Kodėl verta dirbti vasarą, o ne tik gulėti paplūdimyje?
Gerai, būkime sąžiningi – niekas nenori galvoti apie darbą, kai lauke šviečia saulė, draugai kviečia į baseiną, o šaldytuvas pilnas ledų. Bet štai paradoksas: tie patys draugai, kurie visą vasarą nieko neveikė, rugsėjį sėdės be pinigų, o tu galėsi sau leisti naujus batus, kelionę ar tiesiog tą laisvę, kurią duoda turėti savo uždirbtų pinigų. Ir ne, tai nėra tas nuobodus suaugusiųjų pasakojimas apie „vertybės” ir „atsakomybę” – tai tiesiog realybė.
Vasaros darbas nėra bausmė. Daugelis jaunų žmonių, kurie bent kartą per vasarą dirbo, pripažįsta, kad tai buvo viena naudingesnių patirčių gyvenime – ne dėl pinigų (nors ir jie svarbu), bet dėl to, ką sužinai apie save, žmones ir tai, kaip veikia pasaulis. Ir kalbame ne apie kažkokią filosofiją – kalbame apie konkrečius įgūdžius, pažintis ir CV eilutes, kurios vėliau tikrai pravers.
Šiame straipsnyje pabandysime išdėlioti viską, ką reikia žinoti apie vasaros darbus: kur jų ieškoti, kokios galimybės egzistuoja skirtingo amžiaus jaunimui, kaip nepakliūti į spąstus ir kaip iš to išspausti maksimumą.
Kiek metų turi būti, kad galėtum dirbti?
Prieš pradedant svajoti apie pirmą atlyginimą, verta žinoti, ką sako įstatymai. Lietuvoje situacija yra tokia:
Nuo 14 metų galima dirbti, bet tik su tam tikromis sąlygomis. Reikia tėvų arba globėjų raštiško sutikimo, darbas negali trukti ilgiau nei 2 valandas per dieną (mokyklinio laikotarpio metu) arba 7 valandas per dieną vasarą. Darbas turi būti lengvas, nesusijęs su fizine ar psichologine rizika. Tai reiškia – jokių naktinių pamainų, jokio sunkaus fizinio darbo.
Nuo 16 metų galimybių jau žymiai daugiau. Galima dirbti iki 8 valandų per dieną, tėvų sutikimo nebereikia (nors apie tai vis tiek verta jiems pasakyti), ir darbo rinkos durys atsiveria plačiau – prekybos centrai, kavinės, renginių aptarnavimas ir pan.
Nuo 18 metų – visateisis darbuotojas, galintis dirbti bet kokį legalų darbą, įskaitant naktines pamainas ir fiziškai sunkesnius darbus.
Svarbu žinoti: net jei darbdavys siūlo dirbti „neoficialiai” ir žada mokėti grynaisiais, tai nėra geras pasirinkimas. Be oficialios sutarties tu neturi jokios apsaugos – jei susižeisi, jei darbdavys nuspręs nemokėti, jei kils bet kokia problema, tu liksi be nieko. Oficiali sutartis – ne biurokratija, o tavo saugumas.
Kur ieškoti vasaros darbo – konkretūs šaltiniai
Daugelis jaunų žmonių sustoja ties „nežinau, kur ieškoti” ir tuo viskas baigiasi. Bet iš tikrųjų šaltinių yra daugiau nei manai.
Darbo biržos ir oficialūs portalai. Lietuvos darbo birža (ldb.lt) turi specialų skyrių jaunimui, kur skelbiami vasaros darbai. CV Online, CV Market, Rekvizitai.lt skelbimų skyrius – visi šie portalai reguliariai atnaujinami ir ten tikrai galima rasti realių pasiūlymų. Patarimas: nustatyk paieškos filtrus pagal amžių ir darbo tipą, kad neeikvotum laiko netinkamiems skelbimams.
Socialiniai tinklai. Facebook grupės tipo „Darbas Vilniuje”, „Darbas Kaune”, „Studentų darbai” ir panašios – ten žmonės dažnai skelbia greitus, trumpalaikius darbus, kurių niekur kitur nerasi. Instagram ir LinkedIn taip pat vis labiau tampa darbo paieškos erdvėmis, ypač kūrybinėse srityse.
Tiesioginis kreipimasis. Tai skamba senamadiškai, bet veikia. Eik į kavinę, parduotuvę ar viešbutį, kuriame norėtum dirbti, ir paprašyk kalbėti su vadovu. Atsinešk paprastą CV (net jei jis trumpas – tai normalu pirmam darbui). Dauguma darbdavių vertina iniciatyvą ir drąsą labiau nei ilgą darbo patirtį.
Pažintys ir šeima. Taip, tai veikia. Klausk tėvų, dėdžių, tetų, kaimynų – ar jie žino kur reikia pagalbos. Tai nėra „protekcija” blogąja prasme – tai tiesiog tinklas, kurį visi naudoja. Pirmam darbui tai dažnai pats greičiausias kelias.
