Kai darbas tampa tik laikina stotelė
Prisimeni tą jausmą, kai pirmą kartą gavai darbą ir galvojai – štai, dabar viskas susidėlios į vietas? O po metų ar dvejų pradėjai galvoti, kad galbūt čia ne visai tavo vieta. Ir gal net po trijų metų jau buvai kitur. Jei taip nutiko – tu tikrai ne vienas. Šiandien karjeros keitimas jaunų žmonių tarpe tapo ne išimtimi, o tiesiog norma.
Statistika kalba aiškiai: millennials ir Z kartos atstovai keičia darbus vidutiniškai kas dvejus trejus metus, o kai kurie – dar dažniau. Lyginant su jų tėvų karta, kuri dažnai išdirbdavo toje pačioje įmonėje dešimtmečius, skirtumas yra milžiniškas. Bet ar tai blogai? Ar tai tiesiog nauja realybė, kurią reikia priimti ir suprasti?
Kodėl senoji „vienas darbas visam gyvenimui” formulė nebegalioja
Tavo senelis galbūt dirbo toje pačioje gamykloje ar įstaigoje trisdešimt metų ir buvo išleistas į pensiją su padėkos raštu ir laikrodžiu. Tai buvo sistema, kuri veikė – darbdavys siūlė stabilumą ir pensiją, darbuotojas mainais atiduodavo lojalumą ir laiką. Bet ši sutartis jau seniai sugriuvo.
Pirmiausia, darbo rinka pati pasikeitė iš esmės. Automatizacija, skaitmeninė transformacija, nuotolinis darbas – visa tai sukūrė visiškai naują aplinką. Profesijos, kurios egzistavo prieš dešimt metų, šiandien jau nyksta, o naujos atsiranda taip greitai, kad universitetai nespėja jų įtraukti į studijų programas. Kai aplinka tokia dinamiška, logiška, kad ir žmonės juda greičiau.
Antra, įmonės pačios nebesiūlo to saugumo, kurį siūlė anksčiau. Masiniai atleidimai, restruktūrizacijos, startuoliai, kurie per naktį gali bankrutuoti – jaunimas tai mato ir daro išvadą: jei įmonė nėra lojali man, kodėl aš turėčiau būti lojali jai? Tai nėra cinizmas – tai tiesiog pragmatizmas.
Pinigai – svarbu, bet ne viskas
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų apie jaunų žmonių darbo keitimą – kad jie tai daro tik dėl didesnio atlyginimo. Taip, pinigai yra svarbus faktorius, ir neapsimeskime, kad ne. Tyrimai rodo, kad darbo keitimas vidutiniškai duoda 10-20% atlyginimo padidėjimą, o likimas toje pačioje įmonėje dažnai reiškia, kad tavo alga auga lėčiau nei rinkos vidurkis.
Bet jei paklaustum jaunų žmonių, kodėl jie iš tikrųjų keičia darbus, pinigai dažnai nėra pirmoje vietoje. Štai ką jie mini dažniausiai:
- Augimo galimybių nebuvimas – kai jauti, kad jau išmokai viską, ką galėjai išmokti, ir toliau tiesiog stovi vietoje
- Vadovų kokybė – blogas vadovas gali išvaryti net iš puikiai mokančio darbo
- Įmonės kultūra – jei kiekvieną rytą eini į darbą su sunkumu krūtinėje, kažkas negerai
- Prasmės jausmas – Z karta ypač nori žinoti, kad jų darbas kažką reiškia
- Lankstumas – galimybė dirbti iš namų ar turėti lanksčias darbo valandas tapo ne privilegija, o lūkesčiu
Praktinis patarimas: prieš keisdamas darbą tik dėl didesnio atlyginimo, paskaičiuok visą paketą. Ar naujoje vietoje bus geresnė sveikatos draudimo programa? Ar bus apmokamos papildomos atostogos? Ar bus galimybė mokytis įmonės sąskaita? Kartais 200 eurų atlyginimo skirtumas išnyksta, kai suskaičiuoji visus kitus faktorius.
Psichologinis aspektas: kai darbas tampa tapatybe
Čia yra vienas įdomus paradoksas. Z karta, viena vertus, sako, kad darbas nėra jų tapatybė ir jie neketina „aukoti gyvenimo darbui”. Kita vertus, jie nori, kad darbas būtų prasmingas, atitiktų jų vertybes ir teiktų pasitenkinimą. Tai skamba prieštaringai, bet iš tikrųjų yra labai nuoseklu.
