Kas ta Draugė ir kodėl apie ją verta žinoti
Gal girdėjai apie mentorystę, o gal ne – nesvarbu. Svarbu tai, kad Lietuvoje veikia programa, kuri realiai keičia jaunų žmonių gyvenimus. Vadinasi „Draugė” ir, skirtingai nei daugelis kitų iniciatyvų, ji nėra tik gražūs žodžiai ant popieriaus. Čia apie tikrus santykius, tikrą palaikymą ir galimybę turėti šalia žmogų, kuris tave supranta.
Programa „Draugė” skirta mergaitėms ir jaunoms moterims, kurios gyvena sudėtingose situacijose. Galbūt namuose ne viskas gerai, galbūt trūksta žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti, o gal tiesiog jauti, kad reikia kažko daugiau nei tai, ką siūlo mokykla ar aplinka. Čia ir ateina į pagalbą mentorės – suaugusios moterys, kurios savanoriškai skiria savo laiką, energiją ir širdį tam, kad padėtų jaunesnei merginai rasti savo kelią.
Skamba idealistiškai? Galbūt. Bet realybė tokia, kad programa veikia jau ne pirmus metus ir turi konkrečių rezultatų. Merginos, kurios dalyvavo programoje, pasakoja apie pasikeitusį požiūrį į save, apie naujas galimybes, apie tai, kaip pagaliau ėmė tikėti, kad jos gyvenimas gali būti kitoks.
Kaip visa tai veikia praktiškai
Nesitikėk, kad čia bus kažkokia formali programa su griežtu tvarkaraščiu ir nuobodžiais užsiėmimais. „Draugė” – tai visų pirma santykis tarp dviejų žmonių. Mentorė ir mergina susitinka reguliariai, paprastai kartą per savaitę ar dvi, ir tiesiog praleidžia laiką kartu. Skamba paprastai, bet būtent šis paprastumas ir veikia.
Ką jos daro kartu? Viską ir nieką. Gali eiti į kavinę ir šnekučiuotis, gali pasivaikščioti parke, gali kartu gaminti, eiti į kiną, lankyti parodas ar tiesiog sėdėti namuose ir kalbėtis apie gyvenimą. Nėra jokio privalomo scenarijaus. Svarbiausia – tai laikas, kurį mentorė skiria būtent tau, kai gali būti savimi ir kalbėti apie tai, kas tau svarbu.
Programa paprastai trunka apie metus, bet santykiai dažnai tęsiasi ir ilgiau. Per tą laiką tarp mentorės ir merginos susiformuoja tikras ryšys, pagrįstas pasitikėjimu ir rūpesčiu. Mentorė tampa ta žmogumi, pas kurį gali ateiti su bet kokiu klausimu, problema ar tiesiog noru pasidalinti džiaugsmais.
Kodėl mentorystė – tai ne terapija, bet kartais veikia geriau
Svarbu suprasti: mentorė nėra psichologė ar socialinė darbuotoja. Ji nėra čia tam, kad diagnozuotų tavo problemas ar skirtų gydymą. Bet būtent dėl to kartais mentorystė veikia taip gerai – čia nėra jokios formalios hierarchijos ar profesinio atstumo. Mentorė – tai tiesiog vyresnis draugas, kuris jau praėjo dalį to kelio, kurį tu dar tik pradedi.
Kai turi šalia žmogų, kuris tave priima tokią, kokia esi, be jokių sąlygų – tai keičia viską. Nereikia dėvėti kaukės, nereikia apsimesti, kad viskas gerai, kai iš tikrųjų ne. Gali būti pažeidžiama, gali pripažinti, kad nežinai, ką daryti, gali paklausti kvailų klausimų. Ir mentorė nevertins, nekritikaos, o tiesiog bus šalia.
Žinoma, jei reikia profesionalios pagalbos – psichologo ar kito specialisto – mentorė padės rasti tinkamus resursus. Bet dažnai jaunoms merginoms labiausiai trūksta ne terapijos, o paprasčiausio žmogiško dėmesio ir palaikymo. Trūksta žmogaus, kuris tikėtų tavimi, kai pati savimi netiki. Kuris pasakytų: „Tu gali”, kai visi kiti sako: „Tu negali”.
