Karalystė tarp kalnų: pirmasis susitikimas su Lichtenšteinu
Kai pagalvoji apie Europą, į galvą greičiausiai šauna Prancūzija, Italija ar Ispanija. Bet tarp Šveicarijos ir Austrijos įsikūrusi viena mažytė šalis, apie kurią daugelis net nežino – Lichtenšteinas. Ir tai ne kažkoks nesvarbus taškelis žemėlapyje, o tikra valstybė su savo vyriausybe, princu ir net futbolo rinktine (nors, tiesą sakant, jiems sekasi ne itin gerai).
Lichtenšteinas yra šeštoji mažiausia šalis pasaulyje – vos 160 kvadratinių kilometrų. Tai mažiau nei Vilniaus miesto plotas! Čia gyvena apie 39 tūkstančius žmonių, o sostinė Vaduzas yra toks mažas miestelis, kad jį galima perėjus per pusvalandį. Bet neleisk šiems skaičiams suklaidinti – ši šalis slepia tikrai įdomių dalykų.
Pats įdomiausias faktas? Lichtenšteinas yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri visa yra Alpėse. Taigi, jei mėgsti kalnus, slidinėjimą ar tiesiog nuostabius vaizdus – čia tau tikras rojus. Be to, tai viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui. Kaip tokia mažytė šalis tapo tokia turtinga? Apie tai ir kalbėsim.
Kaip tapti kunigaikštyste ir išlikti nepriklausomam
Lichtenšteino istorija skamba kaip pasakų knyga. Šalis oficialiai atsirado 1719 metais, kai Šventosios Romos imperijos imperatorius leido Lichtenšteino kunigaikščiui sujungti dvi mažas teritorijas – Vaduzą ir Šelenbergo grafystę. Ir štai tau – nauja šalis!
Bet čia prasideda įdomiausia dalis. Per visą savo istoriją Lichtenšteinas beveik niekada nedalyvavo karuose. Paskutinį kartą jie turėjo armiją 1868 metais, ir kai ją išsiuntė į „misiją”, grįžo ne 80 karių, o 81 – pakeliui prisidėjo naujas draugas iš Italijos. Nuo tada šalis nebeturi kariuomenės ir yra viena ramiausiųų vietų Europoje.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lichtenšteinas išliko neutralus, o po jo nusprendė, kad geriau draugauti su Šveicarija. Dabar jie naudoja Šveicarijos frankus, Šveicarija tvarko jų užsienio reikalus ir sienų apsaugą. Bet pats Lichtenšteinas išlieka visiškai nepriklausoma valstybė su savo įstatymais ir valdžia.
Šiandien šalį valdo kunigaikštis Hansas Adomas II, kuris gyvena tikrame pilyje virš Vaduzo. Ir tai ne muziejus – tai tikri gyvenamieji namai! Nors pilies vidų paprastai negalima aplankyti, iš lauko ji atrodo kaip iš Disney filmo.
Pinigų kalvė: kaip mažytė šalis tapo turtinga
Dabar prie smagiosios dalies – pinigų. Lichtenšteinas yra absurdiškai turtingas. Vidutinis atlyginimas čia vienas aukščiausių pasaulyje, o nedarbas praktiškai neegzistuoja. Kaip jiems tai pavyko?
Visų pirma, mokesčiai. Lichtenšteinas turi labai palankią mokesčių sistemą, todėl čia registruojasi daugybė tarptautinių kompanijų. Čia veikia daugiau įmonių nei gyventojų – apie 73 tūkstančiai įmonių 39 tūkstančiams žmonių! Daugelis šių įmonių čia tik ant popieriaus, bet jos moka mokesčius ir kuria darbo vietas.
Antra, pramonė. Nors šalis maža, ji turi labai išvystytą pramonę – ypač tiksliosios mechanikos, farmacijos ir maisto produktų gamybą. Galbūt nežinojai, bet kai kurie tavo dantų implantai ar medicininiai prietaisai galėjo būti pagaminti būtent Lichtenšteine.
Trečia, bankai. Lichtenšteinas garsėja savo privačiais bankais ir turto valdymo paslaugomis. Nors šalis pastaruoju metu stengiasi būti skaidresnė (po spaudimo iš kitų valstybių), ji vis dar traukia turtingus žmones, norinčius saugiai laikyti savo pinigus.
Dar vienas įdomus faktas – apie 20 tūkstančių žmonių kasdien atvyksta į Lichtenšteiną dirbti iš Šveicarijos ir Austrijos. Taigi, nors šalis maža, ji tikrai nėra izoliuota.
