Kai visa valstybė telpa telefone
Įsivaizduokite situaciją: jums reikia pakeisti adresą dokumentuose, įregistruoti verslą ar net balsuoti rinkimuose. Kiek laiko tam skirtumėte? Kelias valandas? O gal net kelias dienas, bėgiojant po įstaigas su popiergalių krūvomis? Estijoje visa tai užtrunka maždaug 5 minutes. Ne, tai ne fantastika – tai jų realybė nuo maždaug 2000-ųjų pradžios.
Estija tapo ta maža šalimi, kuri parodė visam pasauliui, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė valstybė. Kai mes dar spausdindavome dokumentus trejopose kopijose ir stovėdavome eilėse, estai jau tvarkė savo reikalus per pusryčius, nespėjus atvėsti kavai. Jų skaitmeninė revoliucija – tai ne tik patogumas, bet ir visiškai kitoks požiūris į tai, kaip valstybė turėtų tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai.
Kaip visa tai prasidėjo
1991-ieji. Estija ką tik atgavo nepriklausomybę ir turėjo vieną didžiulį privalumą – nieką. Skamba keistai, tiesa? Bet būtent todėl, kad neturėjo senosios biurokratinės sistemos, kurią reikėtų reformuoti, jie galėjo pradėti nuo nulio. Ir jie pasirinko drąsų kelią.
Vietoj to, kad kurtų tradicines valdžios struktūras, estai nusprendė investuoti į internetą ir skaitmenines technologijas. Tai buvo 1990-ųjų viduryje, kai daugelis žmonių dar nežinojo, kas yra el. paštas. Bet jie tikėjo. Vyriausybė pradėjo programą „Tiger Leap” (Tigro šuolis), kuri aprūpino visas mokyklas kompiuteriais ir internetu. Tai nebuvo tik apie techniką – tai buvo apie mentaliteto keitimą.
2000-aisiais estai pristatė e-Tax sistemą – galimybę deklaruoti mokesčius internetu. Skamba nuobodžiai? Galbūt. Bet tai buvo revoliucija. Žmonės suprato, kad valstybė gali būti ne tik kontrolės įrankis, bet ir patogus servisas. Ir tai buvo tik pradžia.
X-Road: nervų sistema, kuri viską sujungia
Čia prasideda tikroji magija. Estijos skaitmeninės valstybės širdis yra sistema, pavadinta X-Road. Tai skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmo, bet iš tikrųjų tai tiesiog labai protinga duomenų mainų platforma.
Įsivaizduokite: ligoninės sistema žino jūsų sveikatos istoriją, mokesčių inspekcija – jūsų pajamas, policija – vairuotojo pažymėjimą. Paprastai visos šios sistemos būtų atskirtos, ir jums reiktų bėgioti tarp jų su popieriais. X-Road leidžia visoms šioms sistemoms saugiai keistis informacija, kai to reikia.
Štai konkretus pavyzdys: kai gimsta kūdikis, ligoninė automatiškai informuoja gyventojų registrą. Tėvai gauna pranešimą telefone ir gali pasirinkti vardą bei patvirtinti duomenis. Socialinio draudimo fondas automatiškai pradeda skaičiuoti išmokas. Visa tai vyksta automatiškai, be jokių eilių ar popierių. Taip sutaupoma ne tik laiko, bet ir milijonai eurų kasmet.
Bet štai kas įdomiausia: X-Road yra atviro kodo sistema. Tai reiškia, kad bet kuri šalis gali ją naudoti. Ir daugelis jau naudoja – nuo Suomijos iki Namibijos.
e-Residency: kai pilietybė tampa skaitmenine
2014-aisiais Estija padarė dar vieną beprotišką dalyką – pradėjo siūlyti skaitmeninę rezidenciją bet kam pasaulyje. Tai nereiškia, kad galite atsikraustyti į Taliną ar gauti paso (nors tai būtų smagu). Tai reiškia, kad galite gauti prieigą prie Estijos skaitmeninių paslaugų ir įregistruoti ten verslą.
Kodėl tai svarbu? Nes galite būti Lietuvoje, Tailande ar Argentinoje ir per kelias valandas įkurti ES įmonę, atidaryti banko sąskaitą, pasirašyti sutartis skaitmeniniu parašu. Visa tai be kelionių, be popierių, be galvos skausmo. Šiuo metu yra daugiau nei 100,000 e-rezidentų iš beveik visų pasaulio šalių.
