Kai galva sprogsta nuo informacijos
Prisipažinsiu atvirai – kartais jaučiuosi kaip ta žuvelė, kuri plaukioja milžiniškame vandenyne ir bando suprasti, kur čia vanduo, o kur jau ne. Tik mano atveju tas vandenynas yra informacija. Kiekvieną rytą pabundu, pasitikrinu telefoną ir – bum! – trisdešimt pranešimų, dvidešimt naujienlaiškių, penkiolika Instagram story, kelios TikTok rekomendacijos ir dar draugas atsiuntė keturis straipsnius, kuriuos „būtinai turiu perskaityti”.
Ir čia dar nepaminėjau universiteto paskaitų, darbų, projektų, pokalbių su draugais, podkastų, kuriuos visi klauso, serialų, apie kuriuos visi kalba… Jūs suprantate, apie ką kalbu, tiesa? Mes gyvename laikais, kai informacijos yra tiek daug, kad jos filtravimas tapo ne prabanga, o būtinybe. Priešingu atveju rizikuojame paskęsti šiame sraute ir niekada nepasiekti kranto.
Problema ta, kad niekas mūsų nemokė, kaip su tuo tvarkytis. Mokykloje išmokome rašyti rašinius ir spręsti lygtis, bet niekas nepasakė: „Klausyk, čia tau instrukcija, kaip neišprotėti nuo informacijos perkrovos 2024-aisiais”. Todėl dabar bandome išmokti patys, metodų keliu, kaip sakoma.
Kodėl mes skęstame informacijoje labiau nei bet kada
Pagalvokite apie savo senelius ar net tėvus. Jų jaunystėje informacijos šaltiniai buvo gana aiškūs: laikraštis, televizija, radijas, knygos. Viskas. Jei norėjai sužinoti naujienas, palaukdavai vakaro žinių. Jei ieškodavai atsakymo į klausimą, eidavai į biblioteką. Buvo tam tikra tvarka, struktūra, ribos.
Dabar? Dabar mes turime neribotas galimybes. Skamba puikiai, tiesa? Bet štai problema – mūsų smegenys evoliucionavo lėtai, per tūkstančius metų. Jos neprisitaikė prie tokio informacijos srauto. Mūsų protėviai turėjo sekti kelis dalykus: kur yra maistas, kur pavojus, kaip išgyventi. Mes dabar turime sekti šimtus dalykų vienu metu, ir mūsų smegenys tiesiog nebuvo tam sukurtos.
Pridėkite prie to dar vieną dalyką – algoritmų erą. Facebook, Instagram, TikTok, YouTube – visi šie platformos nori vieno: jūsų dėmesio. Ir jos labai, LABAI gerai moka jį pasiimti. Jos mokosi, ką jums rodyti, kad praleistu kuo daugiau laiko jų aplikacijose. Tai reiškia, kad jūs ne tik turite per daug informacijos – jums dar ir specialiai rodoma ta informacija, kuri labiausiai „įkabina”.
Kas nutinka, kai nefiltruojame
Prieš kelerius metus turėjau tokį laikotarpį, kai bandžiau viską sekti. Viską. Naujienas iš viso pasaulio, visus draugų įrašus, visus įdomius straipsnius, visus podkastus, visus video. Jaučiausi kaip tas žmogus, kuris bando išgerti vandenį iš gaisrinio žarnos – tiesiog neįmanoma.
Rezultatas? Nuolatinis nerimas. Jausmas, kad visada kažko neprisigaunu, kažko neperskaičiau, kažko nepažiūrėjau. Koncentracija nukentėjo taip, kad net filmo negalėjau pažiūrėti be telefono rankose. Miegas tapo prastas, nes prieš miegą dar „greitai patikrindavau” socialinę žiniasklaidą ir po valandos vis dar scrollindavau.
Mokslininkai tam net terminą turi – informacijos perkrova (information overload). Tai būsena, kai gauname daugiau informacijos, nei galime apdoroti. Simptomai? Sunkumai priimant sprendimus, sumažėjęs produktyvumas, stresas, nerimas, net fiziniai simptomai kaip galvos skausmas ar nuovargis.
Dar blogiau – kai nefiltruojame informacijos, pradedame prarasti gebėjimą giliai mąstyti. Nuolat šokinėdami tarp skirtingų informacijos šaltinių, treniruojame savo smegenis būti paviršutiniškoms. Skaitome antraštes, bet ne straipsnius. Žiūrime trumpus video, bet nebegalime susikaupti ilgesniam turiniui. Tai kaip raumenų atrofija – jei nenaudoji, prarandai.
