Kodėl danai tokie laimingi? Paslaptis paprastesnė nei galėtume pagalvoti
Danija jau ne pirmus metus įsikūnijusi pasaulio laimės reitingų viršūnėse. Kai mes čia Lietuvoje dejuojame dėl lietaus ir rudens depresijos, danai kaip niekur nieko džiaugiasi gyvenimu, nors jų oras dar prastesnis nei mūsų. Kas čia per magija? Ar jie tiesiog geresni žmonės, ar gal mes kažko nepastebime?
Tiesa ta, kad danų laimės receptas nėra joks antgamtinis reiškinys. Tai labiau gyvenimo filosofija, kurią galima pritaikyti bet kur – net ir Lietuvoje, kur mėgstame pasiskųsti ant visko ir visų. Pabandykime išsiaiškinti, ką tie danai daro kitaip ir kaip mes galėtume pasiskolinti jų išminties.
Hygge – daugiau nei tik žvakės ir megztiniai
Turbūt girdėjote apie hygge (tariama „hiugė”). Tai ne tiesiog interjero stilius ar Instagram estetika, nors socialiniuose tinkluose būtent taip ir atrodo. Hygge – tai danų gyvenimo būdas, kuris reiškia jaukumą, komfortą ir buvimą čia ir dabar.
Danai nesivargina kurdami tobulą gyvenimą. Jie kuria malonius momentus. Tai gali būti vakaras su draugais, kai visi susirinkę prie stalo žaidžia stalo žaidimus ir geria karštą šokoladą. Arba popietė su knyga ir žvake, kai lauke lyja. Skamba paprasta? Nes taip ir yra.
Mes dažnai galvojame, kad laimei reikia kažko didelio – naujo automobilio, kelionės į egzotišką šalį, tobulo kūno. Danai moko, kad laimė slypi mažuose dalykuose. Ir ne, tam nereikia pirkti brangių žvakių už 30 eurų. Užtenka išjungti telefoną, pasikviesti artimų žmonių ir tiesiog būti kartu. Be filtrų, be pretenzijų, be nuolatinio noro viską nufotografuoti.
Darbo ir gyvenimo balansas – ne tik šūkis ant plakatų
Štai kur danai tikrai mus aplenkia. Vidutinis danas dirba apie 33 valandas per savaitę. Palyginkite su Lietuvos realybe, kur 40 valandų yra minimumas, o daugelis dirba dar daugiau, nes „taip reikia” arba „visi taip daro”.
Danijoje normalus dalykas išeiti iš darbo 16 val. ir niekas ant tavęs nežiūrės kaip į tingį. Priešingai – jei sėdi biure iki 20 val., kolegos pagalvos, kad tu tiesiog nemoki efektyviai dirbti arba neturi asmeninio gyvenimo. Ir žinot kas? Jie teisūs.
Danų požiūris paprastas: darbas yra tik dalis gyvenimo, o ne visas gyvenimas. Jie turi laiko šeimai, hobių, draugams, sau. Ir dėl to jų produktyvumas nenukenčia – priešingai, Danija yra viena produktyviausių šalių pasaulyje. Pasirodo, pailsėjęs žmogus dirba geriau nei išsekęs. Kas būtų pagalvojęs?
Ką mes galime padaryti? Pradėti nuo mažų dalykų. Neatsakinėti į darbo laiškus po 18 val. Nejaustis kaltam, kad išeini laiku. Mokytis sakyti „ne” papildomiems projektams, kai jau esi perpildytas. Tai ne tingėjimas – tai savęs vertinimas.
Pasitikėjimas visuomenėje – kai nebijome vienas kito
Danijoje žmonės palieka vežimėlius su miegančiais kūdikiais lauke, kol patys geria kavą kavinėje. Skamba beprotiškai? Lietuvoje tikrai taip ir būtų. Bet danai gyvena visuomenėje, kur pasitikėjimas yra norma, o ne išimtis.
