso ETF, apimančių skirtingus regionus.
Ignoruoti mokesčius. Lietuvoje nuo investicinių pajamų mokamas 15% GPM (nuo dividendų ir kapitalo prieaugio). Tai reikia įskaičiuoti į grąžos skaičiavimus ir tinkamai deklaruoti pajamas.
Kai pinigai tampa gyvenimo būdu, o ne tikslu
Finansinis planavimas nėra apie tai, kaip tapti turtingu. Bent jau ne pirmiausia. Tai apie tai, kaip sukurti sau laisvę – laisvę rinktis darbą, kurį myli, o ne kurį privalai; laisvę pailsėti, kai reikia; laisvę nesijaudinti dėl kiekvieno nenumatyto išlaidų.
Ir čia yra subtilus, bet svarbus poslinkis mąstyme: finansinis raštingumas nėra apie atsisakymą ir taupymą dėl taupymo. Tai apie sąmoningą sprendimą, kur nori, kad eitų tavo pinigai. Gal tau svarbu keliauti – puiku, planuok tai į biudžetą. Gal mėgsti gerus restoranus – niekas nesako, kad tai blogai. Tiesiog žinok, ką renkiesi, ir rinkis sąmoningai.
Pradėti galima šiandien. Ne nuo didelių sumų, ne nuo sudėtingų strategijų. Nuo to, kad pasižiūri, kur šį mėnesį išleido pinigus. Nuo to, kad atidarai taupomąją sąskaitą ir pervedi 20 eurų. Nuo to, kad perskaitai vieną knygą apie asmenines finansus – lietuviškai yra išleista Morgano Houselio „Pinigų psichologija”, kuri yra viena geriausių šia tema ir skaitosi kaip romanas, o ne vadovėlis.
Finansinė kultūra Lietuvoje auga – vis daugiau jaunų žmonių domisi investavimu, kuria finansinius tikslus, kalba apie pinigus atvirai. Ir tai yra tikrai geras ženklas. Nes pinigai – tai ne tabu tema ir ne kažkas, apie ką kalbama tik tarp „suaugusiųjų”. Tai kasdienė realybė, su kuria geriau susipažinti kuo anksčiau.
Taigi – nuo ko pradėsi šią savaitę?