Gyvenimas princo šešėlyje: kaip čia gyvena paprasti žmonės
Gerai, bet kaip iš tikrųjų jaučiasi gyventi tokioje mažoje šalyje? Pasirodo, gana neblogai. Lichtenšteino gyventojai mėgsta pabrėžti, kad visi vieni kitus pažįsta. Ir tai ne metafora – jie tikrai pažįsta.
Švietimas čia nemokamas ir labai aukštos kokybės. Dauguma studentų, norinčių studijuoti universitete, vyksta į Šveicariją ar Austriją, bet vyriausybė jiems už tai moka. Taip, teisingai supratai – valstybė apmoka tavo studijas užsienyje. Neblogai, tiesa?
Sveikatos apsauga taip pat puiki. Nors privaloma turėti sveikatos draudimą, sistema veikia sklandžiai, o gydytojai yra aukščiausios kvalifikacijos. Daugelis sudėtingesnių procedūrų atliekama kaimyninėje Šveicarijoje, bet tai nėra problema – iki artimiausios šveicarų ligoninės važiuoti tik keliolika minučių.
Kultūrinis gyvenimas? Na, dėl mažo dydžio čia nebus tiek koncertų ar renginių kaip Vilniuje ar Kaune, bet bendruomenė labai aktyvi. Vyksta įvairūs festivaliai, yra teatras, muziejai, o svarbiausia – neįtikėtina gamta visur aplinkui. Savaitgaliais žmonės eina į kalnus, slidinėja, dviračiuoja ar tiesiog mėgaujasi lauku.
Vienas iššūkis – būsto kainos. Dėl mažo ploto ir didelio turto, nekilnojamasis turtas čia brangus. Daugelis jaunų žmonių gyvena su tėvais ilgiau nei kitose šalyse arba nuomojasi būstus kaimyninėje Šveicarijoje ar Austrijoje.
Turistinis rojus: ką pamatyti per savaitgalį
Jei nuspręstum aplankyti Lichtenšteiną (o tikrai turėtum!), štai keletas vietų, kurias verta pamatyti. Gera žinia – viską galima apžiūrėti per vieną savaitgalį, o gal net per dieną, jei skubi.
Vaduzo pilis – nors viduje nebūsi įleistas (nebent asmeniškai pažįsti princą), vaizdas iš apačios įspūdingas. O jei užkopsi link pilies, atsiveria nuostabus vaizdas į visą slėnį.
Kunstmuseum Liechtenstein – šiuolaikinio meno muziejus, kuris stebina savo kolekcija. Kas tikėjosi rasti tokį muziejų mažame miestelyje? Pastatas pats savaime yra architektūros šedevras.
Pašto ženklų muziejus – skamba nuobodžiai, bet Lichtenšteino pašto ženklai garsūs visame pasaulyje. Kolekcionieriai už juos moka didžiulius pinigus, o muziejuje galima sužinoti kodėl.
Malbun – slidinėjimo kurortas kalnuose. Nors mažesnis už garsias Alpių slidinėjimo vietas, čia daug mažiau žmonių ir kainos priimtinesnės. Be to, vaizdai – tiesiog kosminiai.
Gutenberg pilis – kita pilis šiaurėje, Balzers miestelyje. Ši bent jau kartais atidaroma lankytojams, o vaizdai iš jos dar geresni nei iš Vaduzo pilies.
Dar vienas įdomus dalykas – Lichtenšteine galima nusipirkti pasą su specialiu antspaudu turistams. Tai ne tikras pasas, bet šauni atminimo dovana. Kainuoja apie 3 eurus ir parduodama turistų informacijos centre Vaduze.
Keistenybės ir įdomūs faktai, kuriais galėsi pasigirti
Lichtenšteinas pilnas keistų ir smagių faktų, kuriais galėsi nustebinti draugus. Štai keletas:
Galima išsinuomoti visą šalį. Taip, teisingai skaitai. Už 70 tūkstančių dolerių per naktį gali išsinuomoti visą Lichtenšteiną savo renginiui. Gausi simbolinius raktus nuo šalies, tavo vardas bus ant gatvių ženklų, galėsi spausdinti savo laikinus pinigus ir net turėsi savo vyno rūšį. Kunigaikštis asmeniškai pasveikis svečius. Ar tai ne šauniausias gimtadienis ever?
Paskutinė karo auka. Paskutinis Lichtenšteino karys, žuvęs kare, mirė… 1866 metais. Ir tai buvo per klaidą. Nuo tada šalis neturi kariuomenės ir niekada nedalyvavo jokiuose konfliktuose.
