Kai galvoje šauna mintis „reikia užsidirbti”
Taigi, nusprendei, kad laikas užsidirbti savo pinigų. Gal nori nusipirkti naują telefoną, planuoji kelionę su draugais, o gal tiesiog nusibodo prašyti tėvų pinigų kiekvieną kartą, kai nori į kiną nueiti. Bet va problema – nežinai, nuo ko pradėti. Sėdi prie kompo, žiūri į tuščią Google paieškos laukelį ir galvoji: „Ir ką dabar?”
Visai normalu jausti šitą painiavą. Pirmasis darbas – tai kaip pirmas šuolis į baseiną: gali ilgai stovėti prie krašto ir galvoti, bet anksčiau ar vėliau reikia šokti. Gera žinia ta, kad šiandien darbo paieška nėra tokia sudėtinga, kaip atrodė mūsų tėvams. Bloga žinia – variantų tiek daug, kad galva ima suktis. Bet nesijaudink, išsiaiškinsim viską po truputį.
CV – tas baisus dokumentas, kurio visi bijo
Pirmiausia susidursi su CV reikalavimu. Ir čia prasideda drama: „Bet aš gi nieko nedirbau, ką ten rašyti?” Ramu, ramu. Visi kažkada pradėjo nuo nulio, ir darbdaviai tai supranta. Kai ieškosi pirmojo darbo, niekas nesitiki, kad turėsi dešimties metų patirtį ir tris magistro laipsnius.
Į CV gali įtraukti mokyklos projektus, savanorystę (jei esi kur nors padėjęs), pomėgius, kurie susiję su darbu (pvz., jei moki montuoti video ir ieškosi darbo socialiniuose tinkluose), kalbas, kurias moki. Net tai, kad esi mokyklos renginiuose padėjęs organizuoti šventę, jau yra patirtis. Parodai, kad moki dirbti komandoje, esi atsakingas, gali planuoti.
Svarbu: nemėgink rašyti trijų puslapių romanų. Pirmajam darbui užtenka vieno puslapio. Aiškiai, tvarkingai, be rašybos klaidų (rimtai, patikrink kelis kartus, nes „atsakingas” su viena „s” atrodo ne itin atsakingai). Yra milijonas nemokamų CV šablonų internete – Canva, Europass, net Word turi įtaisytų variantų. Pasirink paprastą, skaitomą dizainą ir nesistengk būti per daug kūrybiškas, nebent ieškosi darbo kūrybinėje srityje.
Kur iš tikrųjų ieškoti darbo pasiūlymų
Gerai, turim CV. Dabar – kur tą stebuklą siųsti? Yra keletas pagrindinių kanalų, kur galima rasti pirmąjį darbą:
**Darbo skelbimai internete** – cvbankas.lt, cvonline.lt, cvmarket.lt. Tai klasika. Gali filtruoti pagal miestą, sritį, darbo tipą. Dažnai yra kategorija „Studentams” arba „Be patirties”. Čia rasi ir kasininko, ir padavėjo, ir sandėlio darbuotojo, ir įvairių asistentų pozicijas.
**Facebook grupės** – taip, FB vis dar gyvas ir puikiai veikia darbo paieškai. Kiekviename mieste yra grupės tipo „Darbas [tavo miestas]” arba „Ieškau darbo [miestas]”. Žmonės ten skelbia pasiūlymus, kartais net greičiau nei oficialūs portalai. Plius, dažnai tai smulkesni verslai, kurie ieško žmonių „per pažįstamus”, tai šansų daugiau.
**Instagram ir TikTok** – nejuokink, rimtai. Daug kavinių, restoranų, parduotuvių skelbia apie laisvas vietas savo socialiniuose tinkluose. Jei seki vietines vietas, gali pamatyti skelbimą stories anksčiau nei kas nors kitas.
**Tiesioginis kontaktas** – senas, bet veikiantis būdas. Matai kavinėje lipduką „Ieškome darbuotojų”? Užeik, paprašyk vadybininko kontaktų arba palik savo. Tai rodo iniciatyvą, o tai darbdaviams patinka. Kartais net nėra oficialaus skelbimo, bet jei paklausti „Ar neieškote darbuotojų?”, gali būti, kad būtent dabar jiems reikia pagalbos.
