Kodėl niekas mūsų nemoko apie pinigus?
Pagalvok akimirką – mokykloje mokėmės trigonometrijos, nagrinėjome Šekspyro sonetus, skaičiavome chemines reakcijas. Bet kas iš mūsų per pamokas išgirdo, kaip veikia palūkanos, kas yra biudžetas arba kodėl verta pradėti taupyti dar prieš sulaukiant 25-erių? Tikėtina – niekas arba beveik niekas.
Finansinis raštingumas Lietuvoje vis dar yra ta tema, apie kurią kalbama nepakankamai. Jaunimas išeina į savarankišką gyvenimą turėdamas pilną galvą teorinių žinių, bet visiškai nepasiruošęs realiam pasauliui, kuriame reikia mokėti komunalinius mokesčius, suprasti, kas yra lizingas, ir žinoti, kodėl impulsyvūs pirkiniai „Black Friday” metu gali skaudžiai atsiliepti sąskaitos likučiui kitą mėnesį.
Bet čia yra ir gera žinia: finansinio raštingumo galima išmokti. Ir kuo anksčiau pradedi, tuo geriau. Šis straipsnis nėra skirtas ekonomistams ar tiems, kurie jau turi investicinį portfelį. Jis skirtas tiems, kurie galbūt pirmą kartą gavo algą, gyvena su tėvais ir dar tik galvoja apie savarankišką gyvenimą – arba jau gyvena savarankiškai ir jaučia, kad pinigai kažkaip visada dingsta nežinia kur.
50/30/20 taisyklė – paprasčiausias būdas nesusipainioti
Prieš kalbant apie sudėtingesnius dalykus, pradėkime nuo pagrindų. Viena populiariausių ir lengviausiai pritaikomų asmeninių finansų taisyklių yra vadinama 50/30/20 metodu. Ji tokia paprasta, kad galima pradėti naudoti jau šiandien.
Idėja tokia: gavęs atlyginimą ar bet kokias pajamas, jas suskirstai į tris dalis:
- 50% – būtinybės. Tai nuoma, maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai, telefono planas. Visa tai, be ko tiesiog negali gyventi.
- 30% – norai. Restoranai, kinas, nauji drabužiai, kelionės, prenumeratos. Tai dalykų, kurie daro gyvenimą malonesnį, bet nėra gyvybiškai būtini.
- 20% – taupymas ir investicijos. Ši dalis turėtų keliauti į atskirą sąskaitą iš karto, kai tik gauni pinigus. Ne tai, kas lieka mėnesio pabaigoje – o tai, ką atidedi pirmiausia.
Žinoma, gyvenimas nėra matematinis uždavinys, ir ne visada pavyks tiksliai laikytis šių procentų. Jei gyveni Vilniuje ir moki nuomą, 50% būtinybėms gali virsti 60% ar net daugiau. Tai normalu – taisyklę reikia adaptuoti pagal savo situaciją, o ne aklai sekti. Svarbiausia principas: pirmiausia atidedi taupymui, o ne taupo tai, kas lieka.
Praktinis patarimas: Atidaryk atskirą taupomąją sąskaitą (daugelis bankų leidžia tai padaryti per kelias minutes programėlėje) ir nustatyk automatinį pervedimą iš pagrindinės sąskaitos tą pačią dieną, kai gauni atlyginimą. Kai pinigų „nematai”, jų ir negaišti.
Biudžetas – ne kalėjimas, o laisvė
Daugelis žmonių žodį „biudžetas” suvokia kaip kažką ribojančio, nuobodaus, beveik bausmę. Bet iš tikrųjų biudžetas yra priešingai – tai įrankis, kuris suteikia laisvę. Kai žinai, kur keliauja tavo pinigai, gali sąmoningai nuspręsti, ar nori keisti savo įpročius, ar ne.
