Kodėl jaunimas ir pinigai – vis dar sudėtinga tema?
Būkime atviri – niekas mokykloje rimtai neišmokė, kaip valdyti pinigus. Gal buvo koks ekonomikos pamokos fragmentas apie paklausą ir pasiūlą, bet apie tai, kaip nesuleisti visos algos per pirmą savaitę po išmokėjimo? Tylėjimas. O dabar, kai dalis jaunimo jau uždirba pirmuosius rimtesnius pinigus – iš studentinio darbo, freelance’o ar pirmosios karjeros pozicijos – staiga paaiškėja, kad finansų valdymas yra visiškai atskiras įgūdis, kurio reikia mokytis.
Gera žinia ta, kad gyvename laikais, kai technologijos gali padaryti didžiąją dalį sunkaus darbo už tave. Finansų automatizavimas – tai ne kažkoks sudėtingas bankininkystės terminas, skirtas tik turtingiems žmonėms su buhalteriais. Tai paprasčiausiai sistema, kuri leidžia tavo pinigams „judėti” pagal iš anksto nustatytas taisykles, kol tu gyveni savo gyvenimą.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie konkrečius įrankius, strategijas ir mąstyseną, kuri padės jaunimui – studentams, pradedantiesiems specialistams, freelanceriams – susitvarkyti su finansais be kasdienio galvos skausmo.
Kas iš tikrųjų yra finansų automatizavimas?
Prieš nerdami į konkrečias programėles ir strategijas, verta suprasti, apie ką apskritai kalbame. Finansų automatizavimas – tai procesas, kai nustatai sistemas, kurios tvarko tavo pinigus be tavo kasdienio įsikišimo. Tai gali būti automatinis taupymas, automatinis sąskaitų apmokėjimas, automatinis investavimas arba net automatinis biudžeto stebėjimas.
Pagrindinė idėja yra tokia: žmonės yra blogi finansų valdytojai ne todėl, kad jie kvaili ar tinginiai, o todėl, kad finansiniai sprendimai reikalauja valios ir disciplinos kiekvieną dieną. O valia – tai išsenkantis resursas. Kai grįžti pavargęs po darbo, paskutinis dalykas, apie kurį galvoji, yra tai, ar pervedi 50 eurų į taupomąją sąskaitą. Automatizavimas pašalina šį sprendimą iš lygties.
Psichologai tai vadina „numatytojo pasirinkimo efektu” – žmonės dažniausiai lieka prie to, kas nustatyta pagal nutylėjimą. Jei pagal nutylėjimą 20% tavo atlyginimo automatiškai keliauja į taupomąją sąskaitą, tu tiesiog prisitaikysi prie likusių 80%. Jei pagal nutylėjimą visi pinigai lieka vienoje sąskaitoje – išleisi viską.
Lietuvoje veikiančios finansų technologijų programėlės ir platformos
Gerai, pereikime prie konkrečių dalykų. Kokias programėles ir platformas realiai galima naudoti Lietuvoje?
Revolut – tikriausiai labiausiai paplitusi tarp jaunimo. Ir ne be reikalo. Revolut turi keletą funkcijų, kurios tiesiogiai susijusios su automatizavimu:
- Vaults (Saugyklos) – galite nustatyti automatinį taupymą: kiekvieną kartą, kai atliksite mokėjimą, sistema automatiškai apvalins sumą iki artimiausio euro ir skirtumą perves į saugyklą. Tai vadinamasis „apvalinimo” metodas – jis veikia tyliai ir beveik nepastebimas.
- Recurring transfers – galite nustatyti reguliarius pervedimus į atskiras sąskaitas ar saugyklas konkrečiomis dienomis.
- Analytics – programa automatiškai kategorijuoja tavo išlaidas ir parodo, kur keliauja pinigai.
Swedbank, SEB, Luminor – tradiciniai bankai taip pat turi automatizavimo funkcijas. Swedbank, pavyzdžiui, leidžia nustatyti automatines taisykles: „jei sąskaitoje yra daugiau nei X eurų, pervesk Y eurų į taupomąją sąskaitą.” Tai paprastas, bet efektyvus mechanizmas.
YNAB (You Need A Budget) – ši programėlė nėra nemokama (kainuoja apie 14 eurų per mėnesį), bet turi labai stiprią metodologiją. Ji moko „zero-based budgeting” – kiekvienas euro turi turėti paskirtį. Yra ir nemokamas 34 dienų bandomasis laikotarpis, o studentams – net metinė nemokama prenumerata.
Monefy arba Money Manager – nemokamos arba pigios programėlės išlaidų stebėjimui. Jos nėra tokios galingos kaip YNAB, bet puikiai tinka pradedantiesiems, kurie tiesiog nori matyti, kur keliauja jų pinigai.
Paysera – lietuviška fintech platforma, kuri leidžia atidaryti kelias sąskaitas, atlikti mokėjimus ir valdyti pinigus. Nors automatizavimo funkcijos čia ne tokios išvystytos, platforma puikiai tinka kaip papildoma sąskaita konkretiems tikslams.
