Kodėl mes visi norime priklausyti kažkam?
Prisimink tą jausmą, kai pirmą kartą atėjai į naują klasę ar mokyklą. Akimirksniu pradedi skenuoti aplinką – kas su kuo sėdi, kas juokiasi, kas atrodo šaltas, kas – prieinamas. Tai nėra atsitiktinis elgesys. Tai evoliuciškai užprogramuotas instinktas, kuris tūkstančius metų padėjo žmonėms išgyventi. Paauglystėje šis instinktas pasiekia savo piką – jis tampa beveik fiziškai jaučiamas.
Grupės dinamikos psichologija tiria tai, kaip žmonės elgiasi grupėse, kaip tos grupės formuojasi, kaip jose pasiskirsto vaidmenys ir kodėl kartais grupė gali priversti mus daryti dalykus, kurių niekada nedarytume vieni. Paauglių atveju visa tai yra ypač intensyvu, nes šiame amžiuje smegenys dar tik formuojasi, tapatybė dar tik ieškoma, o priklausymo poreikis yra tiesiog milžiniškas.
Šis straipsnis – ne sausas psichologijos vadovėlio skyrius. Tai bandymas paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, kai jūs visi susirenkate prie mokyklos laiptų, kai kažkas tampa „populiarus”, kai grupė ima elgtis kaip vienas organizmas. Ir svarbiausia – kaip visa tai suprasti, kad galėtum naviguoti savo socialinį gyvenimą sąmoningiau.
Kaip grupė gimsta: nuo atsitiktinių žmonių iki „mūsų kompanijos”
Psichologas Bruce Tuckman dar 1965 metais aprašė modelį, kuris iki šiol laikomas vienu tiksliausių grupės formavimosi aprašymų. Jis išskyrė keturis etapus: formavimasis, audra, normalizavimasis ir veikimas. Skamba akademiškai, bet iš tikrųjų tai yra labai atpažįstami dalykai.
Formavimasis – tai tas laikotarpis, kai visi dar mandagūs, šiek tiek atsargūs, bando suprasti, kas čia per žmonės. Niekas dar nesiginčija, visi šypsosi. Tai gali trukti kelias dienas arba kelias savaites.
Tada ateina audra – ir čia prasideda tikrasis reikalas. Žmonės pradeda rodyti savo tikrąjį charakterį, atsiranda pirmieji nesutarimai, kažkas bando tapti lyderiu, kažkas priešinasi. Daugelis draugysčių šiame etape ir subyrėjo. Bet tos, kurios išlaiko – tampa daug stipresnės.
Po audros ateina normalizavimasis – grupė susitaria (dažniausiai neišsakytai) dėl taisyklių, vaidmenų, to, kas priimtina ir kas ne. Ir galiausiai – veikimas, kai grupė jau tiesiog funkcionuoja kaip vienetas, nebereikia nuolat derėtis dėl kiekvieno žingsnio.
Praktinis patarimas: jei tavo kompanijoje dabar vyksta kažkoks chaosas, ginčai, nesutarimai – nebūtinai tai reiškia, kad viskas griūva. Galbūt jūs tiesiog esate „audros” etape, ir tai yra normalu. Svarbu, kaip elgiatės per tą audrą.
Vaidmenys grupėje: kas tu iš tikrųjų esi savo kompanijoje?
Kiekvienoje grupėje žmonės neišvengiamai ima atlikti tam tikrus vaidmenis. Ir čia yra vienas įdomiausių dalykų – dažnai mes patys to nesuvokiame. Tiesiog kažkaip atsitinka, kad vienas visada organizuoja susitikimus, kitas visada juokina, trečias visada ramina, kai kyla konfliktai.
Psichologai išskiria keletą klasikinių vaidmenų:
Lyderis – ne būtinai tas, kuris garsiai šaukia ar diktuoja. Tikras grupės lyderis dažnai yra tas, kurio nuomonės klausomasi, net jei jis pats to neprašo. Paauglių grupėse lyderystė labai dažnai grindžiama ne gebėjimais, o pasitikėjimu savimi ir socialiniu statusu.
Buferis – žmogus, kuris saugo grupės harmoniją. Kai kyla įtampa, jis bando visus sutaikyti, perjungti temą, sušvelninti situaciją. Šis vaidmuo atrodo nekaltas, bet iš tikrųjų gali būti labai varginantis – buferiai dažnai slopina savo pačių jausmus, kad tik visi kiti jaustųsi gerai.