Šis pasitikėjimas prasideda nuo mažų dalykų. Danai pasitiki savo vyriausybe (įsivaizduokit!), pasitiki policija, pasitiki vienas kitu. Tai nereiškia, kad jie naivūs – tiesiog jų visuomenė sukurta taip, kad žmonės jaustųsi saugūs ir vertinami.
Kaip tai veikia praktiškai? Danijoje žemas korupcijos lygis, skaidrios institucijos, stipri socialinė apsauga. Žmonės žino, kad jei kas nors nutiks – liga, darbo netekimas, kitos problemos – valstybė juos parems. Tai sumažina stresą ir leidžia žmonėms jaustis saugiau.
Ar mes galime tai pakeisti Lietuvoje? Sistemiškai – sunkiai, bent jau greitai. Bet galime pradėti nuo savęs. Būti sąžiningesni, patikimesni, atviresni. Padėti kaimynui, kai reikia. Neapkalbinėti už nugaros. Maži poelgiai kuria kultūrą.
Lygybė kaip gyvenimo būdas
Danijoje vienas mažiausių pajamų skirtumų pasaulyje. Tai nereiškia, kad visi uždirba vienodai – tiesiog skirtumas tarp turtingiausių ir neturtingiausių nėra toks drastiškas kaip kitur.
Kodėl tai svarbu laimei? Nes kai visuomenėje mažiau nelygybės, mažiau pavydo, mažiau streso, mažiau jausmo, kad esi pralaimėtojas. Danijoje niekas nesistengė įrodyti savo vertės brangiu automobiliu ar dizaineriškomis drabužėmis. Žmonės vertinami ne pagal tai, ką turi, o pagal tai, kas jie yra.
Šis požiūris vadinamas „Jantelov” – socialinis kodeksas, kuris sako, kad niekas nėra geresnis už kitus. Skamba kaip komunizmas? Ne visai. Tai labiau apie nuolankumą ir bendruomeniškumą. Tai nereiškia, kad negalima siekti sėkmės – tiesiog nereikia vaikščioti su nosimi pakelta ir žiūrėti į kitus iš aukšto.
Ką mes galime iš to išmokti? Nustoti lenktyniaut su kaimynais. Nesivarginti perkant dalykų, kurių iš tikrųjų nenorime, tik tam, kad įspūdį padarytume žmonėms, kurie mums iš tikrųjų nerūpi. Vertinti žmones ne pagal jų piniginę, o pagal jų charakterį.
Aktyvus gyvenimo būdas – net kai oras siaubingas
Danai važinėja dviračiais. Daug. Net kai šalta, net kai lyja, net kai vėjuota. Kopenhagoje daugiau nei pusė gyventojų į darbą važiuoja dviračiu. Tai ne sportas, ne hobis – tai tiesiog transporto priemonė.
Kodėl tai svarbu? Nes fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su psichine sveikata. Danai kasdien gauna dozę judėjimo, šviežio oro (nors ir šalto), fizinės veiklos. Jie nesirengia į sportinę aprangą, neperka brangių sporto klubo abonementų – jie tiesiog gyvena aktyviai.
Be to, dviračiu važiuojant matai miestą, sutinki žmones, jauti save dalimi bendruomenės. Tai visai kita patirtis nei sėdėjimas kamštyje ar perpildytame autobuse.
Lietuvoje mes dažnai skundžiamės oru. Per šalta, per karšta, per drėgna. Bet danų oras tikrai ne geresnis – gal net blogesnis. Skirtumas tas, kad jie turi posakį: „Nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai.” Ir jie tuo gyvena.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Vaikščiokite daugiau. Jei galite nueiti pėsčiomis – eikite. Jei galite nuvažiuoti dviračiu – važiuokite. Neieškokite pasiteisinimų, ieškokite galimybių. Jūsų kūnas ir protas padėkos.