Investavimo automatizavimas: kaip pradėti su mažomis sumomis
Investavimas jaunimui dažnai atrodo kaip kažkas, kas skirta žmonėms su dideliais pinigais. Bet tai – mitas. Automatizuotas investavimas leidžia pradėti net su 10–20 eurų per mėnesį, ir ilgainiui tai gali tapti rimtu finansiniu pagrindu.
Swedbank Robur arba SEB fondai – abu didieji bankai siūlo galimybę nustatyti automatinį investavimą į indeksų fondus. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį nustatyta suma automatiškai investuojama į diversifikuotą akcijų portfelį. Jums nereikia kasdien sekti rinkų ar priimti sprendimų.
Finax – slovakų kilmės robo-patarėjas, veikiantis ir Lietuvoje. Tai viena paprasčiausių platformų pradedantiesiems investuotojams. Jūs atsakote į kelis klausimus apie savo rizikos toleranciją ir investavimo tikslus, o sistema automatiškai sudaro ir valdo jūsų portfelį. Minimalus investavimas – 1000 eurų vienkartinai arba 50 eurų per mėnesį reguliariai.
Interactive Brokers arba Trading 212 – šios platformos leidžia pirkti ETF (biržoje prekiaujamus fondus) ir nustatyti automatinius pirkimus. Trading 212 turi „AutoInvest” funkciją, kuri automatiškai investuoja nustatytą sumą į pasirinktus ETF kas savaitę ar mėnesį.
Svarbus patarimas: prieš pradedant investuoti, įsitikinkite, kad turite bent 3 mėnesių išlaidų „pagalvę” taupomojoje sąskaitoje. Investicijos gali laikinai nukristi, ir nenorite būti priversti parduoti akcijų per nuostolį tik todėl, kad prireikė pinigų.
Biudžeto sistema, kuri iš tikrųjų veikia jaunimui
Yra daugybė biudžeto metodų, bet ne visi jie tinka jaunimui su nereguliariomis pajamomis ar sudėtingu gyvenimo grafiku. Štai kelios sistemos, kurias verta išbandyti:
50/30/20 taisyklė – klasika, kuri veikia daugumai. Idėja paprasta: 50% pajamų – būtinoms išlaidoms (nuoma, maistas, transportas), 30% – norams (pramogos, restoranai, drabužiai), 20% – taupymui ir investicijoms. Ją lengva automatizuoti: kai gauni algą, automatiškai 20% keliauja į taupomąją sąskaitą, o likusi dalis lieka einamajai sąskaitai.
Pay yourself first (Pirmiausia mokėk sau) – tai filosofija, kuri sako: pirmiausia atidėk taupymui, o su likusiais pinigais gyveni. Tai priešingai nei dauguma žmonių daro – išleidžia viską, o jei kas lieka, taupo. Automatizavimas čia idealiai tinka: algos gavimo dieną automatiškai nustatyta suma keliauja į taupomąją sąskaitą.
Daugiasąskaičio sistema – tai šiek tiek sudėtingesnė, bet labai efektyvi sistema. Idėja tokia: turėti kelias atskiras sąskaitas skirtingiems tikslams:
- Einamoji sąskaita – kasdienėms išlaidoms
- Sąskaita būstui – nuomai, komunaliniams
- Taupomoji sąskaita – nenumatytoms situacijoms
- Tikslų sąskaita – atostogoms, technikai, dideliems pirkiniams
- Investicinė sąskaita – ilgalaikiam turtui
Kai gauni algą, automatiškai nustatytos sumos keliauja į kiekvieną sąskaitą. Revolut tai daro labai lengvai su savo „Pockets” funkcija.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo paprasčiausios sistemos. Viena automatinė pervedimas į taupomąją sąskaitą algos gavimo dieną jau yra milžiniškas žingsnis į priekį. Nesistenkite iš karto sukurti tobulos sistemos – ji turi augti kartu su jūsų finansiniu raštingumu.
Freelanceriai ir studentai: automatizavimas su nereguliariomis pajamomis
Čia tampa šiek tiek sudėtingiau. Jei dirbate pagal sutartis, gaunate skirtingas sumas skirtingais mėnesiais arba turite kelis pajamų šaltinius, standartiniai automatizavimo modeliai ne visada tinka. Bet yra sprendimų.
Procentinis, o ne fiksuotas automatizavimas – vietoj to, kad nustatytumėte „pervesk 200 eurų per mėnesį”, nustatykite procentą. Kai kurios programėlės ir bankai leidžia tai padaryti. Jei uždirbi 800 eurų, 20% = 160 eurų keliauja į taupomąją. Jei uždirbi 1500 eurų, 20% = 300 eurų. Sistema prisitaiko prie jūsų pajamų.
