Kodėl pinigų klausimas yra pats svarbiausias
Taigi, turi genialią idėją, kurios niekas dar nėra įgyvendinęs? O gal matai, kaip galėtum pagerinti tai, kas jau egzistuoja? Puiku! Bet tuoj pat atsiranda ta nepatogi problema – reikia pinigų. Ir ne tų kelių šimtų eurų, kuriuos galėtum susikrauti per vasarą dirbdamas kavinėje, o rimtesnės sumos, kuri leistų tavo verslui įsibėgėti.
Čia ir prasideda tikrasis nuotykis. Daugelis jaunų žmonių sustoja būtent ties šia kliūtimi – atrodo, kad be stambaus kapitalo niekas neįmanoma. Bet realybė yra kur kas įdomesnė. Šiandien egzistuoja tiek daug būdų gauti finansavimą savo verslui, kad galva suka. Problema tik ta, kad apie juos reikia žinoti.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad verslo finansavimas nėra vienas didelis pinigų maišas, kurį tiesiog gauni ir viskas. Tai procesas, kuris prasideda nuo labai aiškaus plano – kiek tau reikia, kam tiksliai ir kada. Be šių atsakymų net nesiruošk kreiptis į jokias institucijas ar investuotojus. Jie pirmiausia nori matyti, kad tu pats supranti, ką darai.
Savos lėšos ir artimųjų ratas
Galbūt skamba nuobodžiai, bet pirmasis finansavimo šaltinis visada esi tu pats. Ir ne, tai nereiškia, kad turi turėti tūkstančius eurų sąskaitoje. Tai reiškia, kad turi būti pasiruošęs investuoti tai, ką turi – ar tai būtų santaupos, ar laikas, ar įgūdžiai.
Daugelis sėkmingų verslininkų pradėjo būtent taip – su minimaliomis investicijomis. Jei tavo verslo idėja yra paslaugų teikimas, galbūt tau iš pradžių reikia tik nešiojamojo kompiuterio ir interneto ryšio? Jei planuoji prekiauti, gal gali pradėti nuo mažo produktų kiekio, kurį gali įsigyti už savo santaupas?
Kitas natūralus žingsnis – šeima ir draugai. Taip, gali būti nejauku prašyti pinigų iš tėvų ar senelių, bet jei tavo verslo planas yra aiškus ir įtikinamas, kodėl ne? Svarbu tik viena – elgkis su šiais pinigais kaip su tikra paskola ar investicija. Sudaryk sutartį, aptark grąžinimo sąlygas, būk skaidrus. Nieko taip nesugriauna šeimos santykių kaip neaiškūs pinigų reikalai.
Yra ir toks dalykas kaip „3F” – friends, family and fools (draugai, šeima ir kvailiai). Paskutinė kategorija skamba šiurkštokai, bet tai tiesiog žmonės, kurie tiki tavo idėja tiek, kad pasiruošę rizikuoti savo pinigais. Galbūt tai tavo buvęs mokytojas, kuris visada sakė, kad turi verslo gyslelę? Arba tėvų draugas, kuris pats yra verslininkas ir nori padėti jaunimui?
Valstybės ir ES paramos programos
Dabar prie rimtesnių dalykų. Lietuva ir Europos Sąjunga kasmet skiria milijonus eurų jaunųjų verslininkų paramai. Problema ta, kad dauguma jaunų žmonių net nežino, kad tokios galimybės egzistuoja, arba mano, kad tai per sudėtinga.
„Versli Lietuva” – tai turėtų būti tavo pirmasis sustojimas ieškant valstybinės paramos. Jie administruoja daugybę programų, specialiai skirtų pradedantiesiems verslininkams. Pavyzdžiui, „Paskata verslui” programa leidžia gauti iki 14 tūkstančių eurų dotaciją savo verslo pradžiai. Skamba gerai, tiesa? Bet yra sąlyga – reikia parengti verslo planą ir įrodyti, kad tavo idėja yra gyvybinga.