Pirmasis žingsnis: suvok, kad negalima visko
Tai skamba akivaizdžiai, bet rimtai – daugelis mūsų gyvename su iliuzija, kad galime viską suspėti, viską perskaityti, viską pamatyti. Negalime. Ir tai visiškai normalu.
Yra toks konceptas vadinamas JOMO – Joy of Missing Out (džiaugsmas dėl to, ko nepatyrėte). Tai priešingybė FOMO (fear of missing out – baimė kažko nepatirto). JOMO idėja paprasta: yra džiaugsmas ir laisvė neprisirišti prie visko, kas vyksta. Neperskaityti kiekvieno straipsnio. Nepamatyti kiekvieno video. Nedalyvauti kiekviename įvykyje.
Kai aš tai supratau, buvo kaip atsigaivinti. Nebereikia jaustis kaltam, kad neperskaičiau to „būtino” straipsnio ar nepamatėm to virališko video, apie kurį visi kalba. Pasaulis nesustoja, jei tu ko nors nepamatai. Tikrai.
Praktiškai tai reiškia: leiskite sau praleisti dalykus. Jei draugas atsiuntė penkis straipsnius, galbūt perskaitysite vieną. Arba nė vieno, jei dabar neturite laiko ar energijos. Jei jūsų feed’e yra šimtas naujų įrašų, nebandykite visų peržiūrėti. Tai ne jūsų atsakomybė viską matyti.
Kaip praktiškai filtruoti informaciją
Gerai, teorija gera, bet kaip tai daryti praktiškai? Čia keletas metodų, kurie man padeda:
Trijų klausimų metodas
Prieš skirdamas laiką bet kokiai informacijai, užduodu sau tris klausimus:
1. Ar tai aktualu man dabar?
2. Ar tai padės man pasiekti mano tikslus?
3. Ar tai praturtins mano gyvenimą?
Jei atsakymas bent į vieną klausimą yra „taip”, tada galbūt verta dėmesio. Jei visi atsakymai „ne” – skip.
Informacijos dieta
Taip, kaip ir su maistu, galime turėti dietą su informacija. Tai reiškia sąmoningą pasirinkimą, ką „valgome”. Pavyzdžiui, mano asmeninė informacijos dieta atrodo maždaug taip:
– Naujienos: vienas patikimas šaltinis, tikrinama kartą per dieną (ne pirmą rytą!)
– Socialinė žiniasklaida: nustatytas laiko limitas (30 min per dieną)
– Podkastai: klausau tik keliaujant ar sportuojant
– Knygos: bent 30 min per dieną gilaus skaitymo
– Newsletter’iai: prenumeruoju tik 3-4, kurie tikrai vertingi
Batch processing – grupinis apdorojimas
Vietoj to, kad tikrinčiau naujienas, email’us, žinutes nuolat per dieną, turiu nustatytus laikus. Pavyzdžiui, email’us tikrinu tris kartus per dieną: ryte, pietų metu ir vakare. Žinutes – panašiai. Tai leidžia man turėti ilgus nepertraukiamus laiko blokus, kai galiu susikaupti į darbą ar mokslus.
Technologijos gali padėti (arba pakenkti)
Ironija ta, kad technologijos, kurios sukūrė šią informacijos perkrovos problemą, gali padėti ją spręsti. Bet tik jei jas naudojame protingai.
App’ai, kurie realiai padeda:
Laiko sekimo aplikacijos kaip RescueTime ar Screen Time rodo, kiek laiko praleidžiate įvairiose aplikacijose. Kartais tiesiog pamatyti skaičius yra šokas, kurio reikia, kad pasikeistu.
News agregatoriai kaip Feedly leidžia jums pasirinkti, kokius šaltinius sekti, vietoj to, kad algoritmai spręstų už jus.
Read-it-later aplikacijos kaip Pocket ar Instapaper leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Tai padeda atskirti „radimo” momentą nuo „skaitymo” momento.
Funkcijos, kurias turėtumėte įjungti:
– Do Not Disturb režimas – naudoju jį ne tik naktį, bet ir dienos metu, kai reikia susikaupti
– App limits – nustatykite laiko limitus aplikacijoms, kuriose praleidžiate per daug laiko
– Notification’ų išjungimas – rimtai, išjunkite daugumą pranešimų. Jums tikrai nereikia žinoti iš karto, kai kas nors paliko like’ą
Socialinės žiniasklaidos valdymas
Socialinė žiniasklaida yra atskiras pokalbis, nes ji specialiai sukurta būti kuo labiau „addictive”. Bet yra būdų, kaip ją naudoti sveikiau.