Klounadas – tas, kuris visada juokina. Dažnai tai žmogus, kuris humoru slepia savo nerimą ar nesaugumą. Juokas yra puikus gynybos mechanizmas, bet jei visada esi tas, kuris juokauja, gali atsitikti, kad niekas tavęs niekada rimtai neims.
Autsaideris grupės viduje – tai žmogus, kuris techniškai priklauso grupei, bet visada jaučiasi šiek tiek ant pakraščio. Galbūt prisijungė vėliau, galbūt jo interesai šiek tiek kitokie. Šis vaidmuo gali būti labai skausmingas.
Svarbiausia suprasti: vaidmenys nėra amžini ir nėra likimas. Jei jautiesi įstrigęs vaidmenyje, kuris tau netinka – galima tai keisti. Tai reikalauja drąsos ir laiko, bet yra įmanoma.
Grupės spaudimas: kodėl darome tai, ko nenorime?
Čia reikia kalbėti atvirai, nes tai yra viena labiausiai paveikiančių grupės dinamikos dalių. Grupės spaudimas – tai ne tik tas klišinis scenarijus iš prevencinio filmuko, kur kažkas siūlo cigaretę ir sako „visi taip daro”. Grupės spaudimas yra daug subtilesnė ir daug dažnesnė patirtis.
Tai yra tada, kai neišsakai savo nuomonės, nes žinai, kad ji nesutaps su grupės nuomone. Kai nusijuoki iš kažko, kas tau iš tikrųjų neatrodo juokinga. Kai apsirengei tam tikru būdu ne todėl, kad tau tai patinka, o todėl, kad taip apsirengę visi kiti. Tai yra grupės spaudimas – ir jis veikia beveik kiekvieną iš mūsų.
Psichologas Solomon Asch dar XX amžiaus viduryje atliko eksperimentą, kuris iki šiol šokiruoja. Jis parodė žmonėms linijas ir paprašė pasakyti, kuri iš jų ilgiausia – atsakymas buvo akivaizdus. Bet kai aplink sėdintys žmonės (kurie iš tikrųjų buvo eksperimento dalyviai) visi kartu sakė neteisingą atsakymą, apie 75% tikrųjų dalyvių bent kartą sutiko su klaidingu atsakymu, nors matė tiesą savo akimis. Septyniasdešimt penki procentai. Ir tai buvo suaugę žmonės, kalbantys apie linijų ilgį – ne paaugliai, kalbantys apie tai, kas yra „kietas”.
Paauglystėje smegenų prefrontalinė žievė – ta dalis, kuri atsakinga už racionalų mąstymą ir ilgalaikių pasekmių vertinimą – dar nėra visiškai išsivysčiusi. Tuo tarpu limbinė sistema, kuri reaguoja į emocijas ir socialinius signalus, veikia visu pajėgumu. Tai reiškia, kad paaugliai biologiškai yra labiau pažeidžiami grupės spaudimui nei suaugusieji. Tai nėra silpnumas – tai tiesiog neurobiologija.
Ką daryti? Pirma – atpažinti. Kai jauti tą nepatogų jausmą, kad „reikia” kažką daryti, sustok ir paklauski savęs: ar aš tai darau, nes noriu, ar todėl, kad kiti to tikisi? Antra – rask bent vieną žmogų grupėje, su kuriuo gali būti nuoširdus. Tyrimai rodo, kad jei yra bent vienas žmogus, kuris nepritaria daugumai, kiti irgi lengviau išdrįsta turėti savo nuomonę.
Populiarumas: mitas, kurį visi perka
Populiarumas mokykloje – tai viena iš tų temų, apie kurią visi galvoja, bet mažai kas kalba atvirai. Kas iš tikrųjų yra populiarumas ir kodėl jis taip svarbus paauglystėje?
Psichologai Mitch Prinstein ir Kenneth Dodge išskyrė du skirtingus populiarumo tipus, ir šis skirtumas yra labai svarbus. Pirmasis – sociometrinis populiarumas – tai tikrasis mėgstamumas. Tai žmonės, kuriuos kiti iš tikrųjų myli, kuriais pasitiki, su kuriais nori praleisti laiką. Antrasis – suvokiamas populiarumas – tai statusas, matomumas, prestižas. Tai žmonės, kurie yra „žinomi”, bet nebūtinai mylimi.