Taip pat yra „Inovatyvus verslas LT+” programa, kuri skirta inovatyviems projektams. Čia jau galima gauti ir didesnes sumas, bet ir reikalavimai atitinkamai griežtesni. Tavo verslas turi būti tikrai naujoviška, technologiškas ar unikalus.
Dar viena įdomi galimybė – Jaunimo reikalų departamento remiamos iniciatyvos. Nors tai ne visada tiesioginis verslo finansavimas, bet gali gauti paramą projektams, kurie vėliau gali virsti verslu. Ypač jei tavo idėja susijusi su socialiniais pokyčiais, aplinkosauga ar bendruomenės gerove.
Svarbu suprasti, kad paraiškos šioms programoms nėra lengvas dalykas. Reikės praleisti nemažai valandų rašant verslo planą, renkant dokumentus ir pildant formas. Bet jei gausi finansavimą, tai bus pinigai, kurių dažniausiai nereikės grąžinti (jei vykdysi visas sąlygas). Tai didžiulis privalumas, palyginti su paskolomis.
Bankai ir mikrofinansų įmonės
Tradicinis kelias – eiti į banką ir prašyti paskolos. Bet čia iš karto atsimuša į sieną: bankai nenori skolinti pinigų pradedantiesiems verslininkams be užstato ir kredito istorijos. Tai realybė, su kuria susiduria visi.
Tačiau yra išimčių. Kai kurie bankai turi specialias programas jaunimui. Pavyzdžiui, paskolos su valstybės garantijomis, kai valstybė iš dalies perima riziką. Tokiu atveju bankas yra linkęs skolinti ir be didelio užstato. Tiesa, vis tiek reikės įrodyti, kad tavo verslas yra perspektyvus.
Alternatyva – mikrofinansų įmonės ir kredito unijos. Jos paprastai yra lankstesnės nei bankai ir gali skolinti mažesnes sumas su paprastesnėmis sąlygomis. Bet atsargiai – palūkanos čia dažnai būna aukštesnės. Prieš pasirašydamas bet kokią sutartį, apskaičiuok, ar tikrai galėsi grąžinti paskolą su palūkanomis.
Dar viena galimybė – verslo inkubatoriai ir akceleratoriai, kurie kartu su mentorystės programa gali pasiūlyti ir nedidelį finansavimą. Pavyzdžiui, „Startup Lithuania” ar „Vilnius Tech Park” turi tokias programas. Čia gauni ne tik pinigus, bet ir žinias, kontaktus ir patarimus – kartais tai vertingiau už pačius pinigus.
Investuotojai ir verslo angelai
Dabar prie to, apie ką visi svajoja – privatūs investuotojai, kurie įdeda pinigus į tavo verslą mainais už dalį akcijų. Skamba kaip iš „Shark Tank”, tiesa? Bet realybė yra sudėtingesnė.
Verslo angelai – tai turtingi asmenys, kurie investuoja savo pinigus į perspektyvius startuolius. Lietuvoje tokių žmonių yra, nors ir ne tiek daug kaip Silicio slėnyje. Jie paprastai ieško inovatyvių, greitai augančių verslų, kurie per kelerius metus galėtų tapti labai vertingi. Jei tavo planas yra atidaryt dar vieną kavinę rajone, verslo angelas tikriausiai nesudomins.
Kaip juos rasti? Yra organizacijos kaip „Business Angels Lithuania” arba įvairūs verslo renginiai ir konferencijos, kur galima užmegzti kontaktų. Bet svarbiausia – turi turėti stiprų „pitch” (pristatymą). Investuotojai kasdien girdi dešimtis idėjų, tad tavo turi išsiskirti.
Rizikos kapitalo fondai – tai jau kitas lygis. Jie investuoja didesnes sumas (šimtus tūkstančių ar milijonus), bet ir reikalavimai atitinkamai aukštesni. Paprastai jie ieško verslo, kuris jau turi įrodytą modelį ir auga. Tad jei esi visai pradžioje, tai dar ne tau.