Vyno tradicijos. Nors maža, šalis gamina puikų vyną. Kunigaikščio vyninė gamina vieną geriausių vynų regione, o kasmet vyksta vyno festivalis, kuriame dalyvauja visa šalis.
Futbolo rinktinė. Lichtenšteino futbolo rinktinė yra viena silpniausių Europoje, bet jie vis tiek dalyvauja kvalifikacijose. 2004 metais jie netikėtai nugalėjo Portugaliją 2:1 – tai buvo viena didžiausių sensacijų futbolo istorijoje.
Dantų turizmas. Dėl aukštos medicinos kokybės ir palyginti žemesnių kainų nei Šveicarijoje, žmonės atvyksta į Lichtenšteiną gydytis dantų. Taip, dantų turizmas yra reali industrija čia.
Nėra oro uosto. Artimiausias oro uostas yra Ciuricho oro uostas Šveicarijoje, apie 120 km atstumu. Bet čia yra helikopterų aikštelė, jei esi pakankamai turtingas.
Kaip patekti ir kiek tai kainuoja
Dabar praktinė informacija tiems, kurie jau planuoja kelionę. Patekti į Lichtenšteiną labai paprasta – nėra jokios pasienio kontrolės, nes šalis yra Šengeno zonoje (nors oficialiai ne ES narė).
Kaip nuvykti: Artimiausias didelis miestas yra Ciurichas Šveicarijoje. Iš ten gali važiuoti autobusu (apie 2 valandos) arba traukiniu iki Sargans ar Buchs, o tada autobusu į Vaduzą. Kelionė kainuoja apie 20-30 eurų į vieną pusę.
Jei turi mašiną, dar geriau – galėsi laisvai keliauti po visą šalį ir aplinkinius regionus. Keliai puikūs, o vaizdai pakeliui verčia sustoti kas kelias minutes nuotraukoms.
Apgyvendinimas: Čia prasideda brangi dalis. Viešbučiai Lichtenšteine nėra pigūs – vidutiniškai tikėkis mokėti 100-200 eurų už naktį. Bet štai gudrus triukas – apsistok kaimyninėje Austrijoje ar Šveicarijoje, kur kainos šiek tiek mažesnės, o į Lichtenšteiną važinėk dieną.
Maistas: Restoranai taip pat brangūs – pietūs gali kainuoti 20-40 eurų vienam. Bet verta paragauti vietinių patiekalų, ypač „Käsknöpfle” (sūrio koldūnai) ar „Ribel” (kukurūzų košė). Jei nori sutaupyti, pirk maistą parduotuvėse – jos normalių kainų, panašių kaip Šveicarijoje.
Transportas: Viešasis transportas puikus ir punktualus (šveicarų įtaka!). Autobusų tinklas apjungia visus miestelius, o bilietai nebrangūs – apie 2-4 eurus už kelionę. Arba gali pirkti dienos bilietą už 8 eurus ir važinėti neribotai.
Mažos šalies dideli pamokymai
Lichtenšteinas įrodo, kad dydis ne visada turi reikšmės. Ši mažytė šalis sugebėjo tapti viena turtingiausių ir saugiausių pasaulyje, išlaikyti savo nepriklausomybę ir unikalią kultūrą, nors yra apsuptas daug didesnių kaimynų.
Kas įdomiausia – jie tai padarė ne per karą ar agresyvią politiką, o per protingą ekonominę strategiją, neutralitetą ir sugebėjimą prisitaikyti. Lichtenšteinas parodė, kad galima būti mažam, bet įtakingam; tradiciškam, bet moderniam; uždarytam, bet svetingam.
Jei kada turėsi galimybę, tikrai užsuk į šią mažą šalį tarp kalnų. Gali būti, kad praleisi čia tik kelias valandas ar dieną, bet tai bus patirtis, apie kurią pasakosi dar ilgai. Kur dar gali per pusvalandį perėjus visą sostinę, pamatyti tikrą pilį su gyvenančiu princu ir būti apsuptam Alpių?
Lichtenšteinas primena, kad pasaulyje dar yra vietų, kurios gali nustebinti. Ne viskas turi būti didelė, garsu ar populiaru, kad būtų verta dėmesio. Kartais mažiausi dalykai slepia didžiausius stebuklus. Ir kas žino – gal būtent tokios mažos, bet išskirtinės vietos padaro keliones tikrai įsimintinas.
