Kodėl tavo CV gali būti nuobodus kaip sekmadienio vakaras
Gerai, prisipažinkim – dauguma CV atrodo taip, lyg būtų sukurti pagal tą patį šabloną iš 2005-ųjų. Eilutė po eilutės, skyrius po skyriaus, viskas taip standartizuota, kad darbdavys užmiega dar neperskaičiusi pirmojo paragrafo. O juk tai tavo vizitinė kortelė, tavo šansas parodyti, kad esi ne tik dar vienas kandidatas iš šimto panašių.
Problema ta, kad dauguma žmonių kuria CV taip, tarsi pildytų mokesčių deklaraciją – mechaniškai, be emocijų, tiesiog norėdami „atšaukti” šią užduotį. Bet čia ne biurokratinis dokumentas, čia tavo asmeninė reklama! Ir jeigu nenori, kad tavo CV baigtų šiukšliadėžėje (arba šiuolaikiškai – ištrinti failų aplanke), reikia žinoti, kaip jį padaryti tokį, kad HR specialistas sustotų ir pagalvotų: „Na, šitas atrodo įdomiai.”
Pirmieji 6 sekundės – arba kaip neprasčiauti pirmojo įspūdžio
Tyrimai rodo, kad vidutiniškai darbdavys skiria apie 6-7 sekundes pirmajam CV peržiūrėjimui. Taip, šešias sekundes! Per tą laiką tu net nespėtum pasakyti savo vardo ir pavardės garsiai. Todėl viršutinė CV dalis – tai tavo aukso rezervas.
Užmiršk tuos senovinius „Curriculum Vitae” užrašus viršuje. Užmiršk ir ilgus, filosofinius aprašymus apie save. Vietoj to, iškart po kontaktinės informacijos įdėk trumpą, bet konkretų profesinį aprašymą. Ne tokį: „Motyvuotas specialistas, siekiantis karjeros augimo dinamiškoje komandoje” (visi tai rašo, niekas tuo netiki). O tokį: „Turinti 3 metų patirtį socialinių tinklų valdyme, padidinus klientų įsitraukimą 150% ir pasiekus 50k sekėjų augimą per metus.”
Jautiesi skirtumą? Pirmasis variantas – tuščias žodžių rinkinys. Antrasis – konkretūs skaičiai ir rezultatai. Darbdavys iškart mato, ką gali jam duoti, o ne kokias abstrakčias savybes tu manai turįs.
Patirties skyrius – ne pareigų sąrašas, o pasiekimų paroda
Čia didžiausia klaida, kurią daro beveik visi. Jie tiesiog išvardija, ką darė: „Atsakingas už klientų aptarnavimą”, „Dalyvavo projektuose”, „Tvarkė dokumentus”. Ir kas? Tai darbdavys ir taip žino, ką reiškia ta pareigybė. Jam įdomu, kaip TU ją atlikdavai, kokius rezultatus pasiekei.
Štai formulė, kuri veikia: Veiksmas + Kontekstas + Rezultatas. Pavyzdžiui:
Vietoj: „Dirbau kaip pardavėjas parduotuvėje”
Rašyk: „Aptarnavau 50+ klientų per dieną, pasiekiau 120% mėnesio pardavimų plano ir tapau mėnesio darbuotoju 3 kartus per metus”
Vietoj: „Organizavau renginius”
Rašyk: „Koordinavau 5 studentų renginius su 200+ dalyvių, sumažinau išlaidas 30% derybomis su tiekėjais ir gavau 4.8/5 dalyvių pasitenkinimo įvertinimą”
Matai? Tai jau ne sausas pareigų aprašymas, tai įrodymas, kad tu ne tik kažką darei, bet darei tai GERAI. Ir dar vienas patarimas – naudok skaičius kur tik įmanoma. Skaičiai yra konkretūs, jie kuria patikimumą ir lengvai įsimenami.
Išsilavinimas – daugiau nei tik universiteto pavadinimas
Jei esi studentas arba neseniai baigęs, išsilavinimo skyrius tau yra svarbus. Bet ir čia galima padaryti geriau nei 90% žmonių. Neužtenka parašyti universiteto pavadinimo, fakulteto ir metų. Pridėk konteksto!
