Kai gyvenimas pasuka nauja kryptimi
Kažkuriuo momentu kiekvienas iš mūsų susimąsto – o kas toliau? Karjera, būstas, santykiai… ir tada, galbūt, vaikai. Jaunoms poroms šis klausimas dažnai iškyla netikėčiausiu momentu – kartais per kavos puodelį, kartais po draugų vestuvių, kartais tiesiog žiūrint į miegantį kaimynų mažylį. Ir staiga supranti, kad reikia apie tai rimtai pagalvoti.
Tėvystė ir motinystė – tai ne tik mielos nuotraukos „Instagram” tinkle su mažais batukais ir pirmaisiais žingsniais. Tai visiškas gyvenimo pokytis, kuris reikalauja ne tik emocinės brandos, bet ir finansinio stabilumo, tvirtos partnerystės bei aiškaus supratimo, ko iš tikrųjų nori abu žmonės. Ir nors niekas niekada nėra šimtu procentų pasiruošęs, yra didelė skirtis tarp „nepasiruošęs, bet apgalvojęs” ir „visiškai nesusimąstęs”.
Šiame straipsnyje kalbėsime atvirai – apie tai, ką reiškia planuoti šeimą šiandien, kodėl tai sunkiau nei ankstesnėms kartoms, ir kaip jauniems žmonėms rasti savo kelią tarp visuomenės lūkesčių ir asmeninių norų.
Kodėl šiandien jaunos poros delsia turėti vaikų
Statistika kalba pati už save – Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vidutinis amžius, kai susilaukiama pirmo vaiko, nuolat kyla. Dar prieš dvidešimt metų dvidešimt dvejų metų mama nebuvo jokia retenybė. Dabar? Dvidešimt dvejų metų žmogus dažniausiai dar studijuoja, gyvena su tėvais arba tiesiog bando suprasti, kas jis apskritai yra.
Ir tai nėra savanaudiškumas ar tingumas, kaip kartais mėgsta teigti vyresnė karta. Tai – realybė. Štai keletas priežasčių, kodėl jaunos poros vis dažniau atideda šeimos planavimą:
- Būsto problema. Nuoma Vilniuje ar Kaune ryja didžiąją dalį atlyginimo. Apie nuosavą būstą daugelis net nesvajonėja – bent jau ne dvidešimties metų amžiuje.
- Studijos ir karjera. Šiuolaikinis jaunimas investuoja į išsilavinimą ilgiau nei bet kada anksčiau. Magistrantūra, stažuotės, pirmieji rimti darbo metai – visa tai užima laiko.
- Santykių dinamika pasikeitė. Poros nebeskuba tuoktis ir turėti vaikų vien dėl to, kad „taip priimta”. Žmonės nori pirmiausia pažinti vienas kitą, gyventi kartu, išbandyti partnerystę kasdienybėje.
- Psichologinė našta. Klimato krizė, ekonominis nestabilumas, pasaulio neapibrėžtumas – visa tai daro įtaką sprendimui, ar apskritai verta vesti vaiką į tokį pasaulį.
Tai nėra pasiteisinimas – tai kontekstas. Ir jį suprasti labai svarbu, kad nekaltintume savęs ar partnerio dėl to, kad dar „nepasiruošę”.
Finansai – ta nepatogi, bet būtina tema
Kalbėti apie pinigus romantiniame kontekste visada nepatogu. Bet jei planuoji šeimą ir ignoruoji finansinę pusę – tai tas pats, kaip keliauti į nežinomą šalį be jokio biudžeto ir tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime. Kartais susitvarkys. Bet dažniausiai – ne.
Taigi, ką reikia žinoti apie finansus prieš susilaukiant vaiko?
Pirmiausia – vaiko išlaidos pirmaisiais metais. Lietuvoje vidutiniškai pirmaisiais metais vaikui išleidžiama nuo 300 iki 600 eurų per mėnesį, priklausomai nuo to, ar maitinate krūtimi ar mišinuku, kokius produktus perkate, ar turite giminaičių pagalbos. Čia įskaičiuotos sauskelnės, maistas, drabužiai, gydytojų vizitai ir bent minimalus inventorius.
