Kodėl visi klausia „ką pasirinksi?” ir kodėl tai ne visada teisinga
Baigiant mokyklą, vienas dažniausiai girdimų klausimų tampa „Na, ir ką pasirinksi studijuoti?” Tėvai klausia per pietus, giminaičiai per šventes, net kaimynė parduotuvėje jaučia pareigą pasidomėti tavo planais. Ir štai tu stovi su tuo pačiu neaiškumo jausmu, nes, tiesą sakant, gal dar pats nežinai. O gal žinai, bet visi aplinkui turi „geresnę” nuomonę.
Pirmiausia – atsikvėpk. Karjeros pasirinkimas nėra vienkartinis egzaminas, kurį išlaikai arba ne. Tai procesas, kuris tęsis dar ilgus metus. Žmonės keičia profesijas vidutiniškai 5-7 kartus per gyvenimą. Tavo mama ar tėtis tikriausiai dirba ne tą darbą, kurį įsivaizdavo būdami tavo amžiaus. Taigi visas tas spaudimas „pasirinkti DABAR ir TEISINGAI” yra šiek tiek absurdiškas.
Bet kartu – visiškai ignoruoti šio klausimo irgi neverta. Nes kažką vis tiek reikės daryti po vasaros. Mokslai, darbas, gap year, savanorystė – bet koks pasirinkimas yra geresnis nei sėdėjimas namuose ir laukimas, kol kažkas nutiks savaime.
Kas tau iš tikrųjų patinka vs. kas „prestižu”
Viena didžiausių klaidų, kurią daro abiturientai – renkasi ne tai, kas jiems įdomu, o tai, kas „atrodo gerai”. Medicina, teisė, IT – šios sritys dažnai tampa pirmu pasirinkimu ne todėl, kad žmogus degė noru gydyti, teisti ar programuoti, o todėl, kad „geras atlyginimas” ir „tėvai bus patenkinti”.
Problema ta, kad studijuoti kažką, kas tau neįdomu, yra tikras pragaras. Ir ne trumpalaikis – tai 4-5 metai nuolatinio prievartavimo savęs eiti į paskaitas, kurios nedomina, skaityti vadovėlius, kurie migdo, ir ruoštis egzaminams, kurie atrodo kaip bausmė. O paskui dar visą gyvenimą dirbti tą darbą, kuris kiekvieną pirmadienį verčia svarstyti, ar verta gyventi.
Taigi pirmas klausimas, kurį turėtum sau užduoti – ne „kas prestižu?”, o „kas man patinka?” Ir ne paviršutiniškai patinka, o giliai. Gal mėgsti bendrauti su žmonėmis? Gal tau įdomu, kaip veikia daiktai? O gal nori kažką kurti, projektuoti, keisti? Gal tau rūpi gamta, gyvūnai, aplinka? Ar gal tiesiog nori užsidirbti daug pinigų ir gyventi patogiai – ir tai irgi yra visiškai teisėtas noras, tik būk su savimi sąžiningas.
Praktinis testas: kaip suprasti, kas tau tinka
Gerai, sakai, bet kaip aš žinosiu, kas man patinka, jei niekada to nebandžiau? Čia ir prasideda tikrasis darbas. Štai keletas būdų, kaip išsiaiškinti:
Šešėliavimas (job shadowing) – tai kai praleidžia dieną ar savaitę su žmogumi, kuris dirba tave dominančią profesiją. Gali būti nuobodu, gali būti įdomu, bet tikrai sužinosi daugiau nei iš bet kokio aprašymo internete. Paprašyk tėvų, giminaičių, draugų tėvų – dažniausiai žmonės mielai sutinka parodyti, ką jie veikia.
Vasaros darbai ir praktikos – net jei tai ne tiesiogiai ta sritis, kuri domina, bet bent jau artima. Nori studijuoti viešbučių vadybą? Padirbėk vasarą restorane ar kavinėje. Domina dizainas? Pasiūlyk savo paslaugas vietiniam verslui už simbolinį atlygį. Svarbu ne pinigai (nors jie irgi malonūs), o patirtis.
Savanoriavimas – puikus būdas išbandyti socialines profesijas. Darbas su vaikais, senukais, gyvūnais, aplinkosauga – visa tai gali padėti suprasti, ar tau iš tikrųjų rūpi tai, apie ką galvojai.
Online kursai ir workshop’ai – nori sužinoti, ar programavimas tau įdomus? Yra tūkstančiai nemokamų kursų. Domina psichologija? Paskaityk ne tik vadovėlius, bet ir tikrų psichologų tinklaraščius, paklausyk podcast’ų. Įsitraukimas į temą už mokyklos sienų parodo tikrąjį susidomėjimą.