Buferinė sąskaita – freelanceriams labai rekomenduojama turėti „buferinę” sąskaitą, į kurią keliauja visos pajamos. Iš jos kiekvieną mėnesį automatiškai išmokate sau „algą” – fiksuotą sumą. Taip sukuriate stabilumo iliuziją net su nereguliariomis pajamomis.
Mokesčių automatizavimas – tai ypač svarbu freelanceriams. Lietuvoje dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą turi patys mokėti mokesčius. Rekomenduojama iš karto, gavus bet kokį mokėjimą, automatiškai atidėti 25–30% į atskirą sąskaitą mokesčiams. Tai apsaugo nuo situacijos, kai ateis mokesčių laikas, o pinigų nebus.
Studentams – net jei dirbate ne visą darbo dieną ir uždirbate nedaug, automatizavimas vis tiek veikia. Net 20–30 eurų per mėnesį automatiškai pervedamų į taupomąją sąskaitą per metus sudarys 240–360 eurų. Tai gali būti studijų reikmenys, kelionė ar nenumatytos išlaidos.
Psichologiniai finansų automatizavimo privalumai
Kalbant apie pinigus, dažnai pamirštame, kad didžioji dalis finansinių problemų yra ne matematikos, o psichologijos problema. Automatizavimas padeda ne tik techniškai – jis keičia ir mūsų santykį su pinigais.
Mažiau sprendimų = mažiau streso – kiekvienas finansinis sprendimas reikalauja energijos. „Ar turėčiau šį mėnesį taupyti? Kiek? Ar galiu sau leisti šį pirkinį?” – šie klausimai kaupiasi ir sukuria nuolatinį foninį stresą. Automatizavimas pašalina daugumą šių sprendimų.
Pinigai „iš akių, iš širdies” – kai pinigai automatiškai keliauja į taupomąją sąskaitą, jūs tiesiog neprisitaikote prie jų nebuvimo einamojoje sąskaitoje. Tai vadinama „hedonic adaptation” – žmonės prisitaiko prie to, ką turi. Jei einamojoje sąskaitoje yra 700 eurų, o ne 1000, jūs gyvensite pagal 700 eurų biudžetą ir net nesijausite labai ribojami.
Mažiau kaltės jausmo – kai taupymas yra automatinis, jūs negalite „pamiršti” taupyti. Ir kai žinote, kad jūsų finansai yra tvarkoje, galite leisti pinigus malonumams be kaltės jausmo. Tai paradoksalu, bet automatizavimas iš tikrųjų leidžia mėgautis pinigais labiau.
Ilgalaikio mąstymo ugdymas – automatinis investavimas moko kantrybės. Kai matai, kaip mėnesį po mėnesio kaupiasi nedidelės sumos, pradedi suprasti sudėtinių palūkanų galią ir ilgalaikio mąstymo vertę. Tai keičia požiūrį į pinigus apskritai.
Nuo pirmų žingsnių iki finansinio pagrindo: kaip pradėti šiandien
Jei iki šiol finansų automatizavimas atrodė kaip kažkas tolimo ir sudėtingo, tikiuosi, kad dabar paveikslas aiškesnis. Ir svarbiausia – tai nėra kažkas, ką reikia daryti tobulai nuo pat pradžių. Pradėkite mažai, ir sistema augs kartu su jumis.
Štai konkretus veiksmų planas, kurį galite pradėti įgyvendinti šią savaitę:
1 žingsnis (šiandien): Atidarykite atskirą taupomąją sąskaitą, jei dar neturite. Revolut, Swedbank ar bet kuris kitas bankas – nesvarbu. Svarbu, kad ji būtų atskira nuo einamosios.
2 žingsnis (šią savaitę): Nustatykite automatinį pervedimą. Algos gavimo dieną + 1 diena, nustatyta suma (pradėkite nuo 5–10% pajamų) automatiškai keliauja į taupomąją sąskaitą. Jei naudojate Revolut – tai užtrunka 3 minutes.
3 žingsnis (šį mėnesį): Įdiekite vieną išlaidų stebėjimo programėlę ir bent mėnesį stebėkite, kur keliauja jūsų pinigai. Nereikia nieko keisti – tiesiog stebėkite. Duomenys patys pasakys, kur yra problemos.
4 žingsnis (per 3 mėnesius): Kai turėsite bent mėnesio išlaidų „pagalvę” taupomojoje sąskaitoje, pradėkite galvoti apie investavimą. Net 20–30 eurų per mėnesį į indeksų fondą yra puiki pradžia.
Finansų automatizavimas nėra magija ir nespręs visų problemų. Jei išleidžiate daugiau nei uždirbate, automatizavimas to nepakeis. Bet jei turite bent minimalų finansinį pagrindą – automatizavimas yra galingiausias įrankis, kurį galite naudoti, kad pinigai dirbtų už jus, o ne jūs nuolat dirbtumėte dėl pinigų. O tai, galiausiai, yra tikrasis finansinės laisvės pagrindas – ne didžiulis atlyginimas, o sistema, kuri veikia net tada, kai jūs to negalvojate.
