Kodėl jaunimas bijo pradėti verslą ir kaip paskolos gali padėti
Kai pagalvoji apie verslo pradžią būdamas dvidešimties ar trisdešimties, pirmasis dalykas, kuris ateina į galvą – pinigai. Arba tiksliau, jų trūkumas. Daugelis jaunų žmonių turi puikių idėjų, energijos ir noro kurti kažką savo, bet sustoja ties vienu kliūtimi – startiniu kapitalu.
Realybė tokia, kad nebent tavo tėvai turi laisvų kelių tūkstančių eurų arba pats jau kelerius metus taupei kiekvieną centą, verslo idėja dažniausiai taip ir lieka idėja. Čia ir ateina į pagalbą verslo paskolos, specialiai pritaikytos jaunimui. Taip, jos egzistuoja, ir ne, nereikia būti finansų genijumi ar turėti nekilnojamojo turto, kad jas gautum.
Problema ta, kad apie šias galimybes mažai kas kalba. Bankai nereklamuoja jų TikTok’e, o mokykloje tikrai nebuvo pamokų tema „Kaip gauti verslo paskolą būnant studentu”. Todėl dauguma jaunų žmonių net nežino, kad tokios programos egzistuoja, o tie, kurie žino, dažnai bijo kreiptis, manydami, kad tai per sudėtinga arba kad jie vis tiek negaus.
Kas yra verslo paskola ir kuo ji skiriasi nuo įprastos
Verslo paskola nėra tas pats, kas vartojimo kreditas arba studentų paskola. Čia kalba eina apie pinigus, skirtus būtent verslo veiklai pradėti ar plėsti. Tai gali būti įrangos pirkimas, patalpos nuoma, produktų gamyba, rinkodaros kampanijos – bet kas, kas susijęs su tavo verslo idėjos įgyvendinimu.
Skirtumas nuo įprastos paskolos yra tas, kad bankas ar kita finansų institucija vertina ne tik tave kaip asmenį, bet ir tavo verslo idėją. Jiems įdomu, ar tai, ką planuoji daryti, turi potencialą uždirbti pinigų. Todėl paprastai reikia pateikti verslo planą – dokumentą, kuriame aprašai, ką darysai, kaip uždirbsi, kas yra tavo klientai ir panašiai.
Jaunimui skirtos verslo paskolos dažnai turi geresnes sąlygas nei įprastos. Mažesnės palūkanos, ilgesnis grąžinimo laikotarpis, kartais net galimybė pradėti grąžinti tik po kelių mėnesių, kai verslas jau pradeda veikti. Kai kurios programos net nereikalauja užstato, kas yra didžiulis privalumas, nes kur tu gausi tą užstatą būdamas dvidešimt metų?
Kur ieškoti jaunimui palankių verslo paskolų Lietuvoje
Lietuvoje yra keletas pagrindinių vietų, kur galima kreiptis dėl verslo paskolos, būnant jaunam verslininku. Pirmiausia verta paminėti INVEGA – tai valstybės įmonė, kuri administruoja įvairias finansavimo priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jie turi specialias programas jauniems verslininkams iki 29 metų.
Per INVEGA galima gauti paskolą su valstybės garantija, o tai reiškia, kad bankui yra mažesnė rizika tau skolinti, todėl ir tu gauni geresnes sąlygas. Palūkanos būna žymiai mažesnės nei rinkoje, o kartais gali gauti ir dalį paskolos kaip negrąžintiną paramą – tai yra pinigus, kurių iš viso nereikia grąžinti.
Kitas variantas – komerciniai bankai, tokie kaip Swedbank, SEB, Luminor ar Šiaulių bankas. Visi jie turi verslo paskolų produktus, o kai kurie net specialias programas jaunimui. Tiesa, čia sąlygos paprastai griežtesnės nei per valstybines programas, bet procesas gali būti greitesnis.