Tai ypač patogu freelanceriams, skaitmeniniams nomadams, startuoliams. Vienas mano pažįstamas dizaineris iš Vilniaus įkūrė Estijos įmonę per savaitgalį ir dabar dirba su klientais iš viso pasaulio, naudodamasis ES įmonės statusu. Jis sako, kad tai buvo vienas geriausių jo karjeros sprendimų.
Saugumas: ar tai tikrai saugus dalykas?
Dabar turbūt galvojate: „Gerai, skamba nuostabu, bet ar tai saugu? Kas nutiks, jei kažkas įsilaužia į sistemą?” Tai teisėtas klausimas, ypač mūsų laikais, kai kas savaitę girdime apie naują kibernetinę ataką.
Estai apie tai pagalvojo nuo pat pradžių. Jų sistema paremta keliais principais. Pirma, nėra centrinės duomenų bazės. Jūsų informacija yra pasklidusi tarp skirtingų sistemų, o X-Road tik padeda joms bendrauti. Tai reiškia, kad nėra vieno taško, kurį įsilaužus gautum prieigą prie visko.
Antra, kiekviena prieiga prie jūsų duomenų yra fiksuojama. Galite bet kada patikrinti, kas ir kada žiūrėjo jūsų informaciją. Jei gydytojas be priežasties pažiūrėjo jūsų medicininę istoriją, jūs tai matysite ir galėsite skųstis. Tai sukuria skaidrumą ir atsakomybę.
Trečia, jie naudoja blockchain technologiją (taip, tą pačią, kuri naudojama kriptovaliutoms) tam, kad užtikrintų duomenų vientisumą. Tai reiškia, kad niekas negali slapta pakeisti jūsų duomenų – bet koks pakeitimas bus matomas.
2007-aisiais Estija patyrė vieną didžiausių kibernetinių atakų pasaulio istorijoje. Rusijos hakeriai (bent jau taip manoma) bandė paralyžiuoti šalies sistemas. Ir žinote kas? Sistema atlaikė. Taip, buvo sunkumų, bet kritinės paslaugos veikė. Po to jie dar labiau sustiprino savo gynybą ir dabar yra vieni iš pasaulio lyderių kibernetinio saugumo srityje.
Ką mes, lietuviai, galime iš to pasimokyti
Gerai, visa tai skamba įspūdingai, bet kas iš to mums? Lietuva juk irgi nėra blogai – turime nemokamą WiFi Vilniuje, galime mokėti mokesčius internetu, turime „Mano Vyriausybę”. Bet tiesą sakant, mes dar toli gražu ne Estijos lygyje.
Pirmiausia, mums reikia pakeisti požiūrį. Estijoje skaitmeninės paslaugos yra standartas, o ne išimtis. Jei kažko negalima padaryti internetu, tai laikoma problema, kurią reikia spręsti. Pas mus dažnai atvirkščiai – jei galima padaryti internetu, tai laikoma bonusu.
Antra, mums reikia investuoti į sistemų integraciją. Dabar Lietuvoje turime daugybę atskirų sistemų, kurios tarpusavyje nekalba. VMI turi savo sistemą, SODRA – savo, savivaldybės – savo. Tai neefektyvu ir erzinančiai nepatogu. Mums reikia kažko panašaus į X-Road.
Trečia, reikia daugiau pasitikėjimo piliečiais. Estijos sistema veikia todėl, kad ji paremta prielaida, jog žmonės yra sąžiningi, kol neįrodyta priešingai. Pas mus dažnai atvirkščiai – sistema sukurta taip, tarsi visi būtų potencialūs sukčiai.
Konkretūs dalykai, kuriuos galėtume padaryti jau rytoj:
Įvesti tikrą skaitmeninį parašą, kuris būtų pripažįstamas visur – nuo banko iki notaro. Dabar turime kelis skirtingus sprendimus, kurie ne visada tarpusavyje suderinami.
Sukurti vieną aplikaciją, per kurią galėtume pasiekti visas valstybės paslaugas. Estijoje tai yra, ir tai neįtikėtinai patogu.