Universitetai, kolegijos ir kiti keliai
Dabar apie konkrečius pasirinkimus. Lietuvoje turime gana aiškią sistemą: universitetai akademiniam išsilavinimui, kolegijos praktiniam. Bet realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Universitetai labiau orientuoti į teoriją, mokslinius tyrimus, gilesnį dalyko pažinimą. Jei mėgsti mokytis, domina teoriniai klausimai, planuoji magistrantūrą ar net doktorantūrą – universitetas tau. Bet žinok, kad baigęs universitetą nebūtinai iš karto rasi darbą pagal specialybę. Universitetinis išsilavinimas dažnai yra ilgalaikė investicija.
Kolegijos duoda praktiškesnius įgūdžius, kuriuos galima iš karto pritaikyti darbe. Studijos trumpesnės (3 metai), daugiau praktikos, mažiau teorijos. Jei nori greičiau pradėti dirbti ir užsidirbti, kolegija gali būti geresnis variantas. Ir beje, po kolegijos vis tiek gali tęsti studijas universitete, jei panorėsi.
Profesinės mokyklos – dažnai nepagrįstai nuvertinamos, nors duoda konkrečią profesiją ir galimybę greitai įsidarbinti. Virėjai, kirpėjai, mechanikai, elektrikiai – šios profesijos visada bus reikalingos ir dažnai apmokamos geriau nei kai kurie „prestižiniai” darbai su universiteto diplomu.
Gap year – metai pertraukos po mokyklos. Lietuvoje dar ne labai populiaru, bet vis daugiau jaunų žmonių renkasi šį variantą. Metai kelionėms, savanorystei, darbui, savęs pažinimui. Gali padėti aiškiau suprasti, ko nori. Tik svarbu, kad tai būtų tikrai produktyvūs metai, o ne tiesiog „nieko neveikimas”.
Pinigų klausimas: ar verta skolintis dėl studijų?
Lietuvoje studijos valstybės finansuojamose vietose yra nemokamos arba gana pigios, palyginti su kitomis šalimis. Bet vis tiek yra išlaidų – bendrabučiai, vadovėliai, pragyvenimas. O jei neįstoji į valstybės finansuojamą vietą, mokestis gali būti nemažas.
Ar verta skolintis? Priklauso nuo kelių dalykų:
Pirma, kokia profesija. Jei studijuosi mediciną ar inžineriją, kur atlyginimas po studijų tikrai bus pakankamai didelis, paskola gali būti protinga investicija. Jei studijuosi filosofiją ar meno istoriją (nors jos irgi svarbios!), bet žinai, kad darbo rinka nėra plati ir atlyginimai maži – gal verta ieškoti pigesnių variantų.
Antra, ar tikrai nori studijuoti. Jei imi paskolą tik todėl, kad „taip reikia” ar „visi draugai studijuoja”, bet pats neturi aiškaus tikslo – tai bloga idėja. Geriau metai padirbėti, sutaupyti, o tada nuspręsti.
Trečia, ar yra alternatyvų. Gal gali studijuoti ir dirbti? Gal yra stipendijų programų? Gal gali gyventi su tėvais ir taupyti nuomos išlaidas? Paskaičiuok visus variantus prieš priimdamas sprendimą.
Užsienyje ar Lietuvoje: ką reikia žinoti
Vis daugiau abiturientų svarsto galimybę studijuoti užsienyje. Ir tai gali būti puikus pasirinkimas, bet reikia būti realistams.
Pliusai: Nauja patirtis, kalbų mokymasis, tarptautiniai kontaktai, kartais geresnė studijų kokybė, platesnės galimybės po studijų. Kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje, Norvegijoje) studijos nemokamos net užsieniečiams.
Minusai: Pragyvenimo išlaidos dažnai daug didesnės nei Lietuvoje. Kalba gali būti barjeras. Toli nuo namų, draugų, šeimos. Sunku įsidarbinti be kalbos žinių. Po studijų gali būti sunku grįžti į Lietuvą, nes diplomas ne visada pripažįstamas ar vertinamas.
Jei rimtai svarstai studijas užsienyje, pradėk ruoštis iš anksto. Kalbų mokymasis, informacijos rinkimas, finansų planavimas – visa tai užima laiko. Ir būk pasiruošęs, kad pirmieji metai gali būti sunkūs. Bet jei ištveri, patirtis tikrai bus neįkainojama.
Ką daryti, jei visiškai nežinai, ko nori
Gerai, perskaitei visa tai, bet vis dar neturi nė mažiausio supratimo, ką nori veikti gyvenime. Tai normalu. Iš tikrųjų, dauguma žmonių tavo amžiaus (ir net vyresni) nežino. Štai keletas strategijų, kaip elgtis:
Rinkis plačią sritį, ne siaurai specializaciją. Pavyzdžiui, ne „biomedicinos inžinerija”, o tiesiog „biologija” ar „inžinerija”. Pirmais metais turėsi laiko geriau suprasti, kas tau patinka, ir paskui specializuotis.
