Kodėl visi kalba apie finansinę atsakomybę, bet niekas nepaaiškina nuo ko pradėti?
Turbūt ne kartą girdėjai suaugusiuosius kalbant apie tai, kaip svarbu „mokėti valdyti pinigus”. Tėvai, mokytojai, giminės per šventes – visi turi nuomonę. Bet kai paklausai konkrečiai: „Gerai, o kaip tiksliai tai padaryti?” – dažniausiai gauni kažką neaiškaus apie taupymą ir atsakomybę. Labai naudinga, ačiū.
Realybė tokia, kad finansinė sistema yra sukurta suaugusiems, kurie jau viską žino. Niekas nepaaiškina, kas yra IBAN, kodėl bankai ima mokesčius už paslaugas, kurių tu net nenaudoji, arba kuo skiriasi debeto ir kredito kortelė. Ir tai nėra tavo kaltė – tiesiog niekas to nemoko sistemingai.
Šiame straipsnyje bandysime užpildyti tą spragą. Kalbėsime apie tai, kaip atsidaryti pirmąją banko sąskaitą, ką reikia žinoti apie mokėjimo korteles, kaip nesusigadinti finansinės reputacijos dar prieš pradedant ją kurti, ir kaip pradėti mąstyti apie pinigus taip, kad vėliau nesigailėtum.
Banko sąskaita – ne tik vieta, kur guli pinigai
Daugelis galvoja, kad banko sąskaita – tai tiesiog skaitmeninis piniginės pakaitalas. Įdedi pinigus, išimi pinigus, viskas. Bet iš tikrųjų sąskaita yra daug daugiau – tai tavo finansinio gyvenimo pagrindas, nuo kurio priklauso labai daug dalykų ateityje.
Pirmiausia, sąskaita reikalinga tam, kad galėtum gauti atlyginimą ar stipendiją. Jei kada nors dirbsi oficialiai – net ir vasaros darbą – darbdavys perves pinigus tik į banko sąskaitą. Grynaisiais šiais laikais niekas nebeišmoka. Be to, sąskaita reikalinga mokant nuomą, komunalinius mokesčius, perkant internetu ir atliekant daugybę kitų kasdienių operacijų.
Lietuvoje veikia keletas pagrindinių bankų: Swedbank, SEB, Luminor, Šiaulių bankas ir kiti. Be tradicinių bankų, yra ir vadinamieji neobankai – Revolut, Paysera, Wise. Jie veikia tik skaitmeniškai, neturi fizinių skyrių, bet dažnai siūlo palankesnes sąlygas jauniems žmonėms.
Kuo skiriasi tradicinis bankas nuo neobanko? Tradicinis bankas turi fizinius skyrius, kur gali nueiti ir pasikalbėti su darbuotoju. Tai gali būti labai svarbu, kai susiduri su problema, kurios negali išspręsti per programėlę. Neobankai paprastai yra greitesni, pigiau kainuoja arba visiškai nemokami, bet jei kažkas nutinka – tenka bendrauti tik per pokalbių langą internete, o tai gali užtrukti.
Praktinis patarimas: Jei esi jaunesnis nei 18 metų, daugeliui bankų reikės tėvų ar globėjų sutikimo. Tačiau kai kurie neobankai, pavyzdžiui, Revolut, leidžia atidaryti jaunimo sąskaitą nuo 6 metų su tėvų priežiūra. Verta pasitikrinti kiekvieno banko sąlygas.
Kaip atsidaryti sąskaitą ir ko tikėtis
Procesas nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš šalies. Dauguma bankų šiandien leidžia viską padaryti internetu arba per programėlę – nereikia niekur eiti. Bet yra keletas dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto.
Visų pirma, reikės asmens dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės. Kai kurie bankai priima ir vairuotojo pažymėjimą, bet geriau turėti vieną iš pirmųjų dviejų. Jei esi nepilnametis, reikės ir tėvų dokumento bei jų sutikimo.
Antra, reikės asmens kodo ir kontaktinių duomenų – telefono numerio ir el. pašto adreso. Tai standartinė procedūra, nieko neįprasto.