**Draugai ir pažįstami** – skamba kaip klišė, bet realiai dauguma pirmųjų darbų atsiranda būtent taip. Pasakyk draugams, kad ieškosi darbo. Gal jų tėvai turi verslą, gal jie patys kur dirba ir žino apie laisvas vietas. Pažįstamų tinklas – tai ne kyšininkavimas, tai normalus gyvenimas.
Kokie darbai realiai prieinami be patirties
Nesitikėk, kad pirmasis darbas bus svajonių pozicija su mega alga ir lanksčiu grafiku. Bet tai nereiškia, kad reikia sutikti su bet kuo. Yra keletas sričių, kur jaunimą ima mielai:
**Maitinimas** – kavinės, restoranai, greito maisto vietos. Padavėjas, barista, virtuvės pagalbininkas. Taip, kartais bus sunku, kartais susidursi su nemaloniaisiais klientais, bet išmoksi dirbti greitai, efektyviai ir bendrauti su žmonėmis. Plius, dažnai yra arbatpinigių.
**Prekyba** – parduotuvės ieško kasininko, prekių išdėstytojų, pardavėjų konsultantų. Jei turi kantrybės ir nemėgsti konfliktų, gali tikti. Didesnėse prekybos centruose dažnai būna apmokymai, tai išmoksi visų sistemų.
**Sandėliai ir logistika** – fiziškai sunkesnis darbas, bet paprastai gerai apmokamas. Jei nesibaido pakilnoti dėžių ir neblogai jaučiesi su rutina, gali būti geras variantas.
**Kurjeriai ir pristatymas** – jei turi dviratį ar paspirtuką (kai kurie darbdaviai net patys duoda), gali dirbti Wolt, Bolt Food ir panašiose platformose. Lanksčios valandos, pats planuoji laiką, bet priklausai nuo oro sąlygų ir užsakymų srauto.
**Biurai ir administracija** – asistentai, duomenų įvedėjai, archyvo tvarkytoja. Ramesnis darbas, dažnai galima derinti su mokslais. Reikia būti atidžiam ir kruopščiam.
**Sezoniniai darbai** – vasarą daug galimybių turizmo srityje, festivalių metu reikia savanorių ir darbuotojų, prieš šventes parduotuvės ieško papildomų rankų. Sezoninis darbas – puikus būdas užsidirbti per atostogas.
Kaip parašyti motyvacijos laišką, kad neskambėtų dirbtinai
Kai kurie darbdaviai prašo motyvacinio laiško. Ir čia prasideda kančia – visi rašo tuos pačius šablonus, nukopijuotus iš Google. „Esu motyvuotas, komunikabilus, greitai mokaus…” Bla bla bla. Darbdavys per dieną perskaito dešimtis tokių laiškų ir visi skamba vienodai.
Štai ką daryti kitaip: rašyk paprastai, žmogiškai. Pasakyk, kodėl būtent šis darbas tau įdomus. Gal mėgsti kavą ir nori išmokti ją ruošti profesionaliai? Gal patinka ta parduotuvė ir dažnai ten perki? Gal nori išmokti dirbti su žmonėmis, nes planuoji studijuoti psichologiją?
Nebijok parodyti asmenybės. Jei turi humorą – panaudok jį (bet žinok ribas, nepradėk su anekdotais). Jei esi rimtesnis – rašyk rimtai, bet nuoširdžiai. Svarbiausia – kad jaustuųsi, jog laišką rašė gyvas žmogus, o ne robotas.
Motyvacinis laiškas neturi būti ilgas – 3-4 pastraipų užtenka. Pasakyk, kas esi, kodėl tau įdomus šis darbas, ką gali duoti įmonei (net jei tai „entuziazmas ir noras mokytis”), ir padėkok už dėmesį. Viskas.