Leisti žmonėms matyti savo duomenis ir kontroliuoti, kas prie jų turi prieigą. Dabar dažnai net nežinome, kokią informaciją apie mus turi valstybė.
Automatizuoti rutininius procesus. Kodėl aš turiu kas metai deklaruoti mokesčius, jei valstybė jau žino visas mano pajamas? Estijoje sistema pati užpildo deklaraciją, o jūs tik patvirtinate.
Iššūkiai ir kliūtys: kodėl tai nėra taip paprasta
Bet būkime sąžiningi – nukopijuoti Estijos modelį nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Yra keletas rimtų kliūčių.
Pirma, Estija yra maža. Ten gyvena tik 1.3 milijono žmonių – maždaug tiek, kiek Vilniuje ir Kaune kartu. Kai esi mažas, lengviau diegti pokyčius – mažiau biurokratijos, greičiau priimami sprendimai, lengviau koordinuoti.
Antra, jiems pasisekė pradėti nuo nulio. Mes turime seną sistemą, kuri veikia (daugiau ar mažiau), ir ją pakeisti yra daug sunkiau nei sukurti naują. Tai kaip bandyti suremontuoti lėktuvą skrydžio metu.
Trečia, yra pasipriešinimo. Kai kuriems žmonėms patinka sena sistema. Biurokratai, kurie įpratę dirbti su popieriais. Įmonės, kurios uždirba iš neefektyvios sistemos. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie bijo technologijų. Visus juos reikia įtikinti arba bent jau neutralizuoti jų pasipriešinimą.
Ketvirta, tai brangu. Bent jau trumpuoju laikotarpiu. Estija į savo skaitmeninę transformaciją investavo milijardus eurų per dešimtmečius. Tai atsipirko, bet reikia turėti viziją ir drąsą investuoti į tai, kas duos rezultatus tik po kelių metų.
Bet visa tai nereiškia, kad neturime bandyti. Priešingai – kuo ilgiau laukiame, tuo sunkiau bus.
Kai technologijos tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai
Štai kas man labiausiai patinka Estijos istorijoje – jie neprarado iš akių tikrojo tikslo. Tai nėra apie technologijas dėl technologijų. Tai apie tai, kaip padaryti žmonių gyvenimą geresnį, paprastesnį, laisvesnį.
Vidutinis estas per metus sutaupo apie 5 darbo dienas, nes jam nereikia eiti į įstaigas ir stovėti eilėse. Tai yra savaitė papildomų atostogų! Valstybė sutaupo milijonus eurų, kuriuos gali investuoti į švietimą, sveikatos apsaugą ar infrastruktūrą. Verslai gali greičiau ir pigiau veikti, nes mažiau biurokratijos.
Bet svarbiausia – tai keičia santykį tarp valstybės ir piliečio. Valstybė tampa servisu, kuris tau tarnauja, o ne institucija, kuriai tu turi tarnauti. Tu jaučiesi daugiau kontroliuojantis savo gyvenimą, nes visa informacija ir galimybės yra tavo rankose – tiesiogine prasme, tavo telefone.
Ir tai nėra utopija ar tolima ateitis. Tai jau vyksta, vos už 300 kilometrų nuo mūsų. Jei jie gali, kodėl negalime mes? Turime protingų žmonių, turime technologijų, turime net patirties – juk Lietuvos IT sektorius yra vienas stipriausių regione.
Kas mums trūksta? Galbūt tik politinės valios ir drąsos pasakyti: „Taip, mes tai padarysime. Ne už dešimties metų, ne kada nors ateityje, bet dabar.” Reikia lyderių, kurie suprastų, kad investicija į skaitmeninę transformaciją yra investicija į šalies ateitį.
Estijos pavyzdys rodo, kad maža šalis gali tapti didele, jei turi viziją ir drąsą ją įgyvendinti. Jie įrodė, kad galima sukurti valstybę, kuri veikia 21-ajame amžiuje, o ne застряла praeityje. Ir svarbiausia – jie įrodė, kad tai veikia ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, kasdien, milijonui žmonių.
Taigi gal laikas nustoti žavėtis iš šalies ir pradėti veikti? Estija parodė kelią, dabar mūsų eilė juo eiti. Arba net pralenkti – kodėl ne?