Kas tos mentorės ir kodėl jos tai daro
Gali pagalvoti: kas tos moterys, kurios savanoriškai skiria savo laiką nepažįstamoms merginoms? Atsakymas paprastas – įvairiausi žmonės. Yra verslininkių, mokytojų, menininkių, IT specialisčių, gydytojų. Kai kurios turi vaikus, kai kurios ne. Kai kurios pačios kadaise patyrė sunkumų ir nori padėti kitoms, kai kurios tiesiog jaučia poreikį atiduoti visuomenei.
Bet vienas dalykas jas visas jungia – noras realiai pakeisti bent vieno žmogaus gyvenimą. Ne per dideles organizacijas ar programas, o per asmeninį ryšį, per tikrą santykį. Jos supranta, kad kartais vienas žmogus, kuris tiki tavimi, gali pakeisti visą tavo gyvenimo trajektoriją.
Mentorės prieš pradėdamos darbą programoje praeina specialų mokymą. Jos mokosi, kaip bendrauti su paauglėmis, kaip atpažinti įvairias problemas, kaip nustatyti ribas, kaip rūpintis savimi, kad neperdegtų. Tai nėra atsitiktiniai žmonės nuo gatvės – tai pasirengusios, motyvuotos moterys, kurios rimtai žiūri į savo vaidmenį.
Kam tikrai reikia tokios pagalbos
Gali galvoti: „Ar aš pakankamai ‘bloga’, kad man reikėtų mentorės?” Tai klaidinga mintis. Programoje dalyvauja merginos iš įvairiausių situacijų. Kai kurios auga šeimose, kur yra prievartos ar priklausomybių problemų. Kai kurios tiesiog neturi su kuo pasikalbėti apie svajones ir planus. Kai kurios kovoja su savimi, su pasitikėjimu, su sprendimais dėl ateities.
Nereikia būti „pakankamai blogai”, kad nusipelnytum pagalbos. Jei jauti, kad tau reikia palaikymo, jei norėtum turėti šalia žmogų, kuris tave suprastų – to pakanka. Neverta laukti, kol situacija taps kritinė. Prevencija visada geresnė nei krizių valdymas.
Ypač programa naudinga merginoms, kurios:
- Neturi stabilių, palaikančių santykių su suaugusiaisiais
- Patiria socialinę atskirtį ar patyčias
- Kovoja su žemu pasitikėjimu savimi
- Neturi aiškių planų ar tikslų ateičiai
- Gyvena sudėtingose šeimos situacijose
- Tiesiog jaučia, kad reikia kažko daugiau
Konkretūs dalykai, kurie keičiasi dalyvavus programoje
Gerai, užtenka abstrakčių žodžių apie palaikymą ir pagalbą. Pažiūrėkim, kas realiai keičiasi merginos gyvenime, kai ji turi mentorę.
Pirma, keičiasi požiūris į save. Kai kas nors reguliariai skiria tau laiko, klauso, ką sakai, domisi tavo nuomone – pradedi galvoti, kad galbūt esi verta dėmesio. Galbūt tavo mintys ir jausmai yra svarbūs. Tai skamba savaime suprantama, bet daugeliui merginų tai tikras atradimas.
Antra, atsiranda naujos perspektyvos. Mentorė gali parodyti, kad gyvenimas nėra tik tai, ką matai savo aplinkoje. Yra daugiau galimybių, daugiau kelių, daugiau variantų. Ji gali papasakoti apie savo patirtį, pristatyti naujų žmonių, parodyti naujas vietas. Horizontai išsiplečia.
Trečia, tobulėja socialiniai įgūdžiai. Mokydamasi bendrauti su mentore, mergina mokosi bendrauti apskritai. Kaip išreikšti savo nuomonę, kaip paprašyti pagalbos, kaip nustatyti ribas, kaip spręsti konfliktus. Tai įgūdžiai, kurie pravers visą gyvenimą.
Ketvirta, atsiranda konkrečių pasiekimų. Mentorė padeda nustatyti tikslus ir juos pasiekti. Gal tai bus geresnių pažymių mokykloje, gal naujo pomėgio radimas, gal draugų rato išplėtimas, gal tiesiog reguliaresnė kasdienybės rutina. Maži žingsniai veda į didelius pokyčius.