Trečia – ir čia daugelis nustemba – bankas gali paprašyti paaiškinti, iš kur gausi pinigus. Tai vadinama KYC (Know Your Customer) procedūra ir yra privaloma pagal įstatymus. Nereikia bijoti – tiesiog pasakai, kad gausi kišenpinigius, stipendiją arba dirbsi. Tai ne tardymas, o standartinė procedūra.
Ką dar svarbu patikrinti prieš atidarant sąskaitą:
- Mėnesinis mokestis – ar sąskaita nemokama, ar reikia mokėti kas mėnesį? Daugelis bankų turi specialius jaunimo paketus, kurie yra nemokami iki tam tikro amžiaus.
- Minimalus likutis – ar reikia nuolat turėti tam tikrą sumą sąskaitoje? Kai kurie bankai ima mokestį, jei likutis nukrenta žemiau nustatytos ribos.
- Internetinės bankininkystės galimybės – ar yra patogi programėlė? Ar galima atlikti operacijas internetu?
- Klientų aptarnavimas – kaip greitai atsako, ar yra galimybė skambinti telefonu?
Debeto kortelė, kredito kortelė ir dar vienas dalykas, apie kurį visi pamiršta
Čia prasideda tikrasis painumas. Žmonės vartoja žodį „kortelė” tarsi tai būtų vienas daiktas, bet iš tikrųjų yra keletas skirtingų tipų, kurie veikia visiškai skirtingai.
Debeto kortelė yra susieta su tavo sąskaita tiesiogiai. Kai moki debeto kortele, pinigai iš karto nuskaičiuojami nuo tavo sąskaitos balanso. Jei sąskaitoje turi 50 eurų, o nori nusipirkti ką nors už 60 – operacija tiesiog neįvyks. Tai yra saugiausia kortelė jaunam žmogui, nes negali išleisti daugiau, nei turi.
Kredito kortelė veikia visiškai kitaip. Bankas tau suteikia tam tikrą kredito limitą – tarkime, 500 eurų – ir tu gali leisti pinigus, kurių dar neturi. Mėnesio pabaigoje turi grąžinti išleistą sumą. Jei negrąžini laiku – pradeda kauptis palūkanos, kurios gali būti labai didelės (kartais 20-30% per metus). Kredito kortelė nėra blogai pati savaime, bet reikalauja disciplinos. Jauniems žmonėms ją gauti sunkiau – bankai paprastai reikalauja pastovių pajamų.
Išankstinio mokėjimo kortelė (prepaid) – tai tarsi skaitmeninis vokas. Įdedi tam tikrą sumą ir gali leisti tik tiek, kiek įdėjai. Nėra susieta su sąskaita, todėl labai saugi pirkimams internete. Jei kas nors pavogs kortelės duomenis – praras tik tai, kas buvo ant kortelės, o ne visus tavo pinigus.
Dauguma jaunų žmonių pradeda nuo debeto kortelės ir tai yra visiškai teisingas pasirinkimas. Kai išmoksti valdyti pinigus ir supranti, kaip veikia finansų sistema, galima galvoti apie kredito kortelę.
Svarbu žinoti: Lietuvoje populiarios ir vadinamosios „Maestro” bei „Visa Debit” kortelės – tai debeto kortelės, bet su Visa arba Mastercard logotipu, todėl jas priima visur pasaulyje, kur priimamos šių sistemų kortelės.
Pinigų valdymas – ne apie taupymą, o apie sąmoningumą
Kai žmonės sako „mokėk valdyti pinigus”, jie dažniausiai turi galvoje taupymą. Bet taupymas yra tik viena dalis. Tikrasis pinigų valdymas prasideda nuo to, kad žinai, kur eina tavo pinigai.
Skamba paprastai, bet dauguma žmonių – net suaugusių – neturi aiškaus vaizdo apie savo išlaidas. Pinigai tiesiog „dingsta” ir mėnesio pabaigoje neaišku, kur jie nukeliavo. Tai vadinama „finansiniu aklumu” ir tai yra labai dažna problema.
Kaip to išvengti? Yra keletas paprastų metodų:
50/30/20 taisyklė – tai populiarus biudžeto metodas. Idėja tokia: 50% pajamų skirti būtinoms išlaidoms (maistas, transportas, mokesčiai), 30% – norams ir pramogoms, 20% – taupymui. Žinoma, jei esi studentas ar dirbi ne pilnu etatu, šios proporcijos gali skirtis, bet principas išlieka tas pats.
