Kas tie Innoved mainai ir kodėl apie juos verta žinoti?
Gal girdėjai apie Erasmus programą, bet ar žinai, kad egzistuoja dar viena šauni galimybė išvykti į užsienį, susipažinti su naujais žmonėmis ir įgyti patirties, kuri tikrai papildys tavo CV? Innoved – tai tarptautinė organizacija, jungianti jaunimą iš skirtingų šalių per įvairius mainų projektus, mokymus ir savanoriškos veiklos programas. Lietuva šioje sistemoje dalyvauja jau nemažai metų, ir galiu pasakyti – galimybių tikrai netrūksta.
Skirtingai nei universiteto mainai, Innoved projektai dažniausiai trunka trumpiau – nuo savaitės iki kelių mėnesių. Čia nebūtina būti studentu ar turėti tobulus pažymius. Svarbu tik noras dalyvauti, atviras požiūris ir noras mokytis. Be to, dauguma projektų yra finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, tai reiškia, kad tau nereikės išleisti krūvos pinigų – kelionė, apgyvendinimas ir maitinimas dažniausiai būna apmokėti.
Kokių mainų galima rasti per Innoved Lietuvą?
Innoved platforma siūlo tikrai įvairių galimybių. Pirmiausia, populiariausi yra jaunimo mainai – tai trumpalaikiai projektai, kuriuose susitinka jaunuoliai iš skirtingų šalių ir kartu dirba ties konkrečia tema. Gali būti ekologijos, socialinių medijų, lyderystės, menų ar bet kokia kita tema, kuri tau įdomi.
Kitas variantas – mokymai. Tai intensyvesni renginiai, skirti įgūdžių tobulinimui. Pavyzdžiui, gali išvykti į Ispaniją mokytis projektų valdymo, į Portugaliją – fotografijos, arba į Estiją – video montažo. Šie mokymai dažnai veda profesionalai, ir gauni ne tik žinių, bet ir oficialius sertifikatus, kurie tikrai pravers ieškant darbo.
Dar viena galimybė – Europos savanoriškoji tarnyba (dabar vadinama European Solidarity Corps). Tai ilgesnė programa, kur gali išvykti savanoriauti nuo 2 iki 12 mėnesių. Dirbi kokioje nors organizacijoje užsienyje, gauni kišenpinigių, apgyvendinimą ir visą reikiamą palaikymą. Tikrai gera galimybė, jei nori ilgiau pabūti užsienyje, bet dar nesi pasiruošęs darbui ar studijoms.
Kaip atrodo dalyvavimas mainuose – tikros istorijos
Pažįstu merginą iš Kauno, kuri per Innoved išvyko į jaunimo mainus Graikijoje. Projektas buvo apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją. Ji pasakojo, kad savaitę gyveno nedideliame miestelyje prie jūros kartu su jaunuoliais iš dešimties skirtingų šalių. Dieną turėjo įvairius užsiėmimus – kūrybines dirbtuves, diskusijas, žaidimus, o vakarais visi kartu gamindavo maistą, dalindavosi savo šalių tradicijomis ir tiesiog leisdavo laiką prie laužo.
Ji sakė, kad pats įdomiausias buvo kultūrinis šokas – ne dėl to, kad visos šalys būtų labai skirtingos, bet dėl to, kaip skirtingai žmonės mąsto apie tas pačias problemas. Ispanai buvo labai spontaniški ir emocionaliai atviri, vokiečiai – organizuoti ir punktualūs, o lietuviai, jos žodžiais, buvo kažkur per vidurį, bet su savo unikalia perspektyva.
Kitas pavyzdys – vaikinas iš Vilniaus, išvykęs į mokymų projektą Italijoje apie socialines medijas ir skaitmeninį marketingą. Jis jau turėjo šiek tiek patirties šioje srityje, bet mokymai davė visai kitokį požiūrį. Dirbo su profesionaliais treneriais, mokėsi naujų įrankių ir net sukūrė realią kampaniją vietinei NVO. Grįžęs į Lietuvą, panaudojo įgytas žinias ir pradėjo dirbti kaip laisvai samdomas socialinių medijų specialistas.