Pokalbis dėl darbo: kaip nesusigėdinti ir ką tikrai reikia žinoti
Gavai kvietimą pokalbiui – sveikinu, jau pusė kelio nuėjta! Dabar prasideda nervai. „Ką dėvėti? Ką sakyti? O jei paklaus kažko, ko nežinau?”
Pirma, drabužiai. Nebūtina vilkėti kostiumo (nebent tai labai oficialus darbas), bet ir sportiniai su užrašu „Neliečiamas” irgi ne geriausia idėja. Švaru, tvarkingai, neutraliai. Džinsai ir marškinėliai/palaidinė – visai ok daugumai vietų. Jei abejoji, geriau šiek tiek formaliau nei per laisva.
Antra, punktualumas. Ateik 5-10 minučių anksčiau. Ne pusvalandį (bus nejauku), bet ir ne paskutinę sekundę. Jei vėluoji dėl objektyvių priežasčių – paskambink ir įspėk. Tai elementarus mandagumas.
Trečia, pokalbio metu būk savimi, bet gerąja prasme. Nemeluok, nekurk fantastinių istorijų apie savo sugebėjimus. Jei ko nors nemoki – pasakyk atvirai, bet pridurk, kad nori išmokti. Darbdaviai vertina sąžiningumą. Jei klausia „Kokios tavo silpnybės?”, nesakyk „Esu per daug perfekcionistas” (visi jau girdėjo šitą milijoną kartų). Geriau kažką realaus, bet parodyk, kaip su tuo dirbi. Pvz., „Kartais man sunku paprašyti pagalbos, bet mokausi atpažinti, kada man jos reikia”.
Pasiruošk kelias savo klausimus. Kai pabaigoje klausia „Ar tu turi klausimų?”, nesakyk „Ne”. Paklausk apie darbo grafiką, apmokymus, komandą. Tai rodo, kad tau tikrai rūpi.
Ir dar vienas dalykas – jei pokalbis neišdegė, nesikrimsk. Tai nereiškia, kad esi nevykėlis. Gal tiesiog netikote vienas kitam, o tai normalu. Kitas pokalbis bus lengvesnis, nes jau turėsi patirties.
Ką daryti, jei niekas neatsako arba visur atsako „ne”
Išsiuntei dešimt CV, praėjo savaitė – tyla. Arba gauni standartinį „Dėkojame, bet pasirinkome kitą kandidatą”. Frustruojantis jausmas, žinau. Bet čia svarbu nepasiduoti.
Pirma, pažiūrėk į savo CV ir motyvacinio laiško kokybę. Gal yra rašybos klaidų? Gal CV per chaotiškas arba per tuščias? Parodyk draugui ar tėvams, paprašyk atsiliepimo. Kartais šviežias žvilgsnis pamato tai, ko tu nepastebėjai.
Antra, galbūt siunti CV ne į tas vietas. Jei neturi patirties, o siunti paraišką pozicijai, kur reikalauja 2 metų darbo stažo – aišku, kad neatsakys. Koncentruokis į skelbimus, kur tiesiogiai rašoma „tinka be patirties” arba „mokymai vietoje”.
Trečia, kiekybė virsta kokybe. Nesitikėk, kad pirmasis CV, kurį išsiuntei, bus tas laimingasis. Kartais reikia išsiųsti 20, 30, 50 paraiškų. Taip, skamba daug, bet tai realybė. Traktuok tai kaip žaidimą su skaičiais – kuo daugiau siunti, tuo didesnė tikimybė.
Ketvirta, nebijok skambinti. Jei praėjo savaitė po paraiškos pateikimo – paskambink ir mandagiai pasiteiraut, ar gavo tavo CV, ar dar svarsto kandidatus. Tai rodo iniciatyvą ir susidomėjimą. Kartais CV tiesiog „pasimeta” sistemoje, o tavo skambutis primena apie tave.
Penkta, praplėsk paiešką. Gal ieškoji tik viename portale? Gal tik savo rajone? Pabandyk kitus kanalus, kitus rajonus (jei gali nuvažiuoti), kitas sritis. Lankstumas didina šansus.