Ir čia yra paradoksas: dažnai tie, kurie atrodo „populiariausi” mokykloje – labiausiai matomi, labiausiai kalbami – priklauso antrajam tipui. Jie turi statusą, bet ne tikrą ryšį. O tie, kurie turi tikrą sociometrinį populiarumą – kuriuos draugai iš tikrųjų myli ir vertina – dažnai net neatrodo „populiarūs” tradicine prasme.
Dar įdomiau: ilgalaikiai tyrimai rodo, kad aukštas suvokiamas populiarumas mokykloje dažnai koreliuoja su didesniais sunkumais suaugus – sunkiau prisitaikyti prie aplinkos, kur statusas nebėra duodamas automatiškai, sunkiau kurti gilias draugystes. Tuo tarpu tie, kurie turėjo tikrų, artimų draugysčių, net jei nebuvo „populiarūs”, suaugusiame gyvenime jaučiasi geriau.
Tai nereiškia, kad nereikia rūpintis santykiais. Reiškia tik tiek, kad verta klausti savęs: ar aš siekiu statuso, ar tikrų ryšių? Tai yra labai skirtingi dalykai, ir jie reikalauja labai skirtingų strategijų.
Grupinis mąstymas: kai visi kartu klysta
Yra vienas fenomenas, apie kurį tikrai verta žinoti – jis vadinamas groupthink, arba grupinis mąstymas. Tai situacija, kai grupė, siekdama harmonijos ir vienybės, pradeda mąstyti mažiau kritiškai nei kiekvienas jos narys atskirai.
Kaip tai atrodo praktikoje? Grupė nusprendžia kažką padaryti – tarkime, ignoruoti kažkurį klasioką, nes „jis erzina”. Niekas iš tikrųjų negalvoja, kad tai gerai, bet niekas ir neprieštarauja, nes visi mano, kad visi kiti sutinka. Ir taip grupė kolektyviai daro kažką, ko kiekvienas atskirai galbūt nedarytų.
Grupinis mąstymas ypač stiprus tada, kai:
- Grupė yra labai sanglaudi ir vertina savo vienybę
- Yra stiprus lyderis, kurio nuomonės visi klauso
- Grupė jaučia spaudimą iš išorės (pvz., konfliktas su kita grupe)
- Nėra aiškių taisyklių, kaip priimti sprendimus
Ką daryti, jei pastebėjai, kad tavo grupė patenka į šį spąstą? Pirmiausia – išdrįsk paklausti klausimų. Ne prieštarauti agresyviai, o tiesiog: „Palaukite, ar mes tikrai apie tai pagalvojome?” arba „O kas nutiktų, jei…?” Klausimai yra daug mažiau grėsmingi nei tiesioginiai prieštaravimai, bet jie gali sulaužyti grupinio mąstymo burbulą.
Socialiniai tinklai ir grupės dinamika: kai kompanija persikelia į ekraną
Neįmanoma kalbėti apie paauglių grupių dinamiką nepaminėjus socialinių tinklų. Jie pakeitė žaidimo taisykles taip fundamentaliai, kad psichologai dar tik bando suprasti visas pasekmes.
Vienas iš didžiausių pokyčių – grupės dinamika dabar vyksta 24/7. Anksčiau, kai grįždavai namo iš mokyklos, socialinė drama likdavo mokykloje. Dabar ji seka tave į miegamąjį, į vonią, į naktį. Tai reiškia, kad nėra laiko atsigauti, apdoroti, atsikvėpti.
Kitas pokytis – matomumas. Socialiniuose tinkluose viskas yra matoma ir išmatuojama: kiek like’ų, kiek komentarų, kas su kuo nuotraukoje. Tai sukuria naują populiarumo matavimo sistemą, kuri yra dar labiau paviršutiniška nei mokyklos koridoriaus hierarchija.
Taip pat atsiranda reiškinys, kurį psichologai vadina social comparison – socialinis palyginimas. Mes nuolat lyginame save su kitais, ir socialiniai tinklai tai sustiprina iki kraštutinumo. Problema ta, kad mes lyginame savo tikrą gyvenimą su kitų žmonių sukurtu įvaizdžiu – o tai yra iš principo nesąžininga lygtis.