Praktiniai patarimai, kaip patekti į mainų programą
Gerai, dabar prie konkrečių žingsnių. Pirmas dalykas – rasti tinkamą projektą. Yra keletas platformų, kur skelbiami Innoved ir panašūs projektai. Pagrindinė yra SALTO-YOUTH – tai oficiali Europos jaunimo programų duomenų bazė. Ten gali filtruoti projektus pagal šalį, temą, datas ir kitus kriterijus. Taip pat verta sekti Lietuvos jaunimo organizacijų Facebook puslapius – jos dažnai skelbia apie atvirą kvietimą dalyvauti projektuose.
Kai randi įdomų projektą, reikia pateikti paraišką. Dažniausiai tai nėra sudėtinga – užpildai formą, atsakai į kelis klausimus apie save ir savo motyvaciją. Čia svarbu būti nuoširdžiam. Nereikia rašyti to, ką, tavo nuomone, nori išgirsti organizatoriai. Geriau parašyk, kodėl tau tikrai įdomu, ką tikies išmokti, ir kaip tai susiję su tavo interesais ar planais ateičiai.
Dažna klaida – laukti iki paskutinės minutės. Projektai būna skelbiami iš anksto, bet vietos užsipildo greitai, ypač populiariose šalyse kaip Ispanija, Italija ar Portugalija. Todėl verta reguliariai tikrinti naujas galimybes ir teikti paraiškas iš karto, kai randi kažką įdomaus.
Dar vienas patarimas – nebijok teikti paraiškų į kelis projektus vienu metu. Kartais gali būti, kad negausi atsakymo iš vieno projekto, bet būsi priimtas į kitą. Geriau turėti keletą variantų nei laukti atsakymo iš vieno projekto ir paskui sužinoti, kad nepriėmė.
Ką reikia žinoti prieš išvykstant
Tarkime, tave priėmė į projektą – sveikinu! Bet prieš išvykstant yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma, draudimas. Dauguma projektų reikalauja turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), kurią gauti yra paprasta ir nemokama – tiesiog kreipkis į savo polikliniką. Kai kuriems projektams gali prireikti ir papildomo kelionių draudimo, bet apie tai organizatoriai paprastai informuoja iš anksto.
Antra, pinigai. Nors dauguma išlaidų būna padengtos, verta turėti šiek tiek pinigų asmeniniams poreikiams – suvenyrui nusipirkti, kavos su naujais draugais ar kokio nors papildomo išvykimo, kuris nėra programos dalis. Paprastai 100-200 eurų savaitei būna visai pakankamai, priklausomai nuo šalies.
Trečia, bagažas. Skamba banaliai, bet tikrai pagalvok, ką vežies. Dažnai projektai vyksta ne didžiuosiuose miestuose, o kažkur kaime ar mažame miestelyje, kur gali nebūti didelių parduotuvių. Todėl jei turi kokių specifinių poreikių (pvz., specialaus maisto, vaistų ar higienos priemonių), geriau pasiimk iš namų.
Dar vienas dalykas – kultūrinis vakaras. Beveik kiekviename jaunimo mainų projekte būna vakaras, kai kiekviena šalis pristato savo kultūrą. Tai gali būti maistas, šokiai, žaidimai, muzika – kas tik nori. Verta iš anksto pagalvoti, ką galėtum parodyti apie Lietuvą. Nebūtina nieko super sudėtingo – net paprasti šakotis ar šaltibarščiai būna didžiulis hitas.
Kokie iššūkiai gali laukti ir kaip su jais susidoroti
Būk pasiruošęs, kad ne viskas bus rožėmis klotas. Vienas dažniausių iššūkių – kalbos barjeras. Nors dauguma projektų vyksta anglų kalba, ne visi dalyviai kalba ja vienodai gerai. Gali būti, kad pradžioje bus sunku susikalbėti, bet tai yra dalis patirties. Nebijok daryti klaidų, naudok gestus, piešk, rodyk telefone – komunikacija yra ne tik žodžiai.
Kitas dalykas – nostalgijai. Kai išvyksti į kitą šalį, net ir trumpam laikui, gali pasijusti pasiilgęs namų, draugų, įprastos aplinkos. Tai normalu. Padeda išlikti kontakte su artimaisiais, bet kartu ir leisti sau pilnai pasinėrti į naują patirtį. Nebūk visą laiką telefone su draugais Lietuvoje – dalyvauk čia ir dabar.