Kai jau dirbi: kaip neišskristi pirmą savaitę
Taigi, gavai darbą – valio! Bet dabar prasideda tikrasis iššūkis. Pirmosios dienos darbe gali būti priblokiančios. Tiek informacijos, tiek naujų veidų, tiek procesų, kurių nežinai. Visai normalu jausti, kad nieko nesupranti.
**Užsirašinėk viską**. Rimtai, turėk užrašų knygelę ar telefoną su užrašais. Kai tau paaiškina, kaip veikia kasa, kaip ruošiama kava, kur kas guli – užsirašyk. Niekas nesitiki, kad viską įsimins iš pirmo karto, bet jei po savaitės vis dar klausi tų pačių dalykų, gali atrodyti nesuinteresuotas.
**Klausk, kai neaišku**. Geriau paklausti „kvailą” klausimą, nei padaryti klaidą. Dauguma kolegų bus pasiruošę padėti, jei matys, kad stengiesi ir nori išmokti. Bet neklausk to paties dalyko penkis kartus – čia ir praverčia tie užrašai.
**Būk punktualus ir patikimas**. Jei sutarei dirbti nuo 9, būk 8:55. Jei negalėsi ateiti – įspėk iš anksto, ne paskutinę minutę. Patikimumas – tai viena svarbiausių savybių, ypač pirmajame darbe. Net jei dar ne viską moki, bet esi patikimas – jau daug.
**Stebėk ir mokykis iš kitų**. Žiūrėk, kaip dirba patyrusieji kolegos. Kaip jie bendrauja su klientais, kaip sprendžia problemas, kaip organizuoja darbą. Gali daug ko išmokti tiesiog stebint.
**Nesibaimink klaidų**. Visi klysta, ypač pradžioje. Svarbiau, kaip reaguoji į klaidas – ar pripažįsti, ar bandai pataisyti, ar mokaisi iš jų. Jei sudaužei puodelį, nesislapstyk – pasakyk, atsiprašyk, pasiūlyk kompensuoti, jei reikia. Sąžiningumas viską išsprendžia.
Kai pinigai ant sąskaitos – tai ne pabaiga, o pradžia
Gavai pirmąjį atlyginimą – jausmas neapsakomas, tiesa? Tai tavo uždirbti pinigai, niekas negali sakyti, kaip juos leisti. Bet čia ir prasideda suaugusiojo gyvenimo pamokos.
Pirmasis impulsas – išleisti viską iš karto. Suprantama, juk taip ilgai laukei. Bet pamėgink bent dalį atidėti. Net jei tai bus 20-30 eurų – tai jau pradžia. Susikurk įprotį taupyti, net jei uždirbi nedaug. Vėliau, kai norėsi kažko didesnio (kelionės, kompiuterio, automobilio), būsi dėkingas sau.
Taip pat pamąstyk apie prioritetus. Taip, nori naują telefoną, bet gal senasis dar veikia? Gal geriau tuos pinigus skirti vairavimo kursams ar kokiam nors mokymui, kuris padės karjeroje? Nebūk per daug griežtas sau, bet ir nesivaikyk kiekvieno naujo trendo.
Ir dar vienas dalykas – pirmasis darbas nebūtinai bus visam gyvenimui. Tai patirtis, tai mokymasis, tai žingsnis į priekį. Jei po kelių mėnesių suprasi, kad tai ne tau – ok, ieškosi kito. Bet nepasiduok per greitai. Duok sau šansą įsivažiuoti, įsitraukti, išmokti. Kartais darbas tampa įdomesnis, kai jau žinai, ką darai.
Pirmasis darbas – tai ne tik pinigai. Tai atsakomybė, savarankiškumas, naujų žmonių pažintys, įgūdžiai, kurie pravers visą gyvenimą. Tai istorijos, kurias pasakosi draugams, ir patirtis, kuri formuoja tave kaip asmenybę. Taip, bus sunku, bus momentų, kai norėsi visko mesti. Bet kai įveiksi tas pirmas dienas, savaites, mėnesius – pajusi, kad gali daug daugiau, nei manei. Ir tas jausmas – neįkainojamas.
