Kodėl verta prisijungti prie jaunimo organizacijų?
Gal tau atrodo, kad jaunimo organizacijos – tai kažkas nuobodaus, kur reikia sėdėti susirinkimuose ir klausytis ilgų kalbų? Na, laikas išmesti šitą mitą pro langą. Jaunimo organizacijos šiandien yra viena įdomiausių vietų, kur gali ne tik leisti laiką su bendraminčiais, bet ir realiai keisti pasaulį aplink save. Skamba patetiškai? Gal šiek tiek, bet tai tiesa.
Prisijungęs prie jaunimo organizacijos gauni galimybę dalyvauti projektuose, kurie tau rūpi – ar tai būtų aplinkosauga, socialinė atskirtis, kultūra ar bet kas kita. Čia niekas nesakys tau, ką daryti – priešingai, tu pats gali inicijuoti projektus, surinkti komandą ir įgyvendinti idėjas, kurios anksčiau atrodė neįmanomos. Be to, tai puiki vieta įgyti patirties, kuri vėliau pravers ieškant darbo ar studijuojant.
Dar vienas pliusas – kelionės ir tarptautiniai mainai. Daugelis jaunimo organizacijų dalyvauja Erasmus+ programose, o tai reiškia galimybę nemokamai ar už simbolinę kainą keliauti po Europą ir ne tik. Susipažįsti su žmonėmis iš viso pasaulio, tobulini kalbas ir plėti akiratį. Kur dar rasi tokių galimybių būdamas 16-25 metų?
Kokios jaunimo organizacijos veikia Lietuvoje?
Lietuvoje veikia daugybė jaunimo organizacijų – nuo labai mažų, lokalių iki didelių, nacionalinių struktūrų. Yra organizacijos, kurios orientuojasi į konkrečias sritis, ir tokios, kurios priima visus norinčius nepriklausomai nuo pomėgių.
Vienos populiariausių – skautai. Jei manai, kad skautai – tai tik laužai ir žygiai, klysti. Šiuolaikiniai skautai dalyvauja socialiniuose projektuose, organizuoja renginius, mokosi lyderystės ir komandinio darbo. Yra ir studentų organizacijos, tokios kaip AIESEC ar ESN (Erasmus Student Network), kurios orientuojasi į tarptautiškumą ir profesinį tobulėjimą.
Taip pat veikia teminės organizacijos – aplinkosauginės, kaip „Žiedinė ekonomika” ar „Atgaiva”, socialines problemas sprendžiančios, kaip „Raudonasis kryžius” ar „Maisto bankas”, kultūrines, kaip įvairūs jaunimo teatrai ir muzikos kolektyvai. Yra ir politinio pobūdžio jaunimo organizacijos, susijusios su įvairiomis partijomis, jei domina politika ir viešasis gyvenimas.
Rasti sau tinkamą organizaciją nėra sunku – tiesiog pagalvok, kas tau įdomu, ir paieškoki internete. Dauguma organizacijų turi aktyvius Facebook ar Instagram profilius, kur skelbia apie savo veiklą ir kviečia naujus narius.
Kaip jaunimas realiai keičia visuomenę?
Dabar prie pačios įdomiausios dalies – kaip tie visi projektai ir iniciatyvos realiai keičia gyvenimą? Pavyzdžių yra daugybė, ir kai kurie tikrai įspūdingi.
Pavyzdžiui, jaunimo iniciatyva prasidėjo judėjimas už klimato kaitą Lietuvoje. Jaunimas organizavo eitynes, susitikimus su politikais, švietimo kampanijas mokyklose. Rezultatas? Didesnė visuomenės sąmonė apie aplinkosaugos problemas ir konkretūs politiniai sprendimai dėl atliekų tvarkymo bei atsinaujinančios energijos.
Arba paimkim socialinę sritį. Jaunimo organizacijos organizuoja maisto dalijimo akcijas benamių prieglaudoms, renka drabužius socialiai remtinoms šeimoms, organizuoja edukacinius užsiėmimus vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Tai ne tik padeda konkretiems žmonėms, bet ir keičia požiūrį į socialinę atskirtį visuomenėje.
Kultūriniame fronte jaunimas taip pat aktyvus. Organizuojami nemokami koncertai, gatvės meno festivaliai, literatūros vakarai. Tai daro kultūrą prieinamą visiems, nepriklausomai nuo finansinių galimybių. Be to, tai kuria bendruomenę ir stiprina lokalinę tapatybę.
Svarbiausia, kad visi šie projektai vyksta ne dėl pinigų ar šlovės – žmonės juos daro, nes tiki, kad gali pakeisti pasaulį. Ir žinai ką? Jie tikrai keičia.