Svarbu suprasti, kad pritraukti investuotoją reiškia atsisakyti dalies kontrolės savo versle. Investuotojas norės turėti žodį priimant svarbius sprendimus. Tai gali būti ir gerai (gauni patyrimo ir kontaktų), ir blogai (nebegali vienas visų spręsti). Gerai pagalvok, ar to nori.
Kolektyvinis finansavimas ir alternatyvūs būdai
Crowdfunding arba kolektyvinis finansavimas – tai XXI amžiaus fenomenas. Idėja paprasta: vietoj vieno didelio investuotojo, surenki pinigus iš šimtų ar tūkstančių mažų rėmėjų. Platformos kaip „Kickstarter”, „Indiegogo” ar lietuviška „Paskolų klubas” leidžia tai padaryti.
Yra kelios kolektyvinio finansavimo formos. Donacijomis pagrįstas – žmonės tiesiog paaukoja pinigų, nes jiems patinka tavo idėja. Atlygiu pagrįstas – rėmėjai gauna tavo produktą ar paslaugą, kai verslas pradės veikti. Ir investicijomis pagrįstas – žmonės gauna dalį akcijų mainais už savo pinigus.
Kolektyvinio finansavimo privalumas – ne tik pinigai, bet ir rinkos validacija. Jei šimtai žmonių pasiruošę investuoti į tavo idėją, tai reiškia, kad ji tikrai kam nors įdomi. Tai puikus argumentas vėliau kalbantis su kitais investuotojais ar bankais.
Bet yra ir minusų. Kampanijos organizavimas reikalauja daug darbo – reikia sukurti video, aprašymus, nuolat bendrauti su rėmėjais. Ir jei nesurinksi užsibrėžtos sumos, dažnai negauni nieko. Tai „viskas arba nieko” žaidimas.
Kiti alternatyvūs būdai? Bootstrapping – tai kai verslą augi iš pajamų, kurias jis pats generuoja. Pradedi mažai, uždirbi pirmuosius pinigus, juos reinvestuoji, ir taip pamažu auga. Lėtai, bet išlaikydamas visą kontrolę. Arba barter sandoriai – mainai paslaugas ar produktus su kitais verslininkais vietoj pinigų. Pavyzdžiui, tu sukuri jiems svetainę, jie tau padeda su buhalterija.
Konkursai, grantai ir prizai
Štai apie ką daugelis užmiršta – verslo konkursai ir grantai. Kasmet Lietuvoje vyksta dešimtys konkursų jauniesiems verslininkams, kur galima laimėti ir pinigų, ir mentorystę, ir kontaktus.
„Startup Fair”, „Venture Cup”, „Verslo žvaigždė” – tai tik keletas pavyzdžių. Dalyvauti paprastai nemokama, o laimėjimai gali būti itin vertingi. Net jei nelaimėsi pagrindinio prizo, pats dalyvavimas duoda patirties ir matomumo.
Grantai – tai pinigai, kurių nereikia grąžinti, paprastai skirti konkretiems projektams ar tikslams. Juos teikia įvairios organizacijos, fondai, net privačios kompanijos. Pavyzdžiui, Google, Microsoft ir kiti tech gigantai turi programas startuoliams. Reikia tik sekti galimybes ir laiku pateikti paraiškas.
Universitetai ir mokslo institucijos taip pat dažnai organizuoja konkursus studentams ir absolventams. Jei dar studijuoji ar neseniai baigei, tai puiki galimybė. Akademinė bendruomenė paprastai labai palaiko jaunų žmonių iniciatyvumą.
Kaip padidinti savo šansus gauti finansavimą
Gerai, dabar žinai, kur ieškoti pinigų. Bet kaip padaryti, kad tau juos tikrai duotų? Čia keletas praktinių patarimų, kurie padės išsiskirti iš minios.
Pirma – verslo planas. Taip, jis turi būti. Ne koks nors abstraktus dokumentas, o konkretus planas su skaičiais, analize, strategija. Bet ne per ilgas – 15-20 puslapių pakanka. Investuotojai ir finansuotojai turi matyti, kad tu supranti savo rinką, konkurentus, kaštus ir pajamas. Jei pats nemoki to parengti, yra daug nemokamų šablonų internete arba gali kreiptis į „Versli Lietuva” konsultantus.
