Kas ta WAVA ir kodėl apie ją verta žinoti?
Gal jau girdėjai apie draugus, kurie vasarą išvyko kažkur į Ispaniją ar Italiją ne tik saulės vonių imti, bet ir dirbti su vietine bendruomene? Arba matei Instagram’e nuotraukas iš egzotiškų šalių su aprašu „savanoriauju čia du mėnesius”? Didelė tikimybė, kad tie žmonės dalyvavo WAVA programoje arba panašiose iniciatyvose.
WAVA – tai sutrumpinimas iš „Work and Volunteer Abroad” (Darbas ir savanorystė užsienyje). Nors tai nėra viena konkreti organizacija, terminas apima įvairias programas, kurios leidžia jaunimui keliauti į užsienį ir ten ne tik pramogauti, bet ir įgyti vertingos patirties. Skirtingai nei tradicinės atostogos ar studijos užsienyje, WAVA programos suteikia unikalų derinį – galimybę pažinti kitą kultūrą, prisidėti prie prasmingų projektų ir kartu neištuštinti savo piniginės.
Tokios programos ypač populiarios tarp 18-30 metų jaunuolių, kurie ieško kažko daugiau nei tik įprasto gyvenimo. Gal ir tu kartais pagalvoji, kad norėtum ištrūkti iš rutinos, pamatyti pasaulį, bet kartu nejaustum, kad tiesiog švaistai laiką? Na, čia ir slypi WAVA grožis – tu keliausi, bet kartu darai kažką prasminga.
Kokių formų būna tokios programos?
Čia reikia suprasti, kad WAVA – tai tarsi skėtinis terminas, po kuriuo telpa įvairūs formatai. Vienas populiariausių variantų – Europos savanoriškos tarnybos korpusas (buvęs EVS, dabar vadinamas ESC – European Solidarity Corps). Tai ES finansuojama programa, kur gali išvykti nuo kelių savaičių iki metų į bet kurią Europos šalį. Viskas apmokama: kelionė, apgyvendinimas, maistas, dar gauni ir kišenpinigių.
Kitas variantas – Workcamp’ai. Tai trumpalaikiai (paprastai 2-4 savaitės) savanoriški projektai, kur susirenka jaunimas iš viso pasaulio. Gali dirbti prie archeologinių kasinėjimų Graikijoje, tvarkyti nacionalinį parką Islandijoje ar organizuoti menų festivalį Portugalijoje. Čia paprastai reikia sumokėti nedidelį dalyvio mokestį (apie 100-300 eurų), bet apgyvendinimas ir maistas būna nemokamas.
Yra ir Au pair programos, nors jos šiek tiek kitokios – gyveni šeimoje, prižiūri vaikus, už tai gauni kambarį, maistą ir kišenpinigius. Tai labiau darbas nei savanorystė, bet vis tiek puikus būdas pažinti šalį iš vidaus.
Dar viena įdomi galimybė – WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms). Dirbi ekologiniuose ūkiuose kelis valandas per dieną, mainais gauni nakvynę ir maistą. Idealus variantas tiems, kas nori atsiriboti nuo miesto triukšmo ir pabūti gamtoje.
Ką iš tikrųjų ten reikės veikti?
Gerai, skamba patraukliai, bet kas gi yra tas „darbas” ar „savanorystė”? Nebijok, niekas nevers tavęs dirbti sunkaus fizinio darbo nuo ryto iki vakaro (na, nebent pats to nori).
Dauguma projektų yra susiję su socialine veikla. Gali dirbti su vaikais – organizuoti jiems užsiėmimus, mokyti anglų kalbos, žaisti. Arba su jaunimu – vesti dirbtuvėles, padėti organizuoti renginius. Yra projektų, kur dirbi su pagyvenusiais žmonėmis, neįgaliaisiais ar pabėgėliais. Skamba rimtai, bet realybėje tai dažnai reiškia tiesiog bendravimą, žaidimus, pagalbą kasdienėse veiklose.
Jei tau labiau patinka aplinkosauga, yra daugybė projektų, kur galėsi sodinti medžius, valyti paplūdimius, prižiūrėti gyvūnus ar tvarkyti turistinius takus. Taip, kartais reikės padirbėti fiziškai, bet paprastai tai tik kelios valandos per dieną, o likusį laiką gali tyrinėti apylinkes.
Yra ir kultūrinių projektų – padedi organizuoti festivalius, dirbi muziejuose, teatruose, galerijose. Arba edukacinių – vedi dirbtuvėles mokyklose, padedi bibliotekose, dalyvaui jaunimo mainuose.
