Kodėl Bulgarija – tai kažkas daugiau nei pigios atostogos
Kai draugai klausia, kur šią vasarą planuoju keliauti, ir išgirsta atsakymą „Bulgarija”, dažniausiai matau tą patį veido išraišką – kažką tarp nusivylimo ir painiavos. Tipo, rimtai? Bulgarija? Bet štai kas įdomu – tie, kurie ten jau buvo, žino, kad ši šalis yra tikras lobis biudžetiniams keliautojams. Ne, čia ne apie kokius nors prasčiokiškus kompromisus. Bulgarija siūlo autentišką patirtį, nuostabią gamtą, skanų maistą ir istoriją, kuri siekia tūkstantmečius atgal. O svarbiausia – visa tai nepriverčia pardavus inkstą.
Pirmą kartą nuvažiavęs į Sofiją su vos 300 eurų savaitei (įskaitant apgyvendinimą!), supratau, kad tai viena iš tų vietų, kur gali gyventi kaip vietinis, o ne kaip turistų spąstuose įstrigęs lankytojas. Gatvės kavinėse kava kainuoja apie eurą, sočiai papietauti galima už 5-7 eurus, o viešasis transportas – tai juokas: vienas bilietas Sofijoje kainuoja apie 50 centų. Palyginimui, Vakarų Europoje už tokią kainą gal tik į tualetą pateksi.
Kada vykti ir kaip sutaupyti ant skrydžių
Labiausiai paplitusi klaida – vykti į Bulgariją liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai visi kiti turistai plūsta į Saulėtąjį krantą. Taip, oras puikus, bet kainos pašoka dvigubai, o paplūdimiuose jaučiesi kaip silkėje. Jei nori sutaupyti ir išvengti minių, rinkis gegužę-birželį arba rugsėjį. Oras vis dar šiltas (apie 25-28 laipsnius), jūra šilta, bet kainų šuolis dar neįvyko arba jau nuslūgęs.
Dėl skrydžių – čia reikia būti šiek tiek lankstesniam. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ar Kauno į Bulgariją nėra kasdienybė, todėl dažniausiai teks skraidyti su persėdimais. Bet štai kur galima išmintingai sutaupyti: stebėk pigių skrydžių kompanijų pasiūlymus į Sofijos ar Plovdivo oro uostus. Kartais galima rasti bilietų už 40-60 eurų į abi puses, ypač jei rezervuoji bent mėnesį iš anksto ir esi lankstus dėl datos.
Dar vienas triukas – žiūrėk skrydžius į Bucharestą (Rumunija) arba Thessaloniki (Graikija). Nuo šių miestų iki Bulgarijos sienos – vos kelios valandos autobusu, o kartais skrydžiai būna gerokai pigesni. Tiesa, tai reikalauja daugiau planavimo, bet jei turi laiko ir nori sutaupyti dar 50-100 eurų, verta apsvarstyti.
Apgyvendinimas: nuo hostelių iki airbnb perliukų
Čia Bulgarija tikrai spindi. Hostelių lova Sofijoje ar Plovdive kainuoja nuo 8 iki 15 eurų nakčiai. Ir tai ne kokie nors bjaurūs kambariai – dauguma hostelių yra renovuoti, švarūs, su bendra virtuve ir draugiška atmosfera. Asmeniškai rekomenduoju „Hostel Mostel” Sofijoje – vieta su šūkiu „We are family”, kur vakarais visi susiburia bendrai vakarienei, o savininkai organizuoja nemokamas ekskursijas po miestą.
Jei keliauji su draugais ar antru žmogumi, Airbnb gali būti dar geresnė opcija. Už 25-35 eurus nakčiai galite gauti visą butą centre su virtuve. Tai reiškia, kad galėsite gamintis patys ir sutaupyti dar daugiau ant maisto. Vietinės rinkos pilnos šviežių produktų už juokingai mažas kainas – pomidorų kilogramas kainuoja apie 1 eurą, duonos kepalas – 50 centų, vietinis sūris – 3-4 eurus už kilogramą.
Vasaros metu, jei planuoji keliauti palei pajūrį, venkis didžiųjų kurortų kaip Saulėtasis krantas ar Auksinės kopos. Vietoj to, ieškokis mažesnių miestelių kaip Sozopolis, Ahtopolis ar Sinemorets. Ten rasi šeimų nuomojamus kambarius už 15-20 eurų nakčiai, o atmosfera bus daug autentiškesnė.
Kaip judėti po šalį nepraradus pusės biudžeto
Viešasis transportas Bulgarijoje – tai tiesiog fantastika biudžeto keliautojui. Autobusai tarp miestų yra patogūs, dažni ir neįtikėtinai pigūs. Kelionė iš Sofijos į Plovdivą (apie 150 km) kainuos tik 4-6 eurus. Iš Sofijos į Varna prie jūros (470 km) – apie 15 eurų. Palyginimui, tokio atstumo kelionė Vakarų Europoje kainuotų bent 40-50 eurų.