Rinkis universalias kompetencijas. Verslo administravimas, komunikacija, informatika – šios sritys duoda įgūdžius, kuriuos gali pritaikyti įvairiose profesijose. Net jei vėliau suprasi, kad nori kažko kito, turėsi gerą pagrindą.
Nesibaimink keisti kryptį. Taip, tai gali reikšti prarastus metus ar pinigus, bet geriau pakeisti dabar nei kentėti visą gyvenimą. Dauguma žmonių bent kartą keičia studijų kryptį – ir tai visiškai normalu.
Pradėk nuo darbo, ne nuo studijų. Jei tikrai neturi idėjos, gal verta pirma padirbėti metus ar dvejus. Pažinsi save, pasaulį, žmones. Gal supratimas ateis natūraliai. Ir turėsi pinigų studijoms, kai nuspręsi.
Kai visi turi nuomonę apie tavo gyvenimą
Galiausiai – kaip susidoroti su visais tais žmonėmis, kurie „žino geriau”. Tėvai nori, kad būtum gydytojas. Močiutė sako, kad mokytojas – stabili profesija. Draugas kalbina kartu stoti į IT, nes „ten pinigai”. Ir tu pats nebežinai, ko nori, nes visi šie balsai galvoje triukšmauja.
Štai tiesa: tai tavo gyvenimas. Ne tėvų, ne močiutės, ne draugo. Tu gyveni su savo pasirinkimais kiekvieną dieną. Tavo tėvai gali norėti tau geriausio, bet jie negyvens tavo gyvenimo. Jie nebus tie, kurie kiekvieną rytą kels į darbą, kuris nepatinka.
Tai nereiškia, kad turėtum ignoruoti visas nuomones. Klausykis, ką sako žmonės, kuriuos gerbi. Bet galutinį žodį turi pasakyti tu. Ir jei suklysi – tai irgi tavo klaida, iš kurios išmoksi. Geriau suklysti savo keliu nei sėkmingai eiti kažkieno kito pasirinktu keliu.
Dar vienas dalykas – nebijok nusivylti kitų. Jei tavo pasirinkimas neatitinka tėvų lūkesčių, jiems reikės laiko priprasti. Bet dauguma tėvų galiausiai nori, kad jų vaikas būtų laimingas, ne tik „sėkmingas” jų supratimo prasme. Duok jiems laiko, paaiškink savo pasirinkimą, bet nepasiduok spaudimui.
Tavo kelias prasideda dabar, bet nesibaigs niekada
Taigi štai kur esame. Tu stovi ant starto linijos, ir prieš tave – dešimtys kelių. Kai kurie atrodo plačiai nutiestos greitkeliai, kiti – siauros takeliai per mišką. Kai kurie žada greitą kelionę, kiti – ilgą ir vingiuotą.
Bet štai ko niekas tau nepasakė: nėra vieno teisingo kelio. Yra tik tavo kelias, kuris susideda iš tūkstančių mažų sprendimų, klaidų, korekcijų ir naujų bandymų. Žmonės, kurie atrodo, kad viską suprato ir pasirinko teisingai – dažniausiai tiesiog gerai slepia savo abejonės ir klaidas.
Karjera nėra tiesi linija nuo taško A iki taško B. Tai labirintas, kuriame kartais eini į aklavietę ir grįžti atgal. Ir tai visiškai normalu. Svarbiausia – judėti, bandyti, mokytis. Netgi „klaidingas” pasirinkimas duoda patirties ir aiškumo, ko nenori.
Pradėk nuo to, kas atrodo įdomiausia dabar. Nebijok eksperimentuoti pirmaisiais metais. Kalbėk su žmonėmis, kurie dirba įvairius darbus. Skaityk, klausyk, stebėk. Ir svarbiausia – klausyk savęs, ne triukšmo aplinkui.
Tavo 18-20 metų – tai ne amžius, kai turi žinoti viską. Tai amžius, kai pradedi mokytis, kas tu esi ir kas nori būti. Duok sau laisvę klysti, keistis, augti. Po dešimties metų pažvelgsi atgal ir supratai, kad tas nerimas ir neaiškumas buvo ne problema, o galimybė. Galimybė rinktis, kurti, ieškoti.
Taigi kvėpuok giliai ir žengk pirmą žingsnį. Bet kuris žingsnis. Nes stovėjimas vietoje – vienintelis tikrai blogas pasirinkimas.