Svarbu suprasti, kad daugumoje programų dirbi apie 25-35 valandas per savaitę. Tai nėra visą laiką trunkantis darbas. Lieka daug laiko keliauti, pažinti šalį, užmegzti draugystes. Savaitgaliai paprastai būna laisvi, o kai kuriose programose gauni ir atostogų dienų.
Kaip atrodo aplikacijos procesas?
Dabar turbūt galvoji: „Gerai, noriu, bet kaip tai padaryti?” Procesas nėra sudėtingas, bet reikia šiek tiek kantrybės ir pastangų.
Pirma, nuspręsk, kokio tipo programa tau įdomiausia. Nori ilgalaikio įsipareigojimo ar trumpo nuotykio? Svarbiau tau socialiniai projektai ar aplinkosauga? Nori likti Europoje ar svajoji apie egzotiškas šalis?
Toliau – rask konkrečias galimybes. Jei domina ESC, eik į oficialią European Solidarity Corps platformą ir naršyk projektus. Jei workcamp’ai – pažiūrėk į tokias organizacijas kaip SCI, Concordia, Workcamps.info. Lietuvoje yra organizacijų kaip „Apie mus” ar „Aktyvaus jaunimo asociacija”, kurios padeda su tokiomis programomis.
Kai randi projektą, kuris tau patinka, reikia aplikuoti. Paprastai tai reiškia užpildyti formą ir parašyti motyvacijos laišką. Čia svarbu būti nuoširdžiam – nerašyk to, ką, tavo manymu, nori girdėti, o parašyk, kodėl tau tikrai įdomu. Jei projektas apie darbą su vaikais, gali paminėti, kad mėgsti žaisti su mažesniais broliais/seserimis ar kad dirbi vaikų stovykloje. Jei aplinkosauga – kad tau rūpi klimato kaita ir nori prisidėti praktiškai.
Nebijok, jei neturi daug patirties. Daugumai projektų nereikia jokių specialių įgūdžių ar kvalifikacijų. Svarbiausia – motyvacija, atvirumas ir noras mokytis. Anglų kalba paprastai yra būtina, bet nereikia kalbėti kaip native speaker – pakanka vidutinio lygio.
Dar vienas patarimas – aplikuok į kelis projektus vienu metu. Ne visada gausi atsakymą iš pirmo karto, ir tai normalu. Konkurencija kartais būna didelė, ypač populiariems projektams Ispanijoje ar Italijoje. Bet jei aplikuosi į 5-10 projektų, tikimybė, kad bent vienas pakvies, yra labai didelė.
Pinigų klausimas: kiek tai kainuoja?
Čia labai geros naujienos – dauguma WAVA programų yra nemokamos arba kainuoja labai nedaug. Tai vienas didžiausių skirtumų nuo tradicinio turizmo ar studijų užsienyje.
European Solidarity Corps yra visiškai nemokamas. Tau apmoka kelionę (iki tam tikros sumos, priklausomai nuo atstumo), apgyvendinimą, maistą arba duoda pinigų maistui, dar gauni mėnesines kišenpinigius (paprastai 100-150 eurų). Taip pat turi sveikatos draudimą ir gauni kalbos kursus. Iš esmės tau tereikia turėti pinigų kokiems asmeniniams pirkiniams ar papildomoms kelionėms.
Workcamp’ai paprastai kainuoja apie 100-300 eurų dalyvio mokesčio. Už tai gauni apgyvendinimą ir maistą visam laikotarpiui (2-4 savaitės). Pats turi apmokėti tik kelionę iki vietos. Jei renkiesi šalį netoli, kelionė gali kainuoti 50-150 eurų. Taigi už visą patirtį gali išleisti apie 200-400 eurų – mažiau nei tradicinės atostogos.
Au pair programa net uždirbi – paprastai gauni 250-400 eurų per mėnesį kišenpinigių, plius nemokamas apgyvendinimas ir maistas. Tiesa, čia ir įsipareigojimų daugiau – dirbi apie 25-30 valandų per savaitę.
WWOOF yra nemokamas (tik reikia įsigyti metinę narystę, kuri kainuoja apie 20-40 eurų), bet už tai dirbi daugiau – paprastai 4-6 valandas per dieną.
Yra ir stipendijų galimybių. Lietuvos jaunimo mainų agentūra kartais skiria stipendijas workcamp’ams. Kai kurios organizacijos turi savo stipendijų fondus. Verta pasidomėti – gali būti, kad net ir tą nedidelį dalyvio mokestį padengsi.
Ką iš tikrųjų gausi iš tokios patirties?
Gerai, bet ar tai verta? Ar tai ne tik gražiai skambantis būdas praleisti laiką, kuris CV nieko nereikš?
Tiesą sakant, WAVA patirtis gali būti vienas labiausiai tave formuojančių dalykų. Ir ne, tai ne tuščias pasakymas.