Nuo ko pradėti, jei nori įsitraukti?
Gerai, įsivaizduoju, kad dabar galvoji: „Skamba įdomiai, bet nuo ko pradėti?” Čia keletas praktinių patarimų, kaip įsitraukti į jaunimo organizacijų veiklą.
Pirmas žingsnis – išsiaiškink, kas tau įdomu. Ar tai aplinkosauga, socialinė veikla, kultūra, sportas, politika? Kai žinai savo interesų sritį, lengviau rasti tinkamą organizaciją. Neskubėk – gali užtrukti, kol rasi „savo” vietą, ir tai visiškai normalu.
Antras žingsnis – susisiek su organizacija. Dauguma jų mielai priima naujus narius ir net turi specialius įvadinius renginius naujiems žmonėms. Nebijok parašyti žinutės ar ateiti į susitikimą. Visi ten buvo naujokai, visi supranta, kaip jaučiasi pirmą kartą ateinant į nežinomą kompaniją.
Trečias žingsnis – pradėk nuo mažų dalykų. Nereikia iš karto imtis organizuoti tarptautinę konferenciją ar didžiulį festivalį. Gali pradėti nuo savanorystės renginiuose, pagalbos socialiniuose tinkluose, dalyvavimo susirinkimuose. Pamažu įsitrauksi ir supratimas, kaip viskas veikia, ateis savaime.
Dar vienas patarimas – nebijok klausinėti. Jei ko nors nesupranti, klausk. Jei turi idėją, bet nežinai, kaip ją įgyvendinti, klausk. Jaunimo organizacijose paprastai labai draugiška aplinka, kur žmonės padeda vieni kitiems mokytis ir augti.
Kokių įgūdžių įgysi?
Dabar apie tai, kas tau asmeniškai duos dalyvavimas jaunimo organizacijose. Tai ne tik altruizmas ir geri darbai – tu pats daug ką išmoksi ir įgysi įgūdžių, kurie pravers visą gyvenimą.
Pirmiausia – komunikacija. Dirbdamas komandoje, bendraudamas su įvairiais žmonėmis, organizuodamas renginius išmoksi aiškiai reikšti savo mintis, klausytis kitų, derėtis ir rasti kompromisus. Tai įgūdžiai, kurių neišmoksi jokiuose kursuose taip gerai, kaip praktikoje.
Antra – projektų valdymas. Net jei organizuoji nedidelį renginį, išmoksi planuoti, skirstyti užduotis, valdyti laiką ir išteklius, spręsti problemas. Tai super vertinga patirtis, kurią įvertins bet kuris darbdavys.
Trečia – lyderystė. Jaunimo organizacijos – puiki vieta išbandyti save lyderio vaidmenyje. Čia gali vadovauti projektams, koordinuoti komandas, priimti sprendimus. Ir jei kas nors nepavyksta – nieko baisaus, tai mokymosi procesas.
Ketvirta – tarptautinė patirtis ir kalbos. Jei dalyvausi tarptautiniuose projektuose, tobulėsi užsienio kalbomis, susipažinsi su skirtingomis kultūromis, išmoksi dirbti tarptautinėse komandose. Šiais globalizacijos laikais tai neįkainojama.
Penkta – savivertė ir pasitikėjimas savimi. Kai matai, kad tavo pastangos duoda rezultatų, kad gali realiai ką nors pakeisti, auga pasitikėjimas savimi. Tai veikia visas gyvenimo sritis – nuo mokslų iki asmeninių santykių.
Iššūkiai ir kaip juos įveikti
Būkim sąžiningi – ne viskas jaunimo organizacijose yra rožėmis klotas kelias. Yra iššūkių, ir apie juos verta žinoti iš anksto.
Vienas didžiausių iššūkių – laiko stoka. Mokslai, darbas, asmeninis gyvenimas, dar ir organizacijos veikla – viskas suderinti gali būti sudėtinga. Sprendimas? Mokykis prioritetų nustatymo ir laiko planavimo. Nebūtina dalyvauti visuose renginiuose ir projektuose – geriau pasirink kelis, kurie tau tikrai svarbūs, ir jiems skiryk kokybišką laiką.
Kitas iššūkis – nuovargis ir perdegimas. Kai esi entuziastingas, lengva užsikrauti per daug. Svarbu klausyti savo kūno ir proto signalų. Jei jauti, kad per daug, padaryk pertrauką. Jaunimo organizacijos supras ir palaikys – visi esame žmonės.
Dar viena problema, su kuria gali susidurti – konfliktai komandoje. Kai dirba skirtingi žmonės su skirtingomis nuomonėmis, nesutarimai neišvengiami. Svarbu išmokti konstruktyviai spręsti konfliktus, nekišti visko į širdį ir atskirti asmeninius dalykus nuo darbo.