Dar viena įdomi galimybė – kredito unijos. Jos yra mažesnės finansų institucijos, kurios dažnai lankstesnės ir labiau orientuotos į individualų požiūrį. Jei gyveni mažesniame mieste ar turi ryšių su tam tikra bendruomene, kredito unija gali būti puikus variantas.
Nepamiršk ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų programų. Per jas galima gauti ne tik paskolas, bet ir dotacijas – tai yra pinigus, kurių visai nereikia grąžinti. Tokios programos paprastai skelbiamos per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ar Žemės ūkio ministeriją, priklausomai nuo verslo srities.
Kokie reikalavimai keliami jauniems verslininkams
Gerai, dabar apie tai, ko iš tavęs tikėsis tie, kurie skolins pinigus. Pirmiausia – amžius. Dauguma jaunimo programų skirtos asmenims iki 29 metų, nors kai kurios gali būti ir iki 35. Turi būti pilnametis, tai savaime suprantama.
Antra – verslo idėja ir planas. Čia daugelis ir sustoja, nes atrodo, kad verslo planas yra kažkas baisiai sudėtingo. Iš tiesų tai tiesiog dokumentas, kuriame aprašai: ką darysai, kam tai reikalinga, kas pirks tavo produktą ar paslaugą, kiek tai kainuos, kiek tikies uždirbti, kokie tavo konkurentai. Internete pilna nemokamų šablonų, o kai kurios organizacijos net teikia nemokamas konsultacijas, kaip jį parašyti.
Trečia – registruotas verslas arba planas jį registruoti. Nebūtinai turi būti UAB, gali būti ir individuali veikla. Kai kurios programos net finansuoja verslo registraciją, tai nėra kliūtis.
Ketvirta – finansinė istorija. Čia jaunimui paprastai daromos nuolaidos, nes suprantama, kad neturi ilgos kredito istorijos. Bet svarbu, kad neturėtum didelių skolų ar prastų įrašų kredito biure. Jei turi neapmokėtų telefonų sąskaitų ar kitų smulkių skolų, geriau jas sutvarkyti prieš kreipdamasis dėl paskolos.
Penkta – savos lėšos. Dažniausiai tikimasi, kad bent dalį verslo pradžios kaštų padengsi pats. Tai gali būti 10-30% bendros sumos. Bet nesijaudink, tai nebūtinai turi būti pinigai – gali būti ir įranga, kurią jau turi, arba tavo paties darbas, įvertintas pinigais.
Kaip parengti sėkmingą paraišką ir neklysti
Paraiškos rengimas – tai ne raketos mokslas, bet yra keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti. Pirmiausia, būk realistas. Neplanuok, kad per pirmus metus tapsi milijonieriumi. Finansuotojai vertina realius, pagrįstus skaičius. Geriau numatyti mažesnes pajamas ir jas viršyti, nei priešingai.
Pažink savo rinką. Jei planuoji atidaryti kavinę, žinok, kiek kavinių jau yra tavo rajone, kokios jų kainos, kas yra tavo tikslinė auditorija. Jei kuri programėlę, žinok, kokios panašios jau egzistuoja ir kuo tavo bus geresnė. Tai turi būti aprašyta verslo plane.
Būk konkrečiai dėl pinigų panaudojimo. Nesako „man reikia 10 000 eurų verslui pradėti”. Sakyk: „man reikia 3000 eurų kavos aparatui, 2000 eurų baldams, 1500 eurų remontui, 2000 eurų pirminiam produktų įsigijimui, 1500 eurų rinkodarai”. Kuo detaliau, tuo geriau.
Nebijokit prašyti pagalbos. Yra daug organizacijų, kurios teikia nemokamas konsultacijas jauniems verslininkams. Pavyzdžiui, Lietuvos jaunimo verslumo asociacija „Verslūs vaikai”, verslo inkubatoriai universitetuose, „Startup Lithuania” ir kitos. Jie gali padėti parengti verslo planą, patikrinti skaičiavimus, net pamokyti, kaip pristatyti savo idėją.