Ar buvai seniūnas? Rašyk. Ar dalyvavai kokiame nors projekte, kuris buvo įdomus? Rašyk. Ar tavo baigiamasis darbas buvo apie kažką aktualaus? Aprašyk vienu sakiniu. Gal buvai Erasmus programoje? Tai rodo, kad esi atviram naujoms patirtims ir gali prisitaikyti.
Ir dar – jei turi gerą vidurkį (sakykime, 8 ar daugiau), galima jį įrašyti. Jei ne – niekas tavęs neverčia. Bet jei studijuoji sunkią specialybę ir turi gerų rezultatų, tai tikrai verta paminėti.
Įgūdžiai – konkretūs, ne abstraktūs
„Komandinis darbas”, „Komunikabilumas”, „Atsakingumas” – šie žodžiai CV yra kaip „lorem ipsum” tekstas dizaineriams. Jie užpildo vietą, bet nieko nesako. Visi rašo, kad yra komandiški ir komunikabilūs, net tie, kurie realybėje vengia žmonių kaip velnias smilkalų.
Vietoj to, sutelk dėmesį į kietuosius įgūdžius (hard skills) – tai, ką gali įrodyti ar pademonstruoti. Programavimo kalbos, dizaino programos, svetimos kalbos su konkrečiu lygiu (ne „vidutinis”, o „B2” arba „galiu laisvai bendrauti darbo aplinkoje”), sertifikatai, specifinės žinios.
Jei vis tik nori įtraukti „minkštuosius” įgūdžius (soft skills), padaryk tai protingai. Vietoj to, kad tiesiog parašytum „lyderystė”, geriau patirties skyriuje parodyk situaciją, kur tą lyderystę pademonstravai. Pavyzdžiui: „Vadovavau 5 žmonių komandai projekto metu, paskirstžiau užduotis ir užtikrinau terminų laikymąsi”.
Dizainas – kai forma susitinka su turiniu
Gerai, dabar apie tai, kaip tas CV turi atrodyti. Ne, nereikia samdyti dizainerio ir kurti kažko ultra modernaus su šimtu spalvų. Bet taip, reikia, kad jis atrodytų švariai, profesionaliai ir būtų lengvai skaitomas.
Keletas auksinių taisyklių:
Šriftas: Naudok šiuolaikišką, bet profesionalų šriftą. Arial, Calibri, Helvetica – visada saugus pasirinkimas. Dydis – 10-12 punktų tekstui, 14-16 antraštėms.
Tarpai: Duok tekstui kvėpuoti! Nieko baisesnio nei CV, kur viskas sukimšta taip, kad akys raizgosi. Tarp skyrių palik daugiau vietos, naudok bullet points (ženkliukus) vietoj ilgų paragrafų.
Spalvos: Viena ar dvi akcentinės spalvos – gerai. Vaivorykštė – blogai. Jei nežinai, ką rinktis, pasilik prie klasikos: juoda, balta ir viena akcentinė (mėlyna, pilka, tamsiai žalia).
Ilgis: Jei turi mažiau nei 5 metų patirties – vienas puslapis. Jei daugiau – gali būti du, bet ne daugiau. Niekas neskaitys tavo trijų puslapių biografijos, net jei esi išradęs ratą.
Ką TIKRAI reikia praleisti (arba kodėl mažiau kartais yra daugiau)
Yra dalykų, kurie anksčiau buvo standartinė CV dalis, bet dabar yra arba nereikalingi, arba net kenkia tavo įvaizdžiui:
Nuotrauka: Lietuvoje dar vis populiaru dėti nuotrauką į CV, bet daugelyje Vakarų šalių tai netgi draudžiama dėl diskriminacijos prevencijos. Jei dedi – tegul būna profesionali. Jokių selfių iš vakarėlio ar nuotraukų su iškirptais draugais fone.
Amžius ir šeiminė padėtis: Nebūtina. Rimtam darbdaviui tai neturėtų rūpėti, o jei rūpi – gal ir nereikia ten dirbti?
Hobiai: Tik jei jie kaip nors susiję su darbu arba parodo kažką unikalaus apie tave. „Skaitymas, kelionės, filmai” – tai turi 99% žmonių. Bet jei tu, pavyzdžiui, dalyvaujį orientavimosi sporto varžybose (rodo strateginį mąstymą ir atkaklumą) arba programuoji žaidimus laisvalaikiu (aktualu IT sričiai) – tai verta paminėti.
Rekomendacijos: Nereikia rašyti „Rekomendacijos pateikiamos pageidavus”. Aišku, kad pateiksi, jei paprašys. Tai kaip parašyti „Kvėpuoju oru”.