Jie tiesiog atsisako senojo modelio, kur žmogus tapatinosi su savo darbdaviu („aš esu Samsung darbuotojas”), ir kuria naują, kur tapatinasi su savo profesija ar įgūdžiais („aš esu UX dizaineris, šiuo metu dirbantis Samsung”). Skirtumas subtilus, bet labai svarbus – pirmasis modelis reiškia priklausomybę nuo vienos įmonės, antrasis – laisvę judėti.
Psichologai tai vadina „portfolio karjera” – kai vietoj vienos ilgos linijos turi daugybę skirtingų patirčių, kurios kartu sudaro turtingą profesinį portfelį. Ir iš tikrųjų, žmogus, kuris dirbo trijose skirtingose įmonėse skirtinguose sektoriuose, dažnai turi platesnį požiūrį ir daugiau įgūdžių nei tas, kuris visą laiką sėdėjo toje pačioje vietoje.
Kada darbų keitimas yra pliusas, o kada – minusas
Būkime sąžiningi – ne visada darbų keitimas yra geras dalykas. Yra situacijų, kai tai veikia prieš tave, ir svarbu tai suprasti.
Kada keitimas yra pliusas:
Jei išbuvai vietoje bent metus ir aiškiai matai, kad augimo galimybių nėra, kad vadovas yra toksiškas, arba kad įmonės vertybės kardinaliai skiriasi nuo tavo – keitimas yra visiškai pagrįstas sprendimas. Taip pat jei gauni galimybę šoktelėti į aukštesnę poziciją, kurios dabartinėje įmonėje negalėtum pasiekti dar kelerius metus – tai dažnai verta rizikos.
Kada keitimas gali pakenkti:
Jei keiti darbus kas šešis mėnesius, darbdaviai tai pastebės. CV su penkiomis įmonėmis per trejus metus kelia klausimų. Taip pat jei keiti darbą bėgdamas nuo problemų, o ne link galimybių – dažnai pamatysi, kad panašios problemos atsiranda ir naujoje vietoje. Ir galiausiai – jei keiti darbą impulsyviai, po vieno blogo savaitgalio ar konflikto su kolega, be gilesnio apmąstymo.
Praktinis patarimas: Prieš pateikdamas atsistatydinimo laišką, atsakyk sau į šiuos klausimus: Ar šią problemą galima išspręsti dabartinėje vietoje? Ar kalbėjausi su vadovu apie savo lūkesčius? Ar nauja vieta tikrai siūlo tai, ko man trūksta, ar tiesiog atrodo geriau iš išorės? Kartais „žolė žalesnė kaimyno pusėje” yra tiesiog optinė iliuzija.
Socialiniai tinklai ir „dream job” kultūra – kaip Instagram keičia karjeros sprendimus
Yra dar vienas faktorius, apie kurį retai kalbama atvirai: socialiniai tinklai. LinkedIn pilnas postų apie tai, kaip žmonės „su džiaugsmu praneša” apie naują poziciją svajonių įmonėje. Instagram rodo, kaip kažkas dirba iš Bali paplūdimio su nešiojamu kompiuteriu ir kokosu rankoje. TikTok pilnas „day in my life” video, kur visi atrodo laimingi ir sėkmingi.
Visa tai sukuria nerealų standartą. Kai tavo darbas atrodo nuobodus ir kasdienis (o kiekvienas darbas turi nuobodžių ir kasdienių momentų), pradedi galvoti, kad kažkas negerai. Kad tu turėtum būti kitur, daryti kažką kito, gyventi kitaip.
Tyrimai rodo, kad jaunimas, aktyviai naudojantis LinkedIn, dažniau jaučia „karjeros nerimą” – nuolatinį jausmą, kad atsilieki, kad kiti pasiekia daugiau, kad tavo karjera juda per lėtai. Ir šis nerimas dažnai stumia į impulsyvius sprendimus.