Dažniausia klaida – per daug optimizmo. Taip, turi tikėti savo idėja, bet finansuotojai mato tai iš karto. Jei planuoji, kad visi miesto gyventojai taps tavo klientais, tai neskamba įtikinamai. Geriau parodyk, kad apskaičiavai pesimistinį, realistinį ir optimistinį scenarijus.
Kita klaida – per mažai dėmesio konkurentams. Sakydamas „aš neturiu konkurentų” arba „mano idėja visiškai unikali”, iš karto prarandi patikimumą. Visi turi konkurentų, net jei netiesiogiai. Geriau parodyk, kad juos žinai ir supranti, kuo skiriesi.
Alternatyvos tradicinėms paskoloms
Jei tradicinės paskolos neatrodo kaip tavo variantas, yra ir kitų būdų, kaip gauti finansavimą. Crowdfunding arba minių finansavimas tampa vis populiaresnis. Platformos kaip „Indiegogo” ar „Kickstarter” leidžia pristatyti savo idėją viešai ir rinkti pinigus iš žmonių, kuriems ji patinka. Lietuvoje veikia „Crowdberry” ir kitos panašios platformos.
Verslo angelai – tai privatūs investuotojai, kurie investuoja į perspektyvius projektus mainais už dalį įmonės. Tai geras variantas, jei tavo verslas turi didelį augimo potencialą, bet reikia žinoti, kad atiduosi dalį kontrolės ir pelno.
Akceleratoriai ir inkubatoriai – programos, kurios ne tik duoda pinigų, bet ir mentorystę, kontaktus, kartais net darbo vietą. Lietuvoje veikia „Startup Wise Guys”, „Rockit”, „Vilnius Tech Park” ir kiti. Paprastai reikia praeiti atranką, bet jei pateki, gauni daug daugiau nei tik pinigus.
Dotacijos ir konkursai – reguliariai skelbiami įvairūs konkursai jauniems verslininkams su piniginiais prizais. Pavyzdžiui, „Startup Fair”, „Verslo žinių” konkursai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbiami projektai. Verta sekti tokias galimybes.
Šeima ir draugai – nors tai skamba banaliai, bet kartais artimiausias ratas gali būti pirmas finansavimo šaltinis. Svarbu viską formalizuoti – pasirašyti sutartis, nustatyti grąžinimo terminus, kad vėliau nebūtų nesusipratimų.
Ką daryti gavus paskolą: pirmi žingsniai
Gerai, tarkime, gavai tą paskolą. Dabar prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia – neskubėk viską išleisti. Tai, kad turi sąskaitoje kelis tūkstančius, nereiškia, kad reikia iš karto pirkti brangiausia įrangą ar nuomoti pačią geriausią patalpą.
Laikykis plano. Prisiminki, ką parašei verslo plane ir kam prašei pinigų. Jei sakei, kad 2000 eurų skiriama rinkodarai, tai taip ir padaryk. Bankui ar fondui gali tekti atsiskaityti, kaip panaudojai pinigus, ir jei skyrėsi nuo plano, gali kilti problemų.
Pradėk taupyti nuo pirmos dienos. Versle visada atsiranda nenumatytų išlaidų. Geriau turėti rezervą nei vėliau bėgioti ieškant papildomų pinigų. Rekomenduojama turėti bent 3-6 mėnesių veiklos išlaidų rezervą.
Sekk finansus nuo pat pradžių. Naudok kokią nors apskaitą programą ar bent Excel. Žinok, kiek uždirbi, kiek išleidžiai, kur eina pinigai. Tai padės ne tik grąžinti paskolą laiku, bet ir suprasti, ar tavo verslas iš tikrųjų pelningas.
Nebijok keisti plano. Jei matai, kad kažkas neveikia, nebūk užsispyręs. Verslas – tai nuolatinis prisitaikymas. Svarbu tik informuoti tuos, kas davė paskolą, jei darysi didesnius pokyčius.