Praktiniai įgūdžiai – priklausomai nuo projekto, gali išmokti dirbti su įvairiomis žmonių grupėmis, organizuoti renginius, valdyti projektus, dirbti komandoje su žmonėmis iš skirtingų kultūrų. Tai įgūdžiai, kurių ieško darbdaviai.
Kalbos – jei gyveni šalyje kelis mėnesius, neišvengiamai išmoksi bent bazinių frazių vietine kalba. O anglų kalba pagerės tikrai, nes bendrauji ja kasdien su žmonėmis iš viso pasaulio.
Tarptautiniai kontaktai – susipažįsti su žmonėmis iš dešimčių šalių. Tai ne tik draugai, bet ir potencialus tinklas ateičiai. Galbūt ateityje norėsi dirbti užsienyje ir turėsi kontaktą toje šalyje. Arba tiesiog turėsi draugų visame pasaulyje, pas kuriuos gali apsilankyti.
Savarankiškumas – kai gyveni užsienyje be tėvų, draugų, įprastos aplinkos, labai greitai išmoksti pasikliauti savimi. Išmoksti spręsti problemas, prisitaikyti prie naujų situacijų, būti lankstesniam.
Kultūrinis supratimas – pradedi suprasti, kad tavo būdas gyventi nėra vienintelis teisingas. Matai, kaip kitose šalyse žmonės kitaip organizuoja gyvenimą, kitaip bendrauja, kitaip žiūri į darbo ir poilsio balansą. Tai išplečia akiratį.
CV ir karjera – tikrai, darbdaviai vertina tarptautinę patirtį. Ypač jei moki paaiškinti, ko išmokai. Vietoj „savanoriavau Ispanijoje” geriau pasakyti „organizavau edukacinius užsiėmimus 20 vaikų grupei, kur turėjau pritaikyti veiklas skirtingų poreikių vaikams ir bendradarbiauti su tarptautine komanda”.
Ir galiausiai – asmeninis augimas. Skamba abstrakčiai, bet tai realu. Daugelis žmonių po tokios patirties sako, kad labiau pasitiki savimi, geriau žino, ko nori gyvenime, jaučiasi subrendę. Kai išgyveni iššūkius svetimoje šalyje ir susidoroji su jais, grįžti į namus jaučiesi stipresnis.
Kokie iššūkiai gali laukti?
Būkim sąžiningi – ne viskas bus rožėmis klotas. Geriau žinoti, ko tikėtis, kad vėliau nebūtų nusivylimo.
Kultūrinis šokas – pirmosiomis savaitėmis gali būti sunku. Viskas kitaip, niekas nesuprantama, gali jausti vienišumą. Tai normalu. Paprastai po 2-3 savaičių tampa lengviau, kai pradedi įsijungti į ritmą.
Komunikacijos sunkumai – jei vietiniai kalba savo kalba, o tu jos nesupranti, gali jausti izoliaciją. Čia padeda tai, kad daugumoje projektų yra ir kitų tarptautinių savanorių, su kuriais bendrauji angliškai.
Skirtingi lūkesčiai – kartais projekto aprašymas ir realybė šiek tiek skiriasi. Gali būti, kad tikėjaisi vieno tipo darbo, o realybėje prašo daryti ką kita. Arba organizacija ne tokia profesionali, kaip tikėjaisi. Svarbu būti lankstam ir gebėti komunikuoti, jei kažkas ne taip.
Namų ilgesys – ypač ilgesnėse programose gali pradėti ilgėtis šeimos, draugų, įprastos aplinkos. Šiais laikais padeda tai, kad gali bet kada paskambinti video skambučiu, bet vis tiek kartais būna sunku.
Finansiniai iššūkiai – nors pagrindiniai dalykai apmokėti, gali prireikti daugiau pinigų nei tikėjaisi. Galbūt norėsi keliauti savaitgaliais, eiti į restoraną su draugais, nusipirkti suvenyrų. Gerai turėti bent šiek tiek santaupų.
Komandos dinamika – gyveni ir dirbi su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, skirtingų charakterių. Kartais bus konfliktų ar nesusipratimų. Reikia mokėti derėtis, kompromisų ieškoti, toleruoti skirtumus.
Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių po programos sako, kad būtent tie iššūkiai buvo vertingiausia patirties dalis. Kai juos įveiki, jaučiesi labai stiprus ir pasitikintis savimi.
Keletas praktinių patarimų prieš išvykstant
Jei jau nusprendei, kad nori išbandyti WAVA programą, štai keletas patarimų, kurie padės pasiruošti:
Pradėk ieškoti iš anksto – ypač ESC programoms gali prireikti 3-6 mėnesių nuo aplikacijos iki išvykimo. Workcamp’ai paprastai greitesni, bet populiariausi užsipildo iš anksto.