Pradėti labai paprasta. Pirmą mėnesį tiesiog stebėk – nereguliuok, neribok, tiesiog užsirašyk viską, ką išleidi. Galima naudoti programėles kaip Spendee, YNAB (You Need A Budget) arba net paprastą „Google Sheets” lentelę. Mėnesio pabaigoje pažiūrėk į skaičius ir paklausyk savęs: ar tai atspindi mano vertybes? Ar tikrai norėjau išleisti 80 eurų kavai ir 120 eurų „Wolt” pristatymams?
Dažnai pats suvokimas jau keičia elgesį. Kai matai, kad per mėnesį išleidai tiek, kiek net neįsivaizdavai, natūraliai pradedi galvoti du kartus prieš spausdamas „užsakyti”.
Keli konkretūs žingsniai, kaip susikurti biudžetą:
- Suskaičiuok visas mėnesines pajamas (atlyginimas, stipendija, tėvų parama – visa tai).
- Išvardink fiksuotas išlaidas – tai, kas kiekvieną mėnesį vienoda (nuoma, paskolos, prenumeratos).
- Apskaičiuok kintamas išlaidas – maistas, pramogos, drabužiai. Čia yra daugiausiai lankstumo.
- Palygink pajamas su išlaidomis. Jei išlaidos viršija pajamas – laikas rimtai pagalvoti, ką galima keisti.
Biudžetas nereikalauja tobulybės. Kartais bus mėnesių, kai viršysi planą – tai žmogiška. Svarbiausia ne bausti save, o grįžti prie plano kitą mėnesį.
Skola – kada ji normalu ir kada tampa problema
Jaunystėje labai lengva patekti į skolų spąstus, ypač kai aplinkui pilna pasiūlymų: „pirkite dabar, mokėkite vėliau”, greitieji kreditai, lizingas telefonui, kreditinės kortelės su „nemokamu” pirmu mėnesiu. Visa tai atrodo patraukliai, kol nesusiduri su realybe.
Pirmiausia – ne visos skolos yra blogos. Ekonomistai skiria „gerą” ir „blogą” skolą:
Gera skola – tai investicija į ateitį, kuri ilgainiui atneš daugiau naudos nei kainuoja. Pavyzdžiui, studijų paskola, jei studijos tikrai atvers geresnes karjeros galimybes. Arba paskola būstui, jei nuomos kaina panaši į paskolos įmoką, bet galiausiai turtas liks tau.
Bloga skola – tai skola, kurią paimi vartojimui: naujam telefonui, atostogoms, drabužiams. Ypač pavojingi greitieji kreditai su astronomiškomis palūkanomis – kartais 100% ar daugiau per metus. Žmogus pasiskolina 200 eurų, o grąžina 400 ar daugiau.
Jei jau turi skolų, štai keli principai, kaip su jomis dorotis:
- Sniego gniūžtės metodas: pirmiausia grąžink mažiausią skolą, kad pajustum progresą ir motyvaciją.
- Lavinos metodas: pirmiausia grąžink skolą su didžiausiomis palūkanomis – matematiškai tai efektyviau.
- Niekada neimk naujos paskolos, kad grąžintum seną – tai tiesus kelias į skolų spiralinimą.
- Jei situacija rimta – kreipkis į finansų konsultantą arba bent jau pasikalbėk su banku dėl restruktūrizavimo galimybių.
Ir dar vienas dalykas: kreditinė kortelė nėra papildomi pinigai. Ji yra skola, kurią grąžinsi vėliau, dažnai su palūkanomis. Jei kiekvieną mėnesį sumoki visą kreditinės kortelės likutį – puiku, tai netgi gali būti naudinga dėl bonusų. Bet jei moki tik minimumą – esi skolų spąstuose.
Taupymas – nuo kur pradėti, kai atrodo, kad nėra iš ko taupyti
„Aš taupyčiau, bet man tiesiog nelieka pinigų” – tai bene dažniausia frazė, kurią išgirsi kalbėdamas su jaunimu apie finansus. Ir suprasti galima – kai alga minimali, nuoma didelė, o gyvenimas brangus, taupymas atrodo kaip prabanga, o ne galimybė.