Antra – motinystės ir tėvystės išmokos. Lietuvoje veikia gana solidi paramos sistema. Motinystės pašalpa sudaro 77,58% vidutinio darbo užmokesčio pirmąjį mėnesį ir 42,58% likusį laikotarpį (iki vaiko pirmo gimtadienio). Tėvystės atostogos – iki 30 dienų su 77,58% pašalpa. Taip pat yra vienkartinė išmoka gimus vaikui – apie 256 eurus. Šios sumos keičiasi, tad prieš planuodami patikrinkite aktualią informaciją „Sodros” svetainėje.
Trečia – finansinis rezervas. Idealiu atveju prieš susilaukiant vaiko rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių išlaidų rezervą. Tai reiškia, kad jei kas nors nutiktų – prarastumėte darbą, prireiktų neplanuotų medicininių išlaidų – turėtumėte laiko atsikvėpti ir susitvarkyti.
Praktinis patarimas: pradėkite vesti biudžetą jau dabar. Net jei vaikai dar toli – įprotis kontroliuoti išlaidas ir taupyti bus neįkainojamas, kai ateis laikas.
Santykiai poroje – ar esate tikrai pasiruošę kartu?
Čia reikia būti labai atviriems. Vaikas neišsprendžia santykių problemų. Vaikas nesuartina poros, kuri jau tolsta. Vaikas nepadaro nelaimingos poros laiminga. Tai skamba žiauriai, bet tai tiesa, kurią patvirtina ir psichologai, ir statistika.
Prieš planuojant šeimą, verta rimtai sau atsakyti į keletą klausimų:
- Kaip mes sprendžiame konfliktus? Ar gebame kalbėtis apie sunkius dalykus neprarasdami pagarbos vienas kitam?
- Ar turime panašias vertybes dėl auklėjimo, religijos, švietimo?
- Kaip pasiskirsime namų ruošos ir vaiko priežiūros darbus? (Ir tai ne retoriniai klausimai – tai realūs pokalbiai, kuriuos reikia turėti.)
- Ar abu tikrai norime vaiko, ar vienas iš mūsų tiesiog nori įtikti kitam?
- Kaip elgsimės, kai bus sunku – kai miegas bus trumpas, kai nervai bus ant ribos, kai romantika išnyks bent kuriam laikui?
Tyrimai rodo, kad pirmieji metai po vaiko gimimo yra vieni sunkiausių porų santykiams. Tai nėra pesimizmas – tai tiesiog faktas, kurį žinant galima geriau pasiruošti. Poros, kurios atvirai kalbasi apie lūkesčius ir susitaria dėl atsakomybių dar prieš gimdymą, išgyvena šį laikotarpį žymiai lengviau.
Jei jaučiate, kad santykiuose yra neišspręstų problemų – porų konsultacijos nėra gėda. Tai investicija į jūsų šeimos ateitį.
Biologinis laikrodis ir medicininiai aspektai – ką verta žinoti
Apie tai kalbama arba per daug, arba per mažai – ir abu kraštutinumai kenkia. Viena vertus, jaunos moterys kartais jaučia milžinišką spaudimą dėl vadinamojo „biologinio laikrodžio”. Kita vertus, kai kurie žmonės visiškai ignoruoja medicininius aspektus ir susiduria su problemomis, kurių buvo galima išvengti.
Štai keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Moterų vaisingumas. Taip, su amžiumi vaisingumas mažėja – tai biologinis faktas. Tačiau tai nereiškia, kad trisdešimties metų moteris yra „per sena”. Didžiausias vaisingumo sumažėjimas prasideda po 35 metų, ir net tada daugelis moterų be problemų pastoja ir susilaukia sveikų vaikų. Tačiau jei planuojate vaikus po 35-erių, verta pasikonsultuoti su ginekologu iš anksto.
Vyriškasis vaisingumas. Apie tai kalbama daug mažiau, bet tai ne mažiau svarbu. Vyrų spermos kokybė taip pat gali mažėti su amžiumi, o stresas, alkoholis, rūkymas ir sėslus gyvenimo būdas daro jai reikšmingą žalą.