Traukiniai dar pigesni, bet lėtesni ir ne visada patogūs. Tačiau jei neskubi ir nori pamatyti kraštovaizdžius, tai puiki opcija. Kelionė traukiniu iš Sofijos į Burgas gali kainuoti vos 8 eurus, nors keliausi apie 6-7 valandas. Bet vaizdai pro langą – kalnai, slėniai, maži kaimeliai – tikrai verti.
Miestų viduje – autobusai ir tramvajai. Sofijoje metro sistema yra moderni ir labai paprasta naudotis. Vienos kelionės bilietas – 0.50 euro, o jei perki 10 kelionių kortelę, dar pigiau. Taksi taip pat nebrangūs, bet būk atsargus – kai kurie vairuotojai mėgsta „pamiršti” įjungti taksometrą. Naudok Uber arba vietinę programėlę „Taxify” (dabar Bolt), kad išvengtum apgavysčių.
Maistas: kur valgyti kaip vietinis, o ne kaip turistas
Štai kur Bulgarija tikrai laimi. Vietinė virtuvė yra soti, skani ir neįtikėtinai pigi. Pamiršk tuos turistinius restoranus su angliškomis valgiaraščio versijomis – ten kainos gali būti dvigubai didesnės. Vietoj to, ieškokis „mehana” – tradicinių bulgarų restoranų, kur valgiaraštis dažnai tik bulgarų kalba, o viduje pilna vietinių.
„Shopska” salotos (pomidorai, agurkai, svogūnai ir bulgariškas sūris) – privaloma užsakyti kiekvieną kartą. Kainuoja apie 2-3 eurus, bet porcija tokia, kad gali būti ir atskiras patiekalas. „Banitsa” – tai sluoksniuotos tešlos pyragas su sūriu, kurį bulgarai valgo pusryčiams. Gatvėje galima nusipirkti už 1 eurą ir būti sotus iki pietų.
Jei nori išbandyti tradicinį bulgarų patiekalą, užsisakyk „kavarma” – tai lėtai troškinta mėsa su daržovėmis molinėje keptuvėje. Arba „kebapche” ir „kyufte” – tai bulgarų versijos mėsos kepsnelių, kuriuos dažniausiai valgo su bulvytėmis ir Shopska salotomis. Viso to kompleksas restoranuose kainuos apie 5-7 eurus, o būsi sotus kaip dramblys.
Dar vienas patarimas – vietinės rinkos. Ten ne tik pigiau pirksi produktus, bet ir pajusi tikrą Bulgarijos atmosferą. Sofijos Moterų turgus (Zhenski Pazar) veikia jau šimtmečius. Ten rasi viską – nuo šviežių vaisių iki naminio vyno, nuo prieskonių iki sūrių. Ir kainos tokios, kad norisi pirkti viską.
Ką pamatyti ir išgyventi neprarandant pinigų
Daugelis geriausių dalykų Bulgarijoje yra nemokami arba beveik nemokami. Rilų vienuolynas – viena įspūdingiausių vietų šalyje – įėjimas nemokamas (tik jei nori fotografuoti viduje, reikia sumokėti apie 2 eurus). Tai UNESCO pasaulio paveldo objektas, įsikūręs kalnuose, apsuptyje gamtos. Vien kelionė ten yra nuotykis.
Plovdivas – vienas seniausių tebegyvenančių miestų Europoje – turi nuostabią senamiestį su romėnų amfiteatru, spalvingais namais ir bohemiška atmosfera. Vaikščioti po jį – visiškai nemokamai, o vaizdai nuo vieno iš septynių kalvų – neįkainojami. Miestas 2019 metais buvo Europos kultūros sostinė, todėl čia daug galerijos, meno erdvių ir renginių, dauguma jų nemokamų arba už simbolinį mokestį.
Jei mėgsti gamtą, Bulgarija – tai rojus. Septyni Rilų ežerų – vienas populiariausių žygių šalyje. Kelionė keltuvais aukštyn kainuoja apie 10 eurų, bet vaizdai ten viršuje, kur septyni ledyniniai ežerai išsidėstę skirtinguose lygiuose – tai kažkas neįtikėtino. Galima užsisakyti organizuotą ekskursiją iš Sofijos už 20-30 eurų, bet jei nori sutaupyti, gali važiuoti viešuoju transportu ir pats kopti.
Pajūryje, be paplūdimių, verta aplankyti Nesebro senamiestį – dar vieną UNESCO objektą. Tai mažytė sala, sujungta su žemynu siauryte persmaukle, pilna viduramžiškų bažnyčių ir akmeninių gatvių. Įėjimas nemokamas, tik jei nori į muziejus – tada keli eurai.