Bet čia yra vienas svarbus mentalinis posūkis: taupymas nėra apie tai, kiek taupi – o apie tai, kad taupi apskritai. Net 10 eurų per mėnesį yra geriau nei nulis. Kodėl? Nes formuoji įprotį. O kai pajamos augs, šis įprotis leis tau automatiškai padidinti ir taupomą sumą.
Keletas konkrečių būdų, kaip rasti pinigų taupymui net ir tada, kai atrodo, kad jų nėra:
- Peržiūrėk prenumeratas. Suskaičiuok, kiek moki už Netflix, Spotify, žaidimų platformas, naujienų portalus ir pan. Ar tikrai naudoji viską? Dažnai žmonės moka už 5-6 prenumeratas, iš kurių aktyviai naudoja 2.
- Maistas – didžiausias rezervas. Valgant namuose vietoj restoranų ir „Wolt” galima sutaupyti 50-150 eurų per mėnesį. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti malonumų – tiesiog rask balansą.
- Antrinė rinka. Prieš pirkdamas naują daiktą, patikrink „Vinted”, „Skelbiu.lt” ar kitas platformas. Dažnai galima rasti beveik naujų daiktų už trečdalį kainos.
- Fiksuok „mažus” pirkinius. Kava po 3-4 eurus kasdien – tai 60-80 eurų per mėnesį. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos – bet gal ne kiekvieną dieną iš kavinės?
Taupymo tikslas taip pat labai svarbus. Žmonės daug lengviau taupo, kai žino, kam. „Kelionė į Japoniją”, „Pirmasis automobilis”, „Avarinė pagalba” – tai konkretūs tikslai, kurie motyvuoja. Abstraktus „taupymas ateičiai” veikia daug silpniau.
Investavimas – ar tai tikrai tik turtingiems?
Daugelis jaunų žmonių mano, kad investavimas – tai kažkas, kuo užsiima turtingi dėdės su kostiumais, stebintys akcijų biržą. Bet tai visiškai klaidingas įvaizdis. Šiandien investuoti galima pradėti nuo 10-20 eurų per mėnesį, ir tai gali padaryti absoliučiai kiekvienas.
Pirmiausia – prieš investuojant, būtina turėti avarinį fondą. Tai pinigai, kurių pakaktų 3-6 mėnesių išlaidoms, jei netektum pajamų. Šie pinigai turi būti lengvai pasiekiami (taupomojoje sąskaitoje, ne investuoti), nes jų paskirtis – saugumas, ne pelnas.
Kai avarinis fondas sukurtas, galima galvoti apie investavimą. Štai keletas galimybių, tinkamų pradedantiesiems:
- ETF (biržoje prekiaujami fondai). Tai krepšelis akcijų, kuris seka tam tikrą indeksą (pvz., S&P 500 – 500 didžiausių JAV kompanijų). Investuodamas į ETF, automatiškai diversifikuoji riziką. Populiarios platformos: Revolut, Trading 212, Lightyear.
- III pakopos pensijų fondai. Lietuvoje galima investuoti į III pakopos pensijų fondus ir gauti iki 300 eurų mokesčių grąžinimą per metus. Tai beveik nemokamas pinigų priedas.
- II pakopa. Jei dirbi ir moki socialinį draudimą, dalis pinigų jau keliauja į II pakopos pensijų fondą. Verta pasirinkti agresyvesnį fondą, jei esi jaunas – laiko yra daug, o ilgalaikė grąža paprastai didesnė.
Svarbu suprasti: investavimas nėra greitas praturtėjimas. Tai ilgalaikis procesas, kuriame veikia sudėtinių palūkanų magija. Jei investuosi 50 eurų per mėnesį nuo 22-erių iki 62-ejų su vidutine 7% metine grąža, sukaupsi apie 130 000 eurų. Tas pats 50 eurų per mėnesį, pradėtas nuo 32-ejų, duos tik apie 60 000 eurų. Laikas – pats galingiausias investuotojo įrankis.
Įspėjimas: Venk „greitų praturtėjimo” schemų, kriptovaliutų hype’o be supratimo, piramidžių ir bet ko, kas žada garantuotą didelę grąžą. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.
