Kodėl freelance’as gali būti tavo dalykas?
Gal jau nebepakanka tų kelių dešimčių eurų per mėnesį iš tėvų? O gal tiesiog nori pats užsidirbti pinigų, bet mintis eiti į kavinę ar parduotuvę kiekvieną savaitgalį kelia ne pačias malonias emocijas? Tada freelance’as gali būti tikrai įdomi alternatyva. Ypač jei turi kokių nors įgūdžių – ar tai būtų dizainas, programavimas, tekstų rašymas, vaizdo montavimas ar bet kas kita.
Kai man buvo 18, pirmą kartą susidūriau su galimybe užsidirbti internetu. Pradžioje atrodė kaip kažkas nerealius – kaip čia taip, dirbi iš namų, pats planuoji laiką, niekas tau nekvėpuoja į pakaušį? Bet realybė tokia, kad tai visiškai įmanoma, tik reikia žinoti, nuo ko pradėti. Ir svarbiausia – kaip tai padaryti legaliai.
Individuali veikla (IV) – tai būdas oficialiai užsiregistruoti kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Taip, skamba šiek tiek bauginančiai, bet iš tikrųjų procesas nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir svarbiausia – tai leidžia tau dirbti legaliai, gauti pinigus į sąskaitą ir nerimauti, kad kažkas ateis ir paklaus, iš kur tie pinigai.
Kas ta individuali veikla ir kam jos reikia?
Individuali veikla – tai verslo forma, kai dirbi sau. Ne įmonei, ne savininkui, o sau. Tu esi ir direktorius, ir buhalteris, ir darbininkas viename asmenyje. Skamba kaip daug atsakomybės? Iš dalies taip, bet pradžioje viskas daug paprasčiau, nei atrodo.
Kai dirbi kaip freelance’eris be jokių registracijų, techniškai tai nelegalu. Žinoma, niekas tavęs nesuims už tai, kad padėjai draugui sukurti logotipą už 20 eurų. Bet jei pradedi reguliariai uždirbti, gauti pinigus į sąskaitą, dirbti su užsienio klientais – tada jau reikia būti oficialiai užsiregistravusiam. Bankai gali pradėti užduoti klausimus, o mokesčių inspekcija irgi nemiega.
Su individualia veikla gauni galimybę išrašinėti sąskaitas faktūras, legaliai gauti pinigus, o svarbiausia – tu daraisi oficialus verslo subjektas. Tai reiškia, kad klientai tavimi labiau pasitiki, gali dirbti su rimtesnėmis įmonėmis, o ne tik su atsitiktiniais užsakovais iš Facebook grupių.
Dar vienas pliusas – galėsi nurašyti verslo išlaidas. Nusipirkai naują kompiuterį darbui? Tai verslo išlaida. Mokėjimai už internetą? Irgi gali būti verslo išlaida. Vėliau tai padės sumažinti mokesčius, kuriuos reikės mokėti.
Kaip užsiregistruoti: žingsnis po žingsnio
Gerai, nusprendei, kad nori tapti oficialiu freelance’eriu. Kas toliau? Pirmas dalykas – reikia nueiti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba viską sutvarkyti internetu per jų sistemą. Aš asmeniškai rekomenduoju eiti gyvai pirmą kartą, nes ten tikrai padės ir paaiškins viską žmogiškai.
Tau reikės pasirinkti veiklos rūšį pagal EVRK klasifikatorių. Skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai tik kodai, kurie nurodo, kokią veiklą vykdysi. Pavyzdžiui, jei dirbi su grafikos dizainu, tai bus viena veikla, jei programuoji – kita. Gali pasirinkti kelias veiklas iš karto, jei planuoji užsiimti skirtingais dalykais. Niekas tavęs neriboja.
Registracija yra nemokama. Taip, nereikia mokėti jokių mokesčių už tai, kad užsiregistruotum. Mokesčius mokėsi tik tada, kai pradėsi uždirbti. Tai labai svarbu suprasti – pati registracija nieko nekainuoja.
Po registracijos gausi VMI pažymą, kuri patvirtins, kad esi individualios veiklos vykdytojas. Taip pat turėsi savo PVM mokėtojo kodą (nors pradžioje greičiausiai nebūsi PVM mokėtojas, bet apie tai vėliau).
Dar vienas svarbus dalykas – socialinio draudimo pasirinkimas. Kai esi jaunas ir tik pradedi, gali rinktis mažesnį socialinio draudimo tarifą. Yra keletas variantų, ir VMI darbuotojai tikrai padės išsirinkti tinkamiausią. Nebijok klausti – jie tam ir yra.