Kai verslas neina pagal planą ir kaip su tuo susidoroti
Būkime sąžiningi – ne visi verslai pavyksta. Statistika sako, kad apie pusė naujų verslų neišgyvena pirmus trejus metus. Tai nereiškia, kad esi nesėkmė, tai tiesiog verslo realybė. Bet kai turi paskolą, situacija tampa sudėtingesnė.
Jei matai, kad pradedi vėluoti su mokėjimais ar verslas neina taip, kaip tikėjaisi, nekišk galvos į smėlį. Pirmasis dalykas – susisiekti su tais, kam skolingas. Bankai ir fondai dažnai yra lankstesni, nei manai, ypač jei kreipiesi iš anksto, o ne kai jau viskas sugriuvo.
Gali būti galimybė restruktūrizuoti paskolą – pakeisti grąžinimo grafiką, sumažinti mėnesinius mokėjimus, gauti atidėjimą. Tai geriau nei tiesiog nustoti mokėti ir sugadinti savo kredito istoriją.
Jei verslas tikrai neveikia ir matai, kad nėra vilties, geriau užbaigti gražiai. Parduok, ką gali, atsiskaityk su kreditoriais, kiek įmanoma, ir mokykis iš klaidų. Daugelis sėkmingų verslininkų turėjo nesėkmingų projektų prieš suradę tai, kas veikia.
Svarbiausia – nesugriaukis psichologiškai. Verslo nesėkmė nėra asmeninė nesėkmė. Tai patirtis, iš kurios mokysies. Dauguma investuotojų ir bankų geriau žiūri į žmogų, kuris turėjo nesėkmingą verslą, bet iš jo išmoko, nei į tą, kuris niekada nieko nebandė.
Kai pinigai dirba ir tu jau ne tik išgyvenantis, bet ir augantis
Jei viskas klostosi gerai ir verslas pradeda duoti pelną, ateina nauji iššūkiai ir galimybės. Pirmiausia – neskubėk grąžinti paskolos anksčiau laiko, jei palūkanos nėra labai didelės. Kartais tie pinigai gali būti naudingesni investuoti į verslo augimą – naują įrangą, darbuotoją, rinkodarą.
Kai verslas auga, gali prireikti papildomo finansavimo. Gera žinia ta, kad jei jau sėkmingai grąžini pirmąją paskolą ir turi veikiančią verslą su pajamomis, gauti antrąją paskolą bus daug lengviau. Dabar jau turi kredito istoriją, finansinius rezultatus, įrodymą, kad tavo idėja veikia.
Reinvestuok pelną į verslą, bent iš pradžių. Tai gundantis pradėti mokėti sau dideles algas ar pirkti naują mašiną, bet pirmieji keli metai yra kritiniai verslo stiprinimui. Kuo tvirtesnis pagrindas, tuo geriau.
Pagalvok apie verslo plėtrą – gal galima atidaryti antrą vietą, pradėti pardavinėti internetu, išeiti į kitus miestus? Bet vėl – būk atsargus ir planuok. Greitas augimas gali būti toks pat pavojingas kaip ir stagnacija.
Ir svarbiausia – džiaukis procesu. Turėti savo verslą, net jei jis mažas, yra nuostabi patirtis. Tai laisvė, atsakomybė, nuolatinis mokymasis ir augimas. Pinigai svarbūs, bet jie ne vienintelė priežastis, kodėl verta užsiimti verslu. Galimybė kurti kažką savo, priimti sprendimus, matyti, kaip tavo idėjos tampa realybe – tai neįkainojama.
Taigi, jei turi verslo idėją ir bijoji tik dėl pinigų – nebijok. Galimybių gauti finansavimą yra daugiau, nei manai, o būti jaunam yra privalumas, ne trūkumas. Bankai ir fondai nori investuoti į jaunus žmones su šviežiomis idėjomis. Tiesiog reikia žinoti, kur kreiptis ir kaip tinkamai pasiruošti. O jei nepavyks iš pirmo karto – tai irgi patirtis, kuri pravers ateityje. Verslas nėra sprintas, tai maratonas, ir svarbu ne tik greitai startuoti, bet ir ištvermingai bėgti.