Antra – prototipas arba MVP (Minimum Viable Product). Jei gali, pademonstruok, kad tavo idėja veikia. Sukūrei programėlę? Padaryk bent bazinę versiją. Planuoji gaminti produktą? Pagamink keletą pavyzdžių. Žmonės labiau tiki tuo, ką gali pamatyti ir paliesti, nei tik gražiomis idėjomis.
Trečia – komanda. Jei turi bendraminčių, kurie su tavimi kuria verslą, tai didžiulis pliusas. Investuotojai žino, kad vienas žmogus retai gali viską gerai daryti. O komanda su įvairiais įgūdžiais – tai jau rimtas dalykas. Net jei dar neturi oficialios komandos, parodyk, kas tave palaiko, kas galėtų prisijungti.
Ketvirta – finansinė drausmė. Net jei dar neturi verslo, parodyk, kad moki tvarkyti pinigus. Jei prašai 10 tūkstančių, bet negali paaiškinti, kam tiksliai bus išleistas kiekvienas euras, tai blogai. Sudaryk detalų biudžetą. Ir būk realistiškas – geriau prašyti šiek tiek daugiau ir turėti atsargą, nei vėliau grįžti prašyti dar.
Penkta – networking. Dalyvaukite renginiuose, bendraukite su kitais verslininkais, kurkite ryšius. Dažnai finansavimas ateina ne per oficialius kanalus, o per pažintis. Kažkas kažkam rekomenduoja, ir durys atsiveria. Lietuva maža, verslo bendruomenė dar mažesnė – pasinaudokite tuo.
Kai pinigai jau tavo sąskaitoje
Tarkime, pavyko – gavai finansavimą. Sveikinu! Bet dabar prasideda tikrasis darbas. Pinigai – tai ne tikslas, o priemonė. Ir kaip juos panaudosi, lems, ar tavo verslas išgyvens.
Pirmiausia – laikykis plano. Jei sakei, kad pinigai bus skirti įrangai ir rinkodarai, tai taip ir daryk. Nespręsk staiga, kad geriau būtų nuomoti prabangesnę patalpą ar nusipirkti naują automobilį. Finansuotojai stebi, kaip naudoji jų pinigus, ir jei matys nukrypimus, pasitikėjimas išgaruos.
Būk skaidrus. Jei gavai paramą iš valstybės programos, reikės teikti ataskaitas. Jei investuotojas įdėjo pinigų, jis norės žinoti, kaip sekasi. Nesislapstyk, net jei ne viskas vyksta pagal planą. Geriau anksčiau pranešti apie problemas ir kartu ieškoti sprendimų, nei vėliau stovėti prieš faktą.
Ir svarbiausia – mokykis iš klaidų. Statistika sako, kad dauguma pirmųjų verslų žlunga. Tai normalu. Bet jei išmoksi pamokų, kitas bandymas bus sėkmingesnis. Ir finansuotojai tai žino – jie labiau vertina žmogų, kuris bandė, nepavyko, bet pakilo ir bando vėl, nei tą, kuris niekada nerizikavo.
Verslo finansavimas – tai ne vienkartinis įvykis, o nuolatinis procesas. Net sėkmingi verslai reguliariai ieško papildomo kapitalo augimui. Tad įgūdžiai, kuriuos išmoksti dabar, pravers visą gyvenimą.
Taigi, nebijok pradėti. Taip, reikia pinigų, bet jų yra daug įvairių šaltinių. Reikia tik drąsos, pasiruošimo ir atkaklaus darbo. Tavo amžius – tai ne trūkumas, o privalumas. Esi energingas, lankstus, nebijantis naujovių. Būtent tokie žmonės kuria rytojaus verslus. Tad pirmyn – idėja be veiksmo taip ir lieka tik svajonė.