Socialinė apsauga – tinklas, kuris laiko
Danijoje žmonės moka dideles mokesčius – apie 45-55% pajamų. Lietuvoje daugelis nuo tokios minties pabėgtų į kitą šalį. Bet danai nemoka. Kodėl? Nes jie žino, už ką moka.
Nemokamas švietimas (net universitetas), nemokama medicina, stiprios bedarbio pašalpos, pensijos, į kurias galima gyventi. Danai žino, kad jei kas nors nutiks, jie neatsidurs gatvėje. Šis saugumo jausmas neįkainojamas.
Tai sukuria visiškai kitokią gyvenimo filosofiją. Danai nebijo rizikuoti – keisti karjerą, pradėti savo verslą, išbandyti kažką naujo. Nes žino, kad yra tinklas, kuris juos pagaus, jei kas nors nepavyks. Tai skatina kūrybiškumą, inovacijas, asmeninį augimą.
Lietuvoje mes tokio tinklo neturime (bent jau ne tokio stipraus), bet galime kurti savo. Šeimos palaikymas, draugų ratas, asmeniniai santaupos, draudimai. Svarbu turėti planą B ir žinoti, kad nesi vienas.
Bendruomenė prieš individualizmą
Danai daug laiko praleidžia su kitais žmonėmis. Ne socialiniuose tinkluose, o realybėje. Jie turi stiprius socialinius ryšius, priklauso įvairioms bendruomenėms, klubams, organizacijoms.
Tai gali būti sporto komanda, knygų klubas, savanorių organizacija, tiesiog draugų ratas. Svarbu tai, kad danai jaučiasi dalimi kažko didesnio nei jie patys. Ir tai duoda prasmę, priklausymo jausmą, palaikymą.
Mes gyvename eroje, kai turime tūkstančius „draugų” internete, bet jaučiamės vienišesni nei bet kada. Danai moko, kad tikri ryšiai kuriami ne per ekraną. Reikia laiko, pastangų, buvimo kartu.
Kaip tai pritaikyti? Išjunkite telefoną, kai esate su žmonėmis. Organizuokite susitikimus – ne tik gimtadienius, bet ir paprastus vakarėlius be progos. Prisijunkite prie bendruomenės – savanoriauti, sportuoti, mokytis kažko naujo. Žmonės, kurie turi stiprius socialinius ryšius, yra laimingesni, sveikesni ir ilgiau gyvena. Tai ne nuomonė – tai mokslas.
Ką mes iš tikrųjų galime pasiskolinti iš danų?
Taigi, ar turime visi kraustytis į Daniją? Ne būtinai. Ar turime laukti, kol Lietuva taps tokia pat kaip Danija? Tikrai ne, nes tai gali užtrukti. Bet galime pradėti keisti savo gyvenimą jau dabar.
Danų laimės receptas nėra joks paslaptingas eliksyras. Tai paprastos, bet galingos gyvenimo taisyklės: vertinti mažus dalykus, rūpintis darbo ir gyvenimo balansu, kurti tikrus ryšius su žmonėmis, gyventi aktyviai, būti dalimi bendruomenės, nesivarginti dėl to, ką apie tave galvoja kiti.
Pradėkite nuo vieno dalyko. Gal tai bus hygge vakaras su draugais kartą per savaitę. Gal tai bus sprendimas išeiti iš darbo laiku ir nebejausti dėl to kaltės. Gal tai bus dviratis vietoj automobilio bent kartais. Gal tai bus mažiau laiko telefone ir daugiau laiko su gyvais žmonėmis.
Laimė nėra tikslas, kurį pasiekus galima sustoti. Tai kelionė, kasdieniai pasirinkimai, maži poelgiai. Danai tai supranta ir gyvena pagal tai. Ir mes galime. Nebūtinai tapti danais, bet tapti laimingesniais – tikrai taip. Reikia tik pradėti. Gal net šiandien?