Prekoncepcinis patikrinimas. Prieš planuojant nėštumą, abu partneriai turėtų pasidaryti pagrindinius tyrimus. Moterims rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą, pasitikrinti skydliaukę, folio rūgšties lygį, imunitetą nuo tam tikrų ligų. Vyrams – bent jau bendrą kraujo tyrimą ir, jei yra abejonių, spermos analizę.
Psichikos sveikata. Tai dažnai pamirštamas aspektas. Jei vienas iš partnerių turi neišspręstų psichologinių problemų – depresijos, nerimo sutrikimų, traumų – verta tai spręsti prieš susilaukiant vaiko. Ne todėl, kad žmonės su psichikos sveikatos iššūkiais negali būti geri tėvai – gali. Bet todėl, kad nėštumas ir pirmieji metai su vaiku yra labai intensyvus laikotarpis, kuris gali sustiprinti esamas problemas.
Aplinkos ir visuomenės spaudimas – kaip nepasimesti
„Tai kada jau?” – šis klausimas per Kalėdų vakarienes turbūt pažįstamas daugeliui. Seneliai, tetos, draugai, kolegos – visi turi nuomonę apie tai, kada jums reikėtų turėti vaikų. Ir tai gali būti tikrai varginanti.
Visuomenės spaudimas veikia dviem kryptimis. Iš vienos pusės – tradicinis spaudimas turėti vaikus kuo greičiau, sukurti „normalią” šeimą. Iš kitos – vis labiau populiarėjanti „childfree” kultūra, kuri kartais gali priversti žmones, norinčius vaikų, jaustis nemoderniais ar priklausomais nuo visuomenės normų.
Tiesa yra ta, kad nei vienas, nei kitas spaudimas neturėtų lemti jūsų sprendimo. Vaikų turėjimas – tai vienas intymiausių ir asmenaliausių sprendimų, kurį žmogus priima gyvenime. Ir jis turi kilti iš vidaus, o ne iš baimės nuvyti tėvus ar atrodyti „normaliai” draugų rate.
Keletas patarimų, kaip susidoroti su išoriniu spaudimu:
- Turėkite aiškų atsakymą, kurį galite kartoti be ilgų paaiškinimų: „Mes apie tai galvojame, bet dar neskubame” – ir tiek.
- Neklauskite savęs „ar aš pakankamai geras/a tėvas/motina?” – klauskite „ar aš noriu būti tėvas/motina?”
- Atminkite, kad žmonės, kurie klausinėja, dažniausiai tai daro iš geranoriškumo, net jei tai erzina.
- Jei spaudimas kyla iš partnerio – tai jau rimtesnis pokalbis, kurį reikia turėti.
Praktinis šeimos planavimas – nuo teorijos prie veiksmų
Gerai, tarkime, kad apsisprendėte – norite vaikų. Arba bent jau rimtai apie tai galvojate. Ką daryti toliau? Kaip nuo abstrakčios idėjos pereiti prie konkrečių žingsnių?
1. Turėkite atvirą pokalbį su partneriu. Ne vieną – kelis. Kalbėkite apie tai, kiek vaikų norite, kada, kaip įsivaizduojate gyvenimą su vaikais, kas keisis jūsų kasdienybėje. Kalbėkite apie tai, ko bijote. Tai ne vienkartinis pokalbis – tai nuolatinis procesas.
2. Susitarkite dėl finansų. Sukurkite bendrą biudžetą, jei dar neturite. Apskaičiuokite, kiek kainuos vaikas pirmaisiais metais jūsų konkrečioje situacijoje. Pradėkite taupyti – net nedidelės sumos per mėnesį per kelerius metus virsta solidžiu rezervu.
3. Pasirūpinkite sveikatos patikrinimais. Abu partneriai turėtų apsilankyti pas gydytojus ir pasidaryti pagrindinius tyrimus. Tai ne tik medicininė būtinybė, bet ir ramybės suteikiantis žingsnis.