Mokesčiai: kiek iš tikrųjų reikės atiduoti valstybei
Čia ta dalis, kuri daugeliui kelia didžiausią nerimą. Mokesčiai. Bet atsipalaiduok – jei uždirbi nedaug, mokesčiai irgi bus nedideli. Lietuvoje individualios veiklos vykdytojai moka pajamų mokestį (GPM) ir socialinio draudimo įmokas (Sodra).
Pajamų mokestis yra 15% nuo tavo pelno. Svarbu suprasti – ne nuo viso uždirbto pinigo, o nuo pelno. Tai reiškia, kad jei uždirbai 1000 eurų, bet turėjai 300 eurų išlaidų verslui, tai mokestį mokėsi tik nuo 700 eurų. Tai būtų 105 eurai.
Sodros įmokos yra šiek tiek sudėtingesnės. Jei esi studentas ir dirbi ne visą darbo dieną (o freelance’as tikrai nėra visą darbo dieną, jei tik pats taip nenusprendei), gali rinktis mažesnes įmokas. Minimali bazė yra apie 257 eurai per mėnesį, nuo kurios mokėsi apie 30% – tai būtų apie 77 eurai per mėnesį.
Bet štai gera žinia – jei uždirbi mažai arba kai kuriais mėnesiais visai neuždirbi, gali mokėti mažesnes įmokas arba net jų nemokėti. Tiesiog reikia laiku informuoti VMI apie savo pajamas. Tai daroma kas ketvirtį pildant deklaracijas.
Dar vienas variantas – verslo liudijimas. Tai supaprastinta verslo forma, kuri leidžia užsiimti tam tikromis veiklomis ir mokėti fiksuotą mokestį kas mėnesį (apie 42 eurus). Bet čia yra apribojimai – metinės pajamos negali viršyti 45,000 eurų, ir ne visos veiklos gali būti vykdomos su verslo liudijimu. Pavyzdžiui, programavimas ar dizainas paprastai netinka, bet kai kurios paslaugos – taip.
Pirmieji žingsniai ieškant klientų
Turiu individualią veiklą, bet neturiu klientų – klasikinė situacija. Registracija yra tik formalumas, tikrasis darbas prasideda tada, kai reikia rasti žmonių, kurie tau mokės pinigus.
Pradėk nuo savo aplinkos. Gal kas nors iš draugų ar pažįstamų reikia tavo paslaugų? Gal kažkieno tėvai turi verslą ir jiems reiktų atnaujinti svetainę, sukurti logotipą ar parašyti tekstų? Nebijok pasiūlyti savo paslaugų – prasidėjus, žmonės dažnai net nežino, kad tokių dalykų jiems reikia.
Socialiniai tinklai – tavo geriausias draugas. Sukurk profesionalų Instagram ar Facebook puslapį, kur rodytum savo darbus. Nebūtinai iš karto turėti šimtus sekėjų – svarbu, kad tavo profilis atrodytų rimtai ir profesionaliai. Įdėk portfolio, aprašyk, ką darai, ir kaip su tavimi susisiekti.
Freelance’erių platformos – Upwork, Fiverr, Freelancer.com ir panašios svetainės. Ten konkurencija didelė, bet tai geras būdas pradėti. Pradžioje gali tekti dirbti už mažesnius pinigus, kad sukauptum atsiliepimų ir portfolio, bet vėliau galėsi kelti kainas.
Lietuviškos Facebook grupės – yra daugybė grupių, kur žmonės ieško freelance’erių. „Freelance Lietuva”, „Darbo skelbimai IT srityje”, „Dizainerių bendruomenė” ir panašios. Būk aktyvus, atsakinėk į skelbimus, siūlyk savo paslaugas.
Svarbu nepamiršti, kad pradžioje greičiausiai neuždirbsi daug. Tai normalu. Pirmieji projektai dažnai būna mažesni, klientai ne tokie idealūs, kaip norėtųsi, bet tai patirtis. Kiekvienas projektas – tai dar vienas darbas portfolio, dar vienas atsiliepimas, dar viena galimybė išmokti kažko naujo.
Kaip tvarkyti finansus ir nesipainioti
Kai pradedi uždirbti, svarbu viską tvarkingai fiksuoti. Ne todėl, kad esi kažkoks super organizuotas žmogus, o todėl, kad vėliau, kai reikės pildyti deklaracijas, nenorėsi kapstyti mėnesių senumo čekių ir bandyti prisiminti, už ką gavai tuos 150 eurų.