Mokyklos ar universiteto karjeros centras. Jei esi studentas, tikrai patikrink, ar tavo institucija neturi karjeros centro ar bent informacinio stendo su darbo pasiūlymais. Daugelis universitetų turi partnerystes su įmonėmis ir gali padėti rasti praktiką ar vasaros darbą.
Kokių darbų ieškoti – idėjos skirtingiems žmonėms
Vasaros darbų pasaulis yra daug platesnis nei „kasierius prekybos centre”. Pažiūrėkime į konkrečias galimybes pagal tai, kas tau artima.
Jei mėgsti bendrauti su žmonėmis: Aptarnavimas kavinėse, restoranuose, viešbučiuose – klasika, bet tikrai moko. Renginių aptarnavimas (festivaliai, konferencijos, vestuvės) – dažnai gerai mokama ir įdomu. Gidavimas ar ekskursijų vedimas – jei gerai žinai savo miestą ir moki kalbas, tai tikra galimybė, ypač vasarą turistų sezono metu.
Jei esi techniškai nusiteikęs: IT įmonės dažnai ieško vasaros praktikantų net be didelės patirties – jei moki programuoti bent baziškai, verta siųsti CV. Kompiuterių taisymas kaimynams ir pažįstamiems – tai gali būti ir neoficialus papildomas uždarbis. Socialinių tinklų administravimas mažoms įmonėms – daugelis smulkių verslininkų neturi laiko tvarkyti savo Instagram ar Facebook ir mielai moka už pagalbą.
Jei myli gamtą ir fizinį aktyvumą: Žemės ūkio darbai – braškių, aviečių ar kitų vaisių ir daržovių rinkimas. Tai sezoninis, bet gana gerai apmokamas darbas. Stovyklų instruktoriai – jei mėgsti vaikus ir aktyvų gyvenimo būdą, vasaros stovyklos nuolat ieško pagalbininkų. Kraštovaizdžio priežiūra – vejų pjovimas, sodų tvarkymas privatiems klientams.
Jei esi kūrybingas: Fotografavimas renginių metu, grafinio dizaino paslaugos mažoms įmonėms, teksto kūrimas (copywriting) – visa tai galima daryti laisvai samdomo darbuotojo (freelancerio) principu. Pradėti galima nuo mažesnių projektų ir pigesnių kainų, o vėliau augti.
Jei myli vaikus: Auklė arba dienos prižiūrėtojas – tėvai vasarą dažnai ieško pagalbos, nes vaikai nelankys mokyklos, o jie patys dirba. Tai gali būti ir reguliarus darbas kelioms savaitėms, ir vienkartiniai vakarai.
Freelance ir savo verslas – ar tai realu jaunimui?
Trumpas atsakymas: taip, bet su sąlygomis. Freelance darbas – tai kai dirbi ne vienam darbdaviui, o skirtingiems klientams, dažniausiai nuotoliniu būdu. Tai gali būti tekstų rašymas, vertimas, dizainas, programavimas, vaizdo montavimas, muzikos kūrimas ir dar daug kas kita.
Platformos, kuriose galima pradėti: Fiverr ir Upwork yra tarptautinės platformos, kur gali siūlyti savo paslaugas visam pasauliui. Tai reiškia, kad gali uždirbti eurais ar doleriais net dirbdamas iš savo kambario Kaune. Tačiau konkurencija ten didelė, todėl pradžioje reikia turėti kantrybės ir galbūt priimti mažesnes kainas, kol susikursi reputaciją.
Svarbu žinoti apie mokesčius: jei uždirbi pinigus kaip freelanceris, techniškai turi deklaruoti pajamas. Jei esi nepilnametis, situacija sudėtingesnė – pasitark su tėvais ar net su mokesčių konsultantu. Tai skamba sudėtingai, bet geriau žinoti iš anksto nei vėliau gauti nemalonų laišką iš VMI.
Savo verslas vasarą – tai gali būti ir labai paprasti dalykai. Pavyzdžiui, pardavinėti savo gamintus rankdarbius, kepti ir pardavinėti pyragus kaimynystėje, organizuoti mini stovyklą vaikams savo rajone. Tai reikalauja daugiau iniciatyvos, bet ir pelnas bei patirtis gali būti žymiai didesni.
Kaip parašyti CV, kai neturi patirties?
Tai vienas dažniausių klausimų ir viena dažniausių pasiteisinimų, kodėl neieškoma darbo. „Neturiu ką įrašyti į CV” – tai mitas. Visada yra ką parašyti.
Pirmas dalykas – CV pirmam darbui neturi būti ilgas. Vienas puslapis yra tobulas. Darbdavys, ieškantis vasaros darbuotojo, nesitiki pamatyti dešimties metų patirties – jis nori pamatyti, kad esi rimtas, komunikabilus ir motyvuotas žmogus.