4. Pagalvokite apie būstą. Ar jūsų dabartinis būstas tinkamas šeimai? Jei ne – ar galite jį pakeisti? Tai nereiškia, kad privalote turėti nuosavą namą su sodu, bet verta apgalvoti, ar turėsite pakankamai erdvės.
5. Sukurkite palaikymo tinklą. Vieni tėvai – labai sunku. Pagalvokite, ar šalia yra žmonių, kurie galėtų padėti – tėvai, draugai, kaimynai. Jei ne – kaip galite tokį tinklą sukurti?
6. Apsvarstykite darbo ir šeimos balansą. Kaip atrodys jūsų gyvenimas, kai vienas iš jūsų bus vaiko priežiūros atostogose? Kaip grįšite į darbą? Ar turite galimybę dirbti lanksčiai?
Kai planas neveikia – nevaisingumas, netektys ir kiti sunkūs keliai
Reikia kalbėti ir apie tai, apie ką dažniausiai tylima. Ne visiems šeimos planavimas eina sklandžiai. Kai kurios poros susiduria su nevaisingumo problemomis, persileidimais, negyvagimiais ar kitomis netektimis, kurios palieka gilias žaizdas.
Lietuvoje apie 15% porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Tai reiškia, kad tai nėra retas reiškinys – tai realybė, su kuria gyvena labai daug žmonių aplink mus. Ir dažnai – tyliai, nes visuomenė nėra labai atvira šioms temoms.
Jei susiduriate su šiais iššūkiais, štai keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Nevaisingumo gydymas Lietuvoje yra prieinamas ir iš dalies kompensuojamas valstybės. IVF procedūros gali būti kompensuojamos iki 50%, jei atitinkate tam tikrus kriterijus. Kreipkitės į reproduktologą – tai specialistas, kuris gali padėti suprasti situaciją ir pasiūlyti sprendimus.
Psichologinė pagalba šiuo laikotarpiu yra ne prabanga, o būtinybė. Nevaisingumo gydymas yra emociškai labai sunkus procesas, kuris gali stipriai paveikti tiek individualią psichikos sveikatą, tiek santykius poroje.
Taip pat verta žinoti, kad yra ir kiti keliai tapti tėvais – įvaikinimas, globos šeimos statusas. Tai nėra „prastesni” variantai – tai tiesiog kiti keliai į tą patį tikslą.
Tėvystė kaip augimas – ne tik vaiko, bet ir jūsų
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali atrodyti kaip ilgas sąrašas problemų ir iššūkių. Bet tėvystė ir motinystė – tai ne tik tai. Tai ir vienas labiausiai transformuojančių gyvenimo patyrimų, kurį žmonės apibūdina kaip kažką, ko neįmanoma iki galo paaiškinti tiems, kurie dar nepatyrė.
Žinoma, bus nemigo naktų. Bus momentų, kai jausite, kad prarandate save. Bus sunkių dienų, kai norėsite tiesiog pabėgti. Bet bus ir momentų – kai mažas žmogus pirmą kartą pažiūri į jus ir šypsosi, kai pasako pirmą žodį, kai ateina pas jus su savo pirmu nusivylimu ir jūs suprantate, kad esate jiems visas pasaulis – kurie keičia viską.
Tėvystė ir motinystė nėra tai, kas užbaigia jūsų gyvenimą ar atima laisvę. Tai – naujas skyrius, kuris reikalauja kompromisų, bet suteikia kažką, ko jokia karjera, jokia kelionė, jokia patirtis negali atstoti. Bent jau daugeliui žmonių.
Ir gal svarbiausia – nebūkite per griežti sau. Nėra tobulų tėvų. Nėra tobulo laiko tapti tėvais. Nėra tobulo plano. Yra tik jūsų gyvenimas, jūsų partneris, jūsų vertybės ir jūsų sprendimas. Ir jei tas sprendimas priimtas su meile, atsakomybe ir sąmoningumu – jūs jau esate geroje vietoje.
Planuokite protingai, kalbėkitės atvirai, rūpinkitės vienas kitu – ir viskas kita susidėlios savo vietose. Galbūt ne taip, kaip planavote. Bet galbūt net geriau.