Susikurk atskirą sąskaitą verslui. Techniškai gali naudoti ir savo asmeninę, bet jei viską maišysi, vėliau bus sunku atskirti, kas yra verslo pajamos, o kas – gimtadienio dovana nuo močiutės. Daugelis bankų siūlo nemokamas verslo sąskaitas individualios veiklos vykdytojams, tai nėra brangu.
Naudok kokią nors programą ar bent Excel lentelę, kur fiksuosi visas pajamas ir išlaidas. Yra nemokamų programų kaip „Mano VMI”, kur gali viską tvarkyti. Arba tiesiog Google Sheets – paprasta, nemokama ir veikia.
Saugok visus čekius ir sąskaitas. Nusipirkai naują pelę kompiuteriui? Išsaugok čekį. Sumokėjai už Photoshop prenumeratą? Išsaugok patvirtinimą. Visos šios išlaidos gali būti nurašomos kaip verslo išlaidos, o tai reiškia mažesnius mokesčius.
Kas ketvirtį reikės pildyti deklaracijas VMI sistemoje. Skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai gana paprasta – įvedi, kiek uždirbai, kiek turėjai išlaidų, sistema paskaičiuoja, kiek turi sumokėti mokesčių. Pirmą kartą gali užtrukti ilgiau, bet paskui tai tampa rutina.
Jei visiškai nesiorientuoji ir bijai suklysti, gali pasamdyti buhalterį. Taip, tai kainuos pinigų (apie 30-50 eurų per mėnesį), bet jei uždirbi pakankamai, tai gali būti verta ramybės dėlei. Ypač pradžioje, kol dar nesupranti visų niuansų.
Balansas tarp mokslų ir darbo
Jei esi studentas (o greičiausiai esi, jei tau 18), tai freelance’as turi būti subalansuotas su studijomis. Čia nėra vieno teisingo atsakymo, kaip tai padaryti, nes kiekvieno situacija skirtinga, bet yra keletas dalykų, kurie gali padėti.
Pirma, būk realistiškas dėl savo laiko. Jei turi pilną paskaitų grafiką, egzaminus ir dar nori turėti socialinį gyvenimą, tai neprisiimk dešimties projektų vienu metu. Geriau padaryti du projektus kokybiškai, nei penkis – prastai ir pavėluotai.
Antra, išmok sakyti „ne”. Kai pradedi freelance’inti, pagunda priimti kiekvieną užsakymą yra didelė. Bet jei matai, kad neturi laiko arba projektas neatrodo kaip kažkas, ką norėtum daryti, geriau atsisakyk. Tavo psichikos sveikata ir studijų rezultatai yra svarbesni nei tie 50 eurų.
Trečia, naudok studijų pertraukas protingai. Vasaros atostogos, žiemos sesijos pabaiga, savaitgaliai – tai laikas, kai gali daugiau laiko skirti freelance’ui. Semestro viduryje, kai vyksta egzaminai, gali sumažinti apimtis.
Ketvirta, komunikuok su klientais. Jei žinai, kad artėja egzaminų sesija ir neturėsi laiko, pasakyk klientams iš anksto. Dauguma supras ir bus lankstūs. Geriau įspėti iš anksto, nei vėliau atsiprašinėti už pavėluotus darbus.
Ir paskutinis dalykas – freelance’as gali būti ne tik pinigų šaltinis, bet ir praktika. Jei studijuoji dizainą ir freelance’ini kaip dizaineris, tai tu iš tikrųjų gauni realią patirtį, kuri vėliau padės rasti darbą. Tai yra portfolio, kuris bus daug vertesnis nei bet kokie universitete atlikti projektai.
Kai viskas susiklosto: augimas ir plėtra
Tarkime, praėjo keletas mėnesių, jau turi kelis klientus, uždirbti pradeda reguliariai. Kas toliau? Čia prasideda įdomiausia dalis – augimas.
Pirmas dalykas – kainų kėlimas. Kai pradedi, dažnai dirbi už mažesnius pinigus, kad tik gautum projektų. Bet kai jau turi portfolio ir atsiliepimų, nebijok kelti kainų. Jei dirbi už 10 eurų per valandą ir matai, kad kiti panašaus lygio freelance’eriai ima 20-30 eurų, tai kodėl tu turėtum dirbti pigiau?
Specializacija – vietoj to, kad būtum „aš darau viską”, tapk ekspertu vienoje srityje. Jei esi dizaineris, gal specializuokis logotipuose arba socialinių tinklų dizaine. Jei programuoji, gal tapk WordPress specialistu arba mobiliųjų aplikacijų kūrėju. Specialistai visada gali imti didesnius pinigus nei generalistai.