Finansai taip pat gali būti iššūkis. Ne visos organizacijos turi daug lėšų, kartais reikia ieškoti finansavimo, rašyti projektus. Bet tai irgi vertinga patirtis – išmoksti rašyti paraiškas, ieškoti rėmėjų, valdyti biudžetą.
Svarbiausia – neprarasti motyvacijos. Prisimink, kodėl pradėjai, kas tau svarbu, kokį pokytį nori matyti. Kai žinai savo „kodėl”, lengviau įveikti visus „kaip”.
Tarptautinės galimybės ir programos
Vienas didžiausių privalumų dalyvaujant jaunimo organizacijose – tarptautinės galimybės. Ir čia ne apie brangias keliones, o apie realias, finansuojamas programas, kuriose gali dalyvauti.
Erasmus+ programa – tai ne tik mainai studentams. Yra jaunimo mainai (youth exchanges), kur savaitę ar dvi gyveni užsienyje su jaunais žmonėmis iš įvairių šalių, dalyvaujate dirbtuvėse, mokotės, linksmintės. Dažniausiai kelionė, nakvynė ir maistas apmokama iš programos lėšų.
Yra ir Europos savanoriškos tarnybos (dabar vadinama European Solidarity Corps) programa. Gali išvykti savanoriauti į kitą šalį nuo kelių savaičių iki metų. Gauni kišenpinigius, apgyvendinimą, maistą, draudimą ir dar kalbų kursus. Tai nuostabi galimybė patirti kitą kultūrą, tobulėti kalbose ir įgyti tarptautinės patirties.
Taip pat yra įvairūs mokymai (training courses), kur gali mokytis konkrečių įgūdžių – projektų valdymo, komunikacijos, lyderystės ir pan. Šie mokymai vyksta įvairiose šalyse ir paprastai trunka savaitę.
Jei domina politika ir visuomenės valdymas, yra Europos jaunimo parlamento programos, simuliacijos, diskusijos. Gali susitikti su politikais, išreikšti jaunimo poziciją įvairiais klausimais.
Kaip apie visa tai sužinoti? Sekite jaunimo organizacijų socialinių tinklų paskyras, užsiregistruokite į naujienlaiškius, lankykite Jaunimo reikalų departamento svetainę. Galimybių tikrai netrūksta – reikia tik akių atmerkti ir nebijoti aplikuoti.
Tavo vaidmuo keičiant visuomenę
Gal skaitydamas šį straipsnį vis dar galvoji: „Ar aš tikrai galiu ką nors pakeisti?” Atsakymas – taip, gali. Ir ne kažkada ateityje, kai būsi suaugęs ir turėsi daugiau galių, o dabar, šiandien.
Visuomenės pokytis prasideda nuo mažų dalykų. Gal organizuosi valymo akciją savo rajone ir tai įkvėps kitus rūpintis aplinka. Gal surinksi drabužius socialiai remtinoms šeimoms ir padėsi konkretiems žmonėms. Gal organizuosi diskusiją mokykloje apie svarbią temą ir pakeisi bent vieno žmogaus požiūrį. Visi dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių.
Jaunimas turi unikalią perspektyvą – dar neesame įstrigę įprastose minties schemose, dar tikime, kad galima kitaip, dar turime energijos ir entuziazmo. Tai didžiulė jėga, kurią galime panaudoti gerai.
Be to, dabar yra idealus laikas būti aktyviam. Technologijos leidžia lengvai komunikuoti, organizuoti, skleisti informaciją. Socialiniai tinklai, internetas, įvairios platformos – visa tai padeda įgyvendinti idėjas greičiau ir efektyviau nei bet kada anksčiau.
Svarbu suprasti, kad nebūtina būti superherojem ar turėti neįprastų talentų. Reikia tik noro, šiek tiek laiko ir pasirengimo mokytis. Visi kiti dalykai ateina su praktika.
Taigi, jei jauti, kad nori kažko daugiau nei tik mokslai ir laisvalaikis, jei turi idėjų, kaip pagerinti pasaulį aplink save, jei nori sutikti bendraminčių ir kartu kurti pokyčius – jaunimo organizacijos laukia tavęs. Nebijok žengti pirmo žingsnio. Kas žino, gal būtent tavo iniciatyva taps kitu dideliu projektu, kuris pakeis tūkstančių žmonių gyvenimus? O jei ne – vis tiek įgysi patirties, draugų ir prisiminimų, kurie liks visam gyvenimui. Tai jau verta, ar ne?