Dar vienas galimas iššūkis – grupės dinamika. Kai susitinka žmonės iš skirtingų kultūrų, gali kilti nesusipratimų ar konfliktų. Galbūt kas nors bus per garsus, kas nors – per tylus, o kas nors visai nedalyvaus bendrose veiklose. Svarbu išlikti atviram ir tolerantiškam. Jei kažkas tave erzina, pabandyk suprasti, kodėl tas žmogus taip elgiasi – galbūt tai kultūrinis skirtumas ar tiesiog skirtingas charakteris.
Organizatoriai paprastai būna pasiruošę tokioms situacijoms ir padeda jas spręsti. Nebijok kreiptis pagalbos, jei jauti, kad kažkas negerai. Tai nėra silpnumo ženklas – priešingai, gebėjimas prašyti pagalbos rodo brandą.
Ką duoda tokia patirtis ir kaip ją panaudoti vėliau
Grįžus iš mainų, dažnai ateina toks keistas jausmas – viena vertus, smagu būti namuose, kita vertus, pasiilgsti tos intensyvios patirties ir naujų draugų. Tai vadinama „reverse culture shock” ir yra visai normalus dalykas. Duok sau laiko prisitaikyti atgal prie įprasto gyvenimo ritmo.
Bet svarbiausia – nepamirški tos patirties ir panaudoji ją praktiškai. Jei dalyvavai mokymuose apie kokius nors įgūdžius, pabandyk juos pritaikyti realiame gyvenime. Jei buvo jaunimo mainai apie kokią temą, galbūt gali prisijungti prie panašių iniciatyvų Lietuvoje ar net pats ką nors organizuoti.
Verta ir CV įrašyti apie dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Darbdaviai vertina tokią patirtį, nes ji rodo, kad esi atviras, iniciatyvus, gali dirbti tarptautinėje aplinkoje ir turi tam tikrų įgūdžių. Bet nerašyk tiesiog „dalyvavau projekte” – aprašyk konkrečiai, ką darei, ko išmokai, kokius rezultatus pasiekei.
Taip pat nepamiršk palaikyti ryšių su žmonėmis, kuriuos sutikai. Socialiniai tinklai tam ir yra – pridėk juos Facebook, Instagram, LinkedIn. Niekada nežinai, kada tie kontaktai gali praversti – galbūt ateityje norėsi vėl išvykti į tą šalį, galbūt bendradarbiausite kokiame projekte, o galbūt tiesiog liks geri draugai, kuriuos galėsi aplankyti keliaujant.
Kodėl verta rizikuoti ir išbandyti šią galimybę
Žinau, kad gali atrodyti baisu – išvykti į nežinomą šalį, susitikti su nepažįstamais žmonėmis, gyventi savaitę ar ilgiau be įprastos komforto zonos. Bet būtent dėl to ir verta tai daryti. Didžiausi pokyčiai ir patirtys ateina tada, kai išeiname iš savo zonos komforto.
Innoved mainai nėra kažkas super prestižiško ar elitinio – tai paprasta galimybė, prieinama kiekvienam jaunam žmogui Lietuvoje. Nereikia būti puikiu studentu, turėti daug pinigų ar specialių įgūdžių. Reikia tik noro ir iniciatyvos. O tai, ką gauni mainais, yra neįkainojama – nauji draugai, patirtis, įgūdžiai, perspektyvos ir prisiminimai, kurie liks visam gyvenimui.
Taip, gali būti ir nesėkmių – galbūt pirma paraiška bus atmesta, galbūt projektas nebus toks, kokio tikėjaisi, galbūt kažkas nusivils. Bet net ir iš nesėkmių mokomės. Ir tikrai geriau pabandyti ir sužinoti, nei visą gyvenimą galvoti „o kas būtų, jei…”.
Taigi jei skaitai šį straipsnį ir galvoji, ar verta – atsakymas yra taip. Atidaryk SALTO-YOUTH puslapį, pažiūrėk, kokie projektai vyksta artimiausiu metu, ir teik paraišką. Blogiausiu atveju negausi atsakymo ir liksi ten, kur esi dabar. Geriausiu atveju – laukia nuotykis, kuris gali pakeisti tavo gyvenimą. Ir tarp mūsų kalbant, net vidutinis variantas yra gana šaunus.