Psichologija ir pinigai – kodėl mes elgiamės neracionaliai
Finansinis raštingumas nėra tik skaičiai ir taisyklės. Labai didelę dalį sudaro psichologija – kaip mes mąstome apie pinigus, kokios emocijos valdo mūsų sprendimus ir kodėl net žinodami, ką reikia daryti, dažnai elgiamės priešingai.
Vienas labiausiai paplitusių reiškinių – impulsyvūs pirkiniai. Tyrimai rodo, kad pirkimas aktyvuoja tuos pačius smegenų centrus kaip ir kiti malonumai. Tai kodėl „terapinis apsipirkimas” po sunkios dienos atrodo taip gerai – bent jau tol, kol nepažiūri į sąskaitos likutį.
Keletas psichologinių triukų, kurie padeda kontroliuoti impulsyvius pirkinius:
- 24 valandų taisyklė. Prieš pirkdamas bet ką, kas kainuoja daugiau nei 30-50 eurų, palaukk parą. Dažnai noras praeina.
- Kainų vertimas į darbo valandas. Vietoj „tai kainuoja 80 eurų” galvok „tai kainuoja 10 mano darbo valandų”. Ar tas daiktas vertas tiek?
- Ištrink mokėjimo duomenis iš parduotuvių. Kai reikia rankiniu būdu įvesti kortelės numerį, impulsyvių pirkimų drastiškai mažėja.
- Socialinė žiniasklaida ir FOMO. Daug impulsyvių pirkimų kyla iš noro neatsilikti – matyti draugų nuotraukas, influencerių rekomenduojamus produktus. Sąmoningumas čia labai padeda.
Taip pat svarbu kalbėti apie pinigus atvirai. Lietuvoje vis dar yra tam tikra tabu kultūra apie finansus – nepadoru klausti, kiek kas uždirba, nepadoru kalbėti apie skolas. Bet šis tylėjimas kenkia, nes žmonės neturi su kuo palyginti savo situacijos, nesulaukia patarimų ir dažnai jaučiasi vieni su savo finansinėmis problemomis.
Pinigai – ne tikslas, o įrankis. Ir tai keičia viską
Baigiant šį pokalbį apie finansus, norisi pasakyti kažką, kas galbūt nuskambės netikėtai: pinigai nėra svarbiausia. Tiksliau – jie svarbūs, bet ne kaip tikslas, o kaip priemonė gyventi taip, kaip nori.
Finansinis raštingumas nėra apie tai, kad taptum šykštuoliu, atsisakytum visų malonumų ir gyventum tik dėl sąskaitos likučio. Jis apie tai, kad turėtum pasirinkimą. Kai turi finansinį pagrindą, gali nuspręsti keisti darbą, kuris tau nepatinka. Gali leisti sau kelionę, kurios ilgai svajoji. Gali padėti šeimai, jei prireikia. Gali nesibarti su partneriu dėl pinigų – nes pinigai yra viena dažniausių porų konfliktų priežasčių.
Pradėti niekada nėra per anksti. Ir niekada nėra per vėlu. Jei šiandien pirmą kartą pagalvojai apie tai, kad reikia susikurti biudžetą – tai jau žingsnis. Jei atidarei taupomąją sąskaitą ir pervedei pirmuosius 20 eurų – tai jau pradžia. Jei pradėjai domėtis, kas yra ETF ar pensijų fondai – puiku.
Finansinis raštingumas nėra talento reikalas. Tai įprotis, kurį galima išsiugdyti. Ir geriausias laikas pradėti – dabar, o ne tada, kai „bus daugiau pinigų” arba „kai baigsi studijas” arba „kai pradėsi dirbti”. Nes tas „vėliau” labai greitai tampa „per vėlai”.
Tad imk savo telefono sąskaitų programėlę, pažiūrėk, kur dingo praėjusio mėnesio pinigai, ir padaryk vieną mažą žingsnį. Tik vieną. To pakanka, kad pradėtum.