Išlaidų sekimas – tiesiog užsirašyk, ką išleidai. Galima naudoti programėles kaip Money Manager, Spendee ar net paprastą „Excel” lentelę. Daugelis bankų programėlių jau turi automatinę išlaidų kategorizavimo funkciją – tai labai patogu.
Vokelių metodas – senas, bet veikiantis. Skaitmeninė versija: atsidaryti kelis skirtingus taupymo tikslus arba sąskaitas skirtingiems tikslams. Revolut, pavyzdžiui, leidžia kurti „Vaults” – atskirus kišenėlius skirtingiems tikslams.
Vienas dalykas, kurį verta įsisąmoninti kuo anksčiau: mažos išlaidos sudaro dideles sumas. Kasdienė kava už 3 eurus – tai 90 eurų per mėnesį, 1080 eurų per metus. Tai nereiškia, kad negalima gerti kavos. Bet verta žinoti, kiek tai kainuoja, ir sąmoningai nuspręsti, ar tai verta.
Finansinė sauga: kaip apsaugoti savo pinigus skaitmeniniame pasaulyje
Tai tema, apie kurią kalbama per mažai. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus ir jaunimas dažnai tampa taikiniu – ne todėl, kad yra kvailesnis, o todėl, kad dar neturi patirties atpažinti apgavystes.
Keletas dalykų, kurie padės apsisaugoti:
PIN kodas – tik tau. Tai skamba akivaizdžiai, bet realybėje žmonės dalinasi PIN kodais su draugais, partneriais, šeimos nariais. Net jei pasitiki žmogumi – niekada nežinai, kas nutiks ateityje. PIN kodas turi būti žinomas tik tau.
Atsargiai su viešais „Wi-Fi” tinklais. Jei jungiesi prie interneto kavinėje ar prekybos centre ir atlieki bankines operacijas – tai rizikinga. Sukčiai gali perimti duomenis. Naudok mobiliojo ryšio duomenis arba VPN.
Phishing atakos – tai kai gauni el. laišką ar žinutę, kuri atrodo kaip iš banko, bet iš tikrųjų yra sukčių. Jie prašo įvesti kortelės duomenis, slaptažodį ar kitus jautrius duomenis. Tikras bankas niekada neprašys tavo slaptažodžio el. paštu ar SMS žinute.
Dviejų faktorių autentifikacija – įjunk ją visur, kur galima. Tai papildomas saugumo sluoksnis, kai be slaptažodžio reikia patvirtinti prisijungimą ir telefonu. Taip pat patikrink, ar tavo banko programėlė reikalauja biometrinių duomenų (piršto atspaudo ar veido atpažinimo) – tai labai padidina saugumą.
Kortelės limitai – daugelis bankų leidžia nustatyti dieninius arba mėnesinius išlaidų limitus. Tai puikus įrankis ne tik saugumui, bet ir biudžeto kontrolei. Jei kas nors pavogs kortelę ir bandys išleisti didelę sumą – operacija bus blokuota.
Kreditų istorija: kodėl tai svarbu net jei tau 17
Kreditų istorija – tai tavo finansinis „reputacijos balas”. Kai ateityje norėsi paimti paskolą automobiliui, butui ar verslui, bankas patikrins tavo kreditų istoriją ir nuspręs, ar gali tau pasitikėti.
Lietuvoje veikia Creditinfo – tai įmonė, kuri renka duomenis apie žmonių finansinį elgesį. Jei laiku moki sąskaitas, grąžini skolas – tavo istorija gera. Jei vėluoji, negrąžini – istorija blogėja ir tai gali turėti rimtų pasekmių ateityje.
Kodėl tai svarbu jaunam žmogui? Nes kreditų istorija pradeda formuotis nuo pirmos finansinės operacijos. Jei dabar atidarai sąskaitą ir elgiesi atsakingai – tai jau yra teigiamas ženklas. Jei paimsi kokį nors „greitąjį kreditą” ir negrąžinsi laiku – tai gali sekti tave daugelį metų.