Ką įrašyti, jei neturi darbo patirties:
- Savanorystė – jei kada nors dalyvavai mokyklos renginiuose kaip organizatorius, padėjai kokiai nors organizacijai, dalyvavai labdaros akcijose – tai yra patirtis.
- Mokykliniai pasiekimai – olimpiadų prizai, aktyvus dalyvavimas moksleivių taryboje, sporto pasiekimai – visa tai rodo, kad esi aktyvus ir sugebantis siekti tikslų.
- Kalbos – anglų, rusų, vokiečių ar bet kuri kita kalba yra vertingas įgūdis. Nurodyk sąžiningai savo lygį.
- Kompiuteriniai įgūdžiai – mokėjimas naudotis „Excel”, „Canva”, „Photoshop” ar net tiesiog greitas spausdinimas gali būti svarbu.
- Hobiai, jei jie susiję – jei pretenduoji į kavinę ir mėgsti kepti, parašyk tai. Jei nori dirbti sporto klube ir sportuoji rimtai – tai irgi aktualu.
Motyvacinis laiškas – daugelis jaunų žmonių jo nerašo, nes mano, kad tai nereikalinga. Bet trumpas, nuoširdus laiškas („Esu 17 metų, ieškau pirmojo darbo, esu pasiruošęs mokytis ir dirbti sąžiningai”) gali tikrai išskirti tave iš kitų kandidatų, kurie tiesiog atsiuntė tuščią CV.
Pinigų valdymas – ką daryti su pirmu atlyginimu?
Gerai, uždirbtum. Ir dabar? Daugelis jaunų žmonių pirmą atlyginimą išleidžia per savaitę ir tada sėdi be nieko iki kito. Tai normalu – bet galima padaryti geriau.
Yra vienas paprastas principas, kurį finansų specialistai vadina „mokėk pirma sau”. Tai reiškia: kai gauni atlyginimą, iš karto atidėk dalį – bent 20-30% – į atskirą sąskaitą ar vokelį, kurio „nematai”. Tai tampa tavo santaupomis. Likusiais pinigais gyveni kaip nori.
Praktiniai patarimai:
- Atidaryk atskirą taupomąją sąskaitą (daugelis bankų leidžia tai padaryti net nepilnamečiams su tėvų pagalba). Kai pinigai yra atskirai, mažiau pagunda juos išleisti.
- Prieš išleisdamas didelę sumą, palaukyk 48 valandas. Dažnai po dviejų dienų tas „būtinas” pirkinys nebeatrodo toks būtinas.
- Nusistatatyk tikslą – pavyzdžiui, „noriu sutaupyti 300 eurų kelionei” arba „noriu nusipirkti naują telefoną”. Kai yra konkretus tikslas, taupyti lengviau.
- Nesigink draugų išlaidų. Jei draugai leidžia pinigus greičiau nei tu – tai jų pasirinkimas. Tu turi savo planą.
Ir dar vienas dalykas: nereikia bijoti leisti pinigų sau. Jei uždirbtum, turi teisę mėgautis tuo. Tiesiog darykite tai sąmoningai, o ne impulsyviai.
Vasara praėjo – kas liko?
Rugsėjis ateis nepriklausomai nuo to, ar dirbai, ar ne. Klausimas tik – su kuo jis ateis. Ir čia ne tik apie pinigus kalbame, nors jie tikrai malonūs.
Vasaros darbas – tai pirmasis realus susidūrimas su tuo, kaip veikia suaugusiųjų pasaulis. Tu išmoksti, kad ne visada viskas eina pagal planą, kad su skirtingais žmonėmis reikia skirtingai bendrauti, kad atsakomybė reiškia ne tik gražiai skambantį žodį, bet ir tai, kad kai pažadi ateiti 8 valandą ryto – ateini 8 valandą ryto. Tai skamba trivialiai, bet tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį galima išmokti.
Be to, net ir trumpa darbo patirtis CV atrodo nepalyginamai geriau nei tuščia vieta. Kai po metų ar dvejų ieškosi rimtesnio darbo ar stojosi į universitetą, turėsi ką papasakoti apie save – ne tik pažymius, bet ir realią patirtį.
Ir paskutinis dalykas: nesijaudink, jei pirmas darbas bus ne tobulas. Galbūt darbdavys bus keistas, galbūt darbas bus nuobodžiau nei tikėjaisi, galbūt klientai bus nemalonūs. Tai irgi patirtis – sužinosi, ko nenori daryti ateityje, ir tai yra lygiai taip pat vertinga kaip žinoti, ko nori. Vasara yra puikus laikas eksperimentuoti, klysti ir mokytis – su mažesnėmis pasekmėmis nei vėliau gyvenime. Tad kodėl gi ne?