Būk atviras dėl pasirinkimų – jei labai nori į Ispaniją, bet gauni pasiūlymą iš Rumunijos, gerai pagalvok prieš atsisakydamas. Kartais geriausia patirtis laukia ten, kur nesitikėjai.
Pasidomėk apie šalį ir organizaciją – paskaityk apie vietinę kultūrą, papročius, klimatą. Pabandyk rasti buvusių savanorių atsiliepimus apie organizaciją.
Išmok bent kelis žodžius vietine kalba – „labas”, „ačiū”, „atsiprašau” tikrai pravers. Vietiniai tai labai vertina.
Pasiruošk praktiškai – patikrink, ar reikia vizos, ar tavo sveikatos draudimas veikia užsienyje, ar turi galiojantį pasą. Jei turi kokių nors sveikatos problemų, pasiimk pakankamai vaistų.
Susikurk finansinį planą – apskaičiuok, kiek pinigų tau gali prireikti asmeniniams poreikiams. Geriau turėti daugiau nei per mažai.
Būk psichologiškai pasirengęs – žinok, kad bus ir sunkių dienų. Tai normalu. Turėk planą, kaip tvarkysies su stresu – gal tai bus sportas, meditacija, dienoraščio rašymas ar pokalbiai su artimaisiais.
Nepersiruošk – rimtai, dauguma žmonių pasiima per daug daiktų. Patikėk, ten galėsi nusipirkti dantų pastą ar šampūną. Pasiimk tik esminius dalykus.
Kai grįžti: kaip išnaudoti patirtį maksimaliai
Programa baigėsi, grįžai namo su galva, pilna prisiminimų ir telefonu, pilnu nuotraukų. Kas dabar?
Pirmiausia, leisk sau laiko prisitaikyti. Grįžimas gali būti netgi sunkesnis nei išvykimas. Visi gyvena savo įprastą gyvenimą, o tu jaučiesi pasikeitęs. Tai vadinama „reverse culture shock” ir yra visiškai normalu.
Pasidalink savo patirtimi – ne tik socialiniuose tinkluose (nors ir tai gerai), bet ir realesniu būdu. Galbūt gali pasiūlyti savo mokyklai ar universitetui papasakoti apie programą. Arba parašyti straipsnį vietiniam laikraščiui. Tai padeda apdoroti patirtį ir galbūt įkvėps kitus.
Išlaikyk ryšius – neprarask kontaktų su žmonėmis, kuriuos sutikai. Pridėk juos Facebook’e, Instagram’e, LinkedIn’e. Galbūt susitiksite ateityje arba jie taps svarbiais tavo tinklo dalimi.
Atnaujink CV – įtraukk patirtį į savo gyvenimo aprašymą. Bet ne tik paminėk, kad dalyvavai programoje – aprašyk konkrečius dalykus, kuriuos darei, ir įgūdžius, kuriuos įgijai.
Pagalvok, kaip tai keičia tavo planus – galbūt patirtis parodė, kad nori dirbti tarptautinėje aplinkoje? Arba kad tau patinka socialinis darbas? Arba kad nori mokytis tam tikros kalbos? Naudok šią patirtį kaip orientyrą ateities sprendimams.
Ieškokite tolesnių galimybių – jei patiko, yra daugybė panašių programų. Gali vėl aplikuoti į kitą ESC projektą (gali dalyvauti kelis kartus), išbandyti kitą workcamp’ą, arba net ieškoti darbo užsienyje.
Ir svarbiausia – būk dėkingas sau, kad išdrįsai išeiti iš komforto zonos. Ne visi tai daro, o tu padarei. Tai jau pasiekimas.
Taigi, štai ir viskas, ką reikia žinoti apie WAVA programas. Tai nėra kažkas neįmanomo ar skirta tik išrinktiesiems. Tai galimybė, prieinama beveik kiekvienam, kas nori kažko daugiau nei įprastas gyvenimas. Taip, reikės pastangų aplikuojant, bus iššūkių vietoje, bet patirtis, kurią gausi, bus tokia, kokios niekaip kitaip neįgysi.
Tad jei bent šiek tiek svajoji apie nuotykius užsienyje, bet nežinai, nuo ko pradėti – pradėk nuo čia. Atidaryk European Solidarity Corps platformą arba workcamp’ų svetainę ir tiesiog panaršyk. Pažiūrėk, kas įdomu. Galbūt rasi projektą, kuris tau puikiai tinka. O gal ne iš pirmo karto, bet iš penkto. Svarbu pradėti. Nes didžiausias nuotykis prasideda nuo spragtelėjimo „aplikuoti” mygtuko.