Pirmiausia – išvalykite savo feed’ą. Rimtai, pereikite per visus, kuriuos sekate, ir paklauskite savęs: ar šio žmogaus/puslapio turinys prideda vertės mano gyvenimui? Jei ne – unfollow. Tai ne asmeniškai prieš juos, tai apie jūsų psichinę sveikatą.
Antra – naudokite „mute” funkciją. Yra žmonių ar temų, kurias norite sekti, bet ne nuolat. Pavyzdžiui, galbūt turite draugą, kuris per daug postina. Galite jį „nutildyti” laikinai, neprarandant ryšio.
Trečia – ištrinkite aplikacijas iš telefono. Aš žinau, skamba radikaliai. Bet bandykite bent savaitę naudoti socialinę žiniasklaidą tik per naršyklę kompiuteryje. Staiga pastebėsite, kad daug rečiau ją tikrinat, nes reikia daugiau pastangų.
Ketvirta – nustatykite taisykles. Pavyzdžiui, mano taisyklės: ne socialinės žiniasklaidos pirmą valandą po pabudimo ir paskutinę valandą prieš miegą. Ne socialinės žiniasklaidos valgant. Ne socialinės žiniasklaidos su draugais. Tai padeda sukurti sveikesnius įpročius.
Gilaus darbo ir mąstymo atkūrimas
Vienas didžiausių informacijos triukšmo padarinių yra tai, kad prarandame gebėjimą giliai dirbti ir mąstyti. Cal Newport, kuris parašė knygą „Deep Work”, kalba apie tai, kad gebėjimas susikaupti be blaškymosi tampa vis retesnis ir tuo pačiu – vis vertingesnis.
Kaip tai atkurti? Pirmiausia, reikia treniruotis. Taip, koncentracija yra kaip raumuo – ją galima treniruoti. Pradėkite nuo mažų tikslų. Galbūt 25 minutės nepertraukiamo darbo (Pomodoro technika). Palaipsniui didinkite.
Antra, sukurkite aplinką giliam darbui. Tai reiškia: telefonas kitame kambaryje arba bent jau išjungtas. Kompiuteryje uždarytos visos kortelės, kurios nesusijusios su darbu. Galbūt net ausinės su balta triukšmo (white noise) ar muzika be žodžių.
Trečia, planuokite gilaus darbo laiką. Nepasikliaukite tuo, kad „kai turėsiu laiko”. Įrašykite į kalendorių konkretų laiką, kai dirbsite be blaškymosi. Ir ginkite tą laiką kaip brangenybę.
Man asmeniškai didžiausias game-changer’is buvo rytinės rutinos sukūrimas. Pirmąsias dvi valandas po pabudimo skirdavau giliausiam darbui – rašymui, mokslams, kūrybai. Be telefono, be email’ų, be nieko. Tik aš ir darbas. Tie du valandos dažnai būdavo produktyvesnės už likusią dienos dalį.
Kai informacijos triukšmas tampa gyvenimo būdu
Žinote, kas įdomiausia? Kai pradedi filtruoti informaciją, gyvenimas netampa nuobodesnis – priešingai, jis tampa turtingesnis. Nes vietoj to, kad paviršutiniškai liestum šimtą dalykų, gali giliai pažinti dešimt. Vietoj to, kad žinotum truputį apie viską, gali tikrai suprasti tai, kas svarbu.
Tai nereiškia, kad turite tapti vienuoliu ir atsisakyti viso pasaulio. Tai reiškia būti sąmoningam. Pasirinkti, ką įleidžiate į savo galvą, nes jūsų dėmesys yra ribotas ir vertingas resursas.
Pradėkite mažai. Galbūt šią savaitę tiesiog išjunkite kelias aplikacijas. Kitą savaitę – išvalykite savo socialinės žiniasklaidos feed’ą. Po to – nustatykite vieną valandą per dieną be telefono. Maži žingsniai veda į didelius pokyčius.
Ir atminkite – tai ne apie tobulumą. Bus dienų, kai vėl paskęsite scrollinime. Bus momentų, kai vėl perskaitysite visas naujienas ir jausisite nerimą. Tai normalu. Svarbu ne niekada neklysti, o pastebėti, kada nukrypstate, ir grįžti atgal.
Galiausiai, informacijos filtravimas yra ne apie tai, kad gautumėte mažiau. Tai apie tai, kad gautumėte geriau. Kokybė virš kiekybės. Ir kai pradėsite taip gyventi, pastebėsite, kad turite daugiau laiko, daugiau energijos, daugiau ramybės. O tai, draugai, yra verta bet kokių pastangų.