Praktiniai patarimai dėl socialinių tinklų ir grupės dinamikos:
- Jei grupės pokalbis sukelia tau nerimą ar stresą – leisk sau jį nutildyti. Tai nėra išdavystė, tai yra rūpinimasis savimi.
- Atkreipk dėmesį, kaip jautiesi po socialinių tinklų naudojimo. Jei nuolat blogiau – tai yra signalas.
- Prisimink, kad tai, ką matai kito žmogaus profilyje, yra redaguota versija jo gyvenimo. Niekas nepostina savo blogiausių dienų.
- Tikri pokalbiai – veidas į veidą – vis dar yra nepalyginamai vertingesni nei bet koks skaitmeninis bendravimas.
Kai grupė tampa toksišku dalyku – ir kaip iš to išeiti
Kartais grupė, kuri turėjo būti saugi erdvė, tampa priešingai – vieta, kur nuolat jautiesi blogai, kur esi kritikuojamas, kur turi slėpti savo tikrąjį save. Kaip atpažinti, kad tavo grupė yra toksiška?
Keletas ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: nuolat jautiesi pavargęs ar susitempęs po susitikimų su šia kompanija. Dažnai darai dalykus, kurių vėliau gėdijiesi. Negali išreikšti savo tikros nuomonės, nes bijai reakcijos. Grupė reguliariai tyčiojasi iš kitų žmonių ir tai laikoma „normalu”. Jautiesi, kad tavo vertė grupėje priklauso nuo to, kiek esi „naudingas” ar kiek atitinki tam tikrus standartus.
Išeiti iš toksiškos grupės yra vienas sunkiausių dalykų, nes tai reiškia prarasti priklausymo jausmą – o tas jausmas, kaip jau minėjome, yra vienas stipriausių žmogaus poreikių. Bet čia yra tiesa, kurią svarbu žinoti: geriau būti vienam ir savimi, nei būti grupėje ir prarasti save.
Praktiškai tai gali atrodyti taip: pradėk mažais žingsniais plėsti savo socialinį ratą. Prisijunk prie kokio nors būrelio, kursuose, sporto komandos – bet kur, kur yra žmonių su panašiais interesais. Nereikia dramatiškai „nutraukti” santykių su senąja grupe – tiesiog pradėk investuoti laiką kitur. Laikui bėgant ryšiai natūraliai atslūgs.
Ir dar vienas dalykas: jei situacija grupėje yra tikrai sunki – patyčios, manipuliacija, smurtas – tai nėra kažkas, ką reikia spręsti vienam. Tai yra situacija, kai reikia kalbėtis su suaugusiu, kuriuo pasitiki. Tai nėra silpnumas. Tai yra išmintis.
Tavo grupė – tavo pasaulis, bet ne visas pasaulis
Paauglystėje grupė, kuriai priklausai, gali atrodyti kaip visas pasaulis. Ir tam tikra prasme – ji ir yra. Ji formuoja tai, kaip matai save, kaip elgiesi, ko tikiesi iš santykių. Tai yra milžiniškas dalykas.
Bet čia yra perspektyva, kuri gali padėti: ta grupė, kuri dabar atrodo tokia svarbi, po dešimties metų daugeliu atveju bus tik prisiminimai. Tai neskamba labai paguodžiamai, bet iš tikrųjų tai yra gera žinia – tai reiškia, kad niekas nėra amžina, kad galima pradėti iš naujo, kad dabartinė socialinė hierarchija nėra tavo likimas.
Svarbiausia, ką gali išsinešti iš viso to, kas parašyta šiame straipsnyje: būk sąmoningas. Stebėk, kaip tavo grupė veikia. Atpažink vaidmenis – ir savo, ir kitų. Klausk savęs, ar tai, ką darai, yra tavo pasirinkimas, ar grupės spaudimo rezultatas. Ieškokis žmonių, su kuriais gali būti tikras.
Grupės dinamika yra galinga jėga. Bet ji nėra nenugalima. Ir suprasti, kaip ji veikia – tai jau yra didelis žingsnis į priekį. Nes kai žinai taisykles, gali žaisti žaidimą sąmoningiau. O kartais – net nuspręsti žaisti visai kitą žaidimą.