Tai nereiškia, kad reikia ištrinti visus socialinius tinklus. Bet verta prisiminti, kad žmonės rodo tik geriausius momentus. Tas žmogus, kuris „su džiaugsmu praneša” apie naują darbą, galbūt po šešių mėnesių vėl ieškos kažko kito. O tas, kuris dirba iš Bali – galbūt iš tikrųjų dirba 12 valandų per dieną ir jaučiasi vienišas.
Kaip išnaudoti darbų keitimą strategiškai, o ne chaotiškai
Jei jau keisi darbus – o statistiškai labai tikėtina, kad keisi – tai bent jau daryk tai protingai. Yra didelis skirtumas tarp chaotiško šokinėjimo iš vietos į vietą ir strateginio karjeros kūrimo.
Pirmiausia, žinok, ko ieškai. Prieš pradėdamas ieškoti naujo darbo, aiškiai suformuluok sau: ko man trūksta dabartinėje vietoje? Ko aš noriu iš kito darbo? Kokias įgūdžius noriu ugdyti? Jei negali atsakyti į šiuos klausimus, galbūt dar per anksti keisti.
Antra, kiekvieną darbą traktuok kaip mokymosi galimybę. Net jei darbas nėra tobulas, klausk savęs: ką galiu čia išmokti? Kokius ryšius galiu užmegzti? Kokią patirtį galiu įgyti? Jei po metų ar dvejų negali atsakyti į šiuos klausimus – galbūt laikas judėti toliau.
Trečia, kūrk tinklą nuolat, ne tik kai ieškai darbo. Viena iš didžiausių klaidų – prisiminti apie networking tik tada, kai jau reikia naujo darbo. Palaikyk ryšius su buvusiais kolegomis, dalyvaukite industrijų renginiuose, būk aktyvus profesinėse bendruomenėse. Statistiškai dauguma gerų darbo pasiūlymų ateina per pažintis, o ne per skelbimus.
Ketvirta, rūpinkis savo finansiniu saugumu. Darbų keitimas kartais reiškia pereinamąjį laikotarpį be pajamų. Turėk bent trijų mėnesių išlaidų rezervą, kad galėtum keisti darbus iš stiprios pozicijos, o ne iš desperacijos.
Penkta, mokykis pasakoti savo istoriją. Jei turi daug skirtingų patirčių, svarbu mokėti jas sudėti į nuoseklų naratyvą. Ne „šokinėjau iš vietos į vietą”, o „kiekvienoje vietoje sąmoningai ugdžiau konkrečius įgūdžius ir ieškojau naujų iššūkių”. Tas pats CV gali atrodyti labai skirtingai priklausomai nuo to, kaip jį pristatai.
Kai keitimas tampa gyvenimo būdu – ir tai yra gerai
Galiausiai, verta pasakyti tai, ko dažnai nesakoma: dažnas darbų keitimas nėra problema, kurią reikia spręsti. Tai tiesiog nauja realybė, ir ji turi savo privalumų.
Žmonės, kurie dirbo skirtingose industrijose, skirtingose įmonėse, skirtingose rolėse – jie dažnai yra patys įdomiausi kolegos, patys kūrybiškiausi problemų sprendėjai, patys lankstiausi darbuotojai. Jie mato ryšius ten, kur kiti jų nemato, nes jie žino, kaip viskas veikia skirtinguose kontekstuose.
Darbo rinka keičiasi taip greitai, kad gebėjimas adaptuotis, mokytis naujų dalykų ir jaustis patogiai neapibrėžtose situacijose tampa vienu svarbiausių įgūdžių. O kas geriau ugdo šį įgūdį nei patirtis skirtingose aplinkose?
Taigi, jei šiandien galvoji apie karjeros keitimą – nesijauski kaltas. Neklausk savęs, ar tai normalu. Klausk savęs, ar tai strategiška. Ar tu judėji link kažko, ar bėgi nuo kažko? Ar tu žinai, ko nori, ar tiesiog žinai, ko nebenori? Ar tu pasiruošęs – finansiškai, emociškai, profesionaliai?
Jei atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami – judėk drąsiai. Karta, kuri išmoko keisti darbus protingai ir strategiškai, galiausiai kuria karjeras, kurios yra ne tik finansiškai sėkmingos, bet ir asmeniškai prasmingos. O tai, sutiksi, yra kur kas geriau nei trisdešimt metų toje pačioje vietoje su laikrodžiu pabaigoje.