Bulgarų kalba ir kaip išgyventi jos nemokant
Taip, bulgarai naudoja kirilicą, ir iš pradžių tai gali atrodyti bauginančiai. Bet štai paslaptis – po poros dienų pradedi atpažinti pagrindines raides ir žodžius. „Ресторант” (restoranas), „Аптека” (vaistinė), „Хотел” (viešbutis) – daugelis žodžių panašūs į tarptautinius, tik parašyti kitomis raidėmis.
Jaunesni bulgarai, ypač miestuose, dažnai kalba angliškai. Sofijoje, Plovdive, Varnoje problemų tikrai neturėsi. Tačiau mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gali būti sunkiau. Čia praverčia Google Translate su atsisiųstu offlain bulgarų kalbos paketu. Arba tiesiog šypsokis ir gestikuliuok – bulgarai yra draugiški ir mielai padės, net jei teks piešti žemėlapius ant servetėlės.
Vienas keistas dalykas – bulgarai linkčioja galvą priešingai nei mes. Kai jie linkteli galvą iš šono į šoną (mūsų „ne”), tai reiškia „taip”. O kai linkteli iš viršaus į apačią (mūsų „taip”), tai reiškia „ne”. Iš pradžių tai gali sukelti painiavos, bet greitai pripranti. Arba tiesiog klausyk žodžių, o ne stebėk galvos judesius.
Keletas naudingų frazių: „Blagodarya” (ačiū), „Molya” (prašom), „Kolko struva?” (kiek kainuoja?), „Dobro utro” (labas rytas). Jei išmoksi bent šitų kelių, bulgarai labai džiaugsis ir galbūt net pasiūlys tau rakija (vietinę degtinę) nemokamai.
Pinigai, saugumas ir kiti praktiški dalykai
Bulgarija naudoja levus (BGN), ne eurus, nors yra ES narė. Vienas levas maždaug lygus 0.50 euro. Valiutą geriausia keisti bankuose arba išsiimti iš bankomatų – ten kursas geriausias. Venkis valiutos keityklų turistinėse vietose, nes ten kursas gali būti apiplėšikiškas.
Daugelyje vietų galima mokėti kortele, bet mažesniuose restoranuose, turgavietėse ar kaimo vietose – tik grynieji. Visada turėk šiek tiek grynųjų su savimi. ATM’ai yra visur, net mažuose miesteliuose.
Dėl saugumo – Bulgarija yra gana saugi šalis keliautojams. Žinoma, kaip ir bet kur, reikia būti atsargiam turistinėse vietose, kur gali būti kišenvagių. Bet apskritai, net vaikščiojant vakare po Sofijos ar Plovdivo gatves, jaučiasi saugiai. Moterys, keliaujancios vienos, taip pat paprastai neturi problemų, nors, kaip visada, verta laikytis sveiko proto taisyklių.
Viena problema, apie kurią verta žinoti – gatvės šunys. Bulgarijoje jų daug, ypač mažesniuose miestuose. Dauguma jų yra draugiški ir tiesiog ieško maisto, bet jei bijai šunų, tai gali būti nemalonu. Tiesiog ignoruok juos, nevalgyk gatvėje (nes jie ateis prašyti), ir viskas bus gerai.
Kai biudžetas mažas, bet prisiminimai – dideli
Grįžęs iš Bulgarijos su dar likusiais pinigais piniginėje (kas beveik niekada nenutinka po kelionių), supratau, kad pigios kelionės nereiškia prastos kokybės. Priešingai – kai neturi daug pinigų, esi priverstas keliauti kaip vietinis, o ne kaip turistas. Valgyti ten, kur valgo bulgarai, gyventi paprastose vietose, naudotis viešuoju transportu. Ir būtent dėl to patirtis tampa autentiška.
Bulgarija nėra tobula. Kai kur infrastruktūra šlubuoja, ne visur yra švaru kaip Šveicarijoje, o aptarnavimas kartais gali būti šaltokas. Bet būtent šie netobulumi ir daro ją tikrą. Čia nėra to dirbtinio turistinio blizgesio, kai viskas pritaikyta ištraukti iš tavęs maksimaliai daug pinigų. Čia yra šalis, kuri dar tik atsiveria pasauliui, bet išlaiko savo charakterį.
Jei turi 500 eurų ir dvi savaites laiko, gali puikiai praleisti laiką Bulgarijoje – pamatyti kalnus ir jūrą, paragauti nuostabaus maisto, sutikti įdomių žmonių ir grįžti su kuprine prisiminimų. O jei turi dar mažiau – 300-400 eurų – ir tai įmanoma, tiesiog reikės šiek tiek daugiau planavimo ir lankstumo.
Taigi, kitą kartą, kai galvosi, kur keliauti su mažu biudžetu, nepraleisk Bulgarijos pro šalį. Ši šalis gali nustebinti labiau nei bet kuri „instagraminė” destinacija, už kurią sumokėtum trigubai daugiau. Kartais geriausi atradimai būna ten, kur mažiausiai tikėjaisi jų rasti.