Keletas konkrečių patarimų:
- Niekada nedelsi mokėjimų – net jei suma maža, vėlavimas fiksuojamas.
- Venkite greitųjų kreditų – jų palūkanos yra astronominės ir labai lengva įkliūti į skolų spiralę.
- Jei jau turi kokią nors finansinę prievolę – mokėk reguliariai ir laiku.
- Kartą per metus galima nemokamai patikrinti savo kreditų istoriją Creditinfo svetainėje – verta tai padaryti.
Kai pinigai pradeda dirbti tau, o ne tu jiems
Gerai, dabar jau žinai, kaip atsidaryti sąskaitą, kuo skiriasi kortelės, kaip apsaugoti pinigus ir kodėl svarbu kreditų istorija. Bet yra dar vienas lygis – ir tai yra tai, kas iš tikrųjų keičia žmonių finansinį gyvenimą.
Kalbame apie taupymą ir investavimą. Žinau, žinau – tai skamba kaip kažkas, kas skirta suaugusiems su rimtais atlyginimais. Bet iš tikrųjų kuo anksčiau pradedi, tuo geriau. Ir čia veikia matematika, o ne magija.
Pavyzdys: jei nuo 20 metų kas mėnesį atidedi 30 eurų į taupomąją sąskaitą su 4% metinėmis palūkanomis, iki 60 metų turėsi apie 35 000 eurų. Jei pradėsi nuo 30 metų – turėsi apie 17 000 eurų. Skirtumas – 10 metų ir 18 000 eurų. Tai vadinama sudėtinėmis palūkanomis ir tai yra vienas galingiausių finansinių įrankių.
Pradedantiesiems tinka:
- Taupomoji sąskaita – paprasčiausias būdas. Pinigai yra saugūs, bet palūkanos nedidelės.
- Terminuotasis indėlis – padedi pinigus tam tikram laikotarpiui ir gauni didesnes palūkanas. Minusas – pinigų negalima išimti anksčiau laiko (arba gali, bet prarandami palūkanos).
- ETF fondai – tai jau investavimas, kuris reikalauja šiek tiek daugiau žinių, bet yra vienas paprasčiausių būdų pradedantiesiems. Platformos kaip Swedbank Markets ar Paysera Investments leidžia pradėti nuo labai mažų sumų.
Svarbiausia – pradėti. Net jei tai 10 eurų per mėnesį. Įprotis yra svarbesnis už sumą.
Nuo pirmojo PIN kodo iki finansinės laisvės – kelias prasideda čia
Turbūt pastebėjai, kad šiame straipsnyje nekalbėjome apie tai, kaip greitai praturtėti ar kaip investuoti į kriptovaliutas (nors tai irgi egzistuoja). Kalbėjome apie pagrindus – ir tai yra sąmoningas pasirinkimas, nes be pagrindų bet koks „greitas praturtėjimas” virsta greitu nusivylimu.
Finansinė laisvė – tai ne apie tai, kad turi daug pinigų. Tai apie tai, kad pinigai nekontroliuoja tavo sprendimų. Kad gali rinktis darbą, kuris tau patinka, o ne tik tą, kuris moka daugiausia. Kad gali padėti šeimai, kai reikia. Kad gali sau leisti keliauti ar mokytis. Ir visa tai prasideda nuo labai paprastų žingsnių – sąskaitos atidarymo, kortelės gavimo, pirmojo biudžeto sudarymo.
Jei iš viso šio straipsnio pasiimsi tik vieną mintį, tegul ji būna ši: finansiniai įpročiai, kuriuos susiformuoji dabar, lydės tave visą gyvenimą. Tai nereiškia, kad reikia būti tobulam ar niekada neišleisti pinigų pramogoms. Tai reiškia, kad verta skirti šiek tiek laiko suprasti, kaip veikia pinigai, ir priimti sąmoningus sprendimus, o ne tiesiog leisti jiems „dingti”.
Pradėk nuo mažo. Atidaryk sąskaitą. Gauk kortelę. Sekite savo išlaidas vieną mėnesį. Atidėk pirmąjį dešimtuką. Ir tada žiūrėk, kas nutinka. Garantuojame – tai bus vienas geriausių sprendimų, kurį priimsi.