Kada ir kaip tavo CV turi būti kaip chameleonas
Štai ko daug kas nesupranta: CV nėra vienas dokumentas, kurį sukuri kartą ir siunti visur. Kiekvienai pozicijai, ypač jei jos skiriasi, reikia šiek tiek adaptuoti savo CV.
Tai nereiškia, kad turi perrašyti viską nuo nulio. Bet pažiūrėk į darbo skelbimą – kokie įgūdžiai ten minimi? Kokios pareigos? Ir tada savo CV iškelt tuos aspektus, kurie labiausiai atitinka tą, ko jie ieško.
Pavyzdžiui, jei skelbime pabrėžiama komandinio darbo svarba, įsitikink, kad tavo patirties aprašymuose yra pavyzdžių, kur dirbai komandoje. Jei jie ieško savarankiško darbuotojo – pabrėžk projektus, kuriuos vedei pats.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas: raktažodžiai. Daugelis didelių kompanijų naudoja ATS (Applicant Tracking Systems) – sistemas, kurios automatiškai filtruoja CV pagal raktažodžius. Todėl jei skelbime minima „projektų valdymas”, o tu rašai „projektų koordinavimas”, sistema gali tavęs net nepamatyti. Naudok tuos pačius terminus, kurie yra skelbime (žinoma, jei tai atitinka tiesą).
Paskutinis patikrinimas prieš spaudžiant „siųsti”
Sukūrei CV? Puiku! Bet dar ne laikas siųsti. Dabar pats svarbiausias etapas – patikrinimas. Ir ne vieną kartą.
Pirma, klaidos. Viena rašybos klaida CV gali kainuoti tau pokalbio. Tai rodo neapsižiūrėjimą, nesugebėjimą atkreipti dėmesį į detales. Perskaityk keletą kartų, naudok rašybos tikrinimo įrankius, o dar geriau – paprašyk draugo ar šeimos nario perskaityti. Šviežios akys visada pastebi daugiau.
Antra, formatas. Išsaugok kaip PDF, nebent skelbime aiškiai paprašyta kito formato. PDF išlaiko formatavimą ir atrodo profesionaliai bet kuriame įrenginyje. Word dokumentas gali visaip išsikreipti priklausomai nuo to, kokia programa ir versija naudojama.
Trečia, failo pavadinimas. Ne „CV.pdf” ar „Dokumentas1.pdf”, o „Vardas_Pavarde_CV.pdf”. Įsivaizduok HR specialistą, kuris per dieną gauna 50 CV – visi pavadinti „CV.pdf”. Neapsunkink jam gyvenimo.
Ketvirta, paprašyk savęs: ar aš pats samdyčiau žmogų su tokiu CV? Ar jis parodo, ką galiu duoti įmonei? Ar jis išsiskiria iš kitų? Jei bent į vieną klausimą atsakymas „ne” – grįžk ir tobulėk.
Kai CV paruoštas, o atsakymų vis nėra – nereiškia, kad esi blogas
Galiausiai, norisi pasakyti vieną svarbų dalyką, kurio niekas neįrašo į CV kūrimo vadovus. Net su puikiu CV gali negauti atsakymo. Arba gauti atmetimą. Ir tai NORMALU.
Darbo paieška yra skaičių žaidimas. Kartais poziciją užpildo viduje, dar prieš skelbiama viešai. Kartais gauna 200 paraiškų ir fiziškai neįmanoma visiems atsakyti. Kartais tiesiog randi ne tą žmogų ne tuo metu. Tai nereiškia, kad tavo CV blogas ar kad tu netinkamas.
Bet tai taip pat nereiškia, kad nereikia stengtis. Kiekvienas patobulinimas, kiekviena smulkmena, kuri padaro tavo CV geresnį – tai dar vienas procentas prie tavo sėkmės tikimybės. Ir tie procentai kaupiasi.
Taigi, sukurk CV, kuriuo pats didžiuojies. Tokį, kuris ne tik aprašo, ką darei, bet parodo, kas tu esi kaip profesionalas. Tokį, kurį perskaitęs darbdavys pagalvotų ne „na, dar vienas kandidatas”, o „su šituo reikia pasikalbėti”. Ir tada, kai gausi tą skambutį ar laišką su kvietimu pokalbiui, žinosi, kad formulė suveikė. Sėkmės!