Pasikartojantys klientai – tai aukso gysla. Vietoj to, kad kiekvieną mėnesį ieškotum naujų projektų, geriau turėti kelis klientus, kurie reguliariai užsako darbus. Tai stabilumas ir numatytos pajamos. Kaip tai pasiekti? Kokybišku darbu ir geru bendravimu. Paprasta, bet veikia.
Tinklaveika (arba networking, jei nori skambiai) – dalyvavimas renginiuose, bendravimas su kitais freelance’eriais, buvimas aktyviems socialiniuose tinkluose. Niekada nežinai, iš kur ateis kitas projektas. Kartais tai būna atsitiktinis pokalbis kavos pertraukoje arba komentaras Facebook grupėje.
Ir svarbiausia – nustok galvoti apie save kaip apie „tik freelance’erį”. Tu esi verslininkas. Gal mažas, gal tik pradedantis, bet vis tiek verslininkas. Tai reiškia, kad galvoji strategiškai, planuoji ateitį, investuoji į save (kursai, įrankiai, įranga), ir nesijauti kaltas dėl to, kad nori uždirbti pinigų.
Ką daryti, kai kažkas eina ne taip
Būsime sąžiningi – ne viskas visada klostysis sklandžiai. Bus klientų, kurie nemokės laiku (arba visai nemokės). Bus projektų, kurie pasirodys daug sudėtingesni, nei atrodė pradžioje. Bus dienų, kai pagalvosi „kam man to reikėjo, geriau būčiau ėjęs į McDonald’s”.
Dėl nemokančių klientų – visada reikalauk bent dalies avanso prieš pradedant darbą. Bent 30-50%. Tai apsaugo tave nuo situacijos, kai atlikęs darbą gauni „ačiū, bet mes nusprendėme, kad mums to nebereikia”. Su avansu bent dalį pinigų jau turėsi.
Sutartys – taip, net dirbant su mažais projektais verta turėti bent paprastą sutartį ar susitarimą el. paštu. Ten turi būti aprašyta, ką tiksliai darosi, iki kada, už kiek pinigų, ir kokios yra mokėjimo sąlygos. Jei kas nors eis ne taip, turėsi įrodymą.
Jei klientas atsisako mokėti ir turite sutartį, gali kreiptis į teismą. Bet būk realistiškas – jei ginčas dėl 50 eurų, teismas gali kainuoti daugiau nei pats projektas. Kartais geriau tiesiog įsirašyti į patirties skiltį ir eiti toliau.
Perdegimas (burnout) – reali problema freelance’eriams. Kai dirbi iš namų ir pats planuoji laiką, pagunda dirbti 24/7 yra didelė. Bet tai kelias į perdegimą. Nustatyk sau darbo valandas ir jų laikykis. Savaitgaliai turi būti savaitgaliais, ne papildomu darbo laiku.
Ir paskutinis dalykas – nebijok klausinėti pagalbos. Yra daugybė bendruomenių, forumų, Facebook grupių, kur kiti freelance’eriai dalinasi patirtimi. Dažniausiai žmonės mielai padeda, nes patys yra buvę tavo vietoje.
Kelias į laisvę prasideda čia
Freelance’as nuo 18-os nėra kažkas neįmanomo ar tik išrinktiesiems skirtas dalykas. Tai tiesiog kitas būdas užsidirbti pinigų, kuris duoda daugiau laisvės ir lankstumo nei tradicinis darbas. Taip, reikia šiek tiek drąsos užsiregistruoti individualią veiklą, išmokti tvarkyti finansus ir rasti pirmuosius klientus, bet visa tai yra įmanoma.
Svarbiausia – pradėti. Ne laukti, kol būsi „pasiruošęs” ar turėsi „pakankamai įgūdžių”. Pradėk su tuo, ką jau moki, ir mokykis kelyje. Pirmieji projektai nebus tobuli, pirmieji klientai nebus idealūs, bet tai viskas yra dalis proceso.
Individuali veikla – tai ne tik būdas legaliai užsiimti freelance’u, bet ir pirmasis žingsnis į verslą. Gal po kelerių metų vis dar būsi freelance’eris. O gal įkursi savo įmonę, samdysi darbuotojus ir statysisi biurą centre. Kas žino? Bet viena aišku – nieko iš to nenutiks, jei nepradėsi.
Taigi, jei tau jau 18 ir galvoji apie freelance’ą – tiesiog daryk. Užsiregistruok, sukurk portfolio, pradėk ieškoti klientų. Blogiausiu atveju išmoksi kažką naujo ir turėsi gerą istoriją. Geriausiu atveju – rasi būdą užsidirbti pinigų darydamas tai, kas tau patinka, savo sąlygomis ir savo laiku. O tai, tiesą sakant, skamba gana gerai.