Kaip tapti dalyviu arba mentore
Jei skaitai šį straipsnį ir galvoji: „Skamba gerai, bet kaip aš galiu prisijungti?” – atsakymas paprastas. Programą vykdo nevyriausybinė organizacija, kuri dirba su jaunimu ir šeimomis. Galima tiesiog susisiekti su jais ir paklausti apie galimybes.
Jei esi mergina, kuri norėtų turėti mentorę, paprastai reikia užpildyti paraišką ir dalyvauti pokalbyje. Organizatoriai nori suprasti tavo situaciją, poreikius ir lūkesčius, kad galėtų surasti tinkamą mentorę. Procesas nėra sudėtingas ir tikrai ne bauginantis – žmonės, kurie tuo užsiima, yra draugiški ir suprantantys.
Jei esi suaugusi moteris ir galvoji apie mentorystę, taip pat galima kreiptis į organizaciją. Reikės praeiti atrankos procesą, mokymus ir pasirengimo etapą. Tai reikalauja laiko ir įsipareigojimo, bet daugelis mentorių sako, kad tai viena prasmingiausių patirčių jų gyvenime.
Svarbu suprasti, kad mentorystė – tai dvipusis santykis. Abi pusės turi būti pasirengusios investuoti laiką ir pastangas. Abi turi būti atviros, sąžiningos ir pasiryžusios kurti tikrą ryšį. Jei tai tik dar vienas punktas „reikia padaryti” sąraše – geriau nesiimti. Bet jei tikrai nori – rezultatai gali būti stulbinantys.
Ką duoda programa ne tik dalyviams, bet ir visai visuomenei
Galėtume sustoti ties tuo, kaip programa padeda konkrečioms merginoms. Bet verta pažvelgti plačiau. Kai jauna žmogus gauna palaikymą kritišku gyvenimo momentu, tai turi ilgalaikių pasekmių ne tik jai pačiai, bet ir visai visuomenei.
Merginos, kurios jaučiasi vertinamos ir palaikomos, rečiau patiria psichikos sveikatos problemų. Jos labiau linkusios tęsti mokslus, siekti karjeros, kurti sveikus santykius. Jos mažiau rizikuoja patekti į destruktyvias situacijas – priklausomybes, žalingus santykius, nusikalstamą veiklą.
Bet dar svarbiau – jos mokosi būti empatiškomis, rūpestingomis, atsakingomis. Daugelis merginų, kurios patyrė mentorystę, vėliau pačios tampa mentorėmis ar kitaip prisideda prie bendruomenės. Taip sukuriamas pozityvus ciklas, kai pagalba perduodama iš kartos į kartą.
Programa „Draugė” taip pat keičia požiūrį į tai, kaip mes rūpinamės jaunimu. Vietoj biurokratinių sistemų ir formalių intervencijų, ji siūlo žmogišką, asmeninį požiūrį. Tai primena, kad kartais paprasčiausias būdas padėti – tiesiog būti šalia, klausytis ir rūpintis.
Kodėl verta rizikuoti ir išbandyti
Galbūt vis dar abejoji. Galbūt galvoji: „Ar tikrai man reikia?” arba „Ar tikrai aš galiu būti mentore?” Suprantu tas abejones. Bet štai ką norėčiau pasakyti: gyvenime retai pasitaiko galimybių, kurios tikrai gali viską pakeisti. Mentorystė – viena iš jų.
Jei esi jaunas žmogus, kuris ieško krypties, palaikymo ar tiesiog kažko daugiau – duok sau šansą. Nebijok prašyti pagalbos. Nebijok pripažinti, kad nori, kad kas nors pasirūpintų tavimi. Tai ne silpnybė – tai drąsa. Ir gali būti vienas geriausių sprendimų, kurį priimsi.
Jei esi suaugęs žmogus, kuris galvoja apie mentorystę – žinok, kad tavo laikas ir dėmesys gali būti vertingesni už bet kokias materialines dovanas. Gali būti tas žmogus, kuris pakeis kažkieno gyvenimo trajektoriją. Gali būti priežastis, kodėl mergina neteks vilties ir pradės tikėti savimi. Ar yra kas nors prasmingesnio?
Programa „Draugė” nėra tobula. Kaip ir bet kas, sukurta žmonių, ji turi savo iššūkių ir apribojimų. Bet ji yra reali, veikianti ir keičianti gyvenimus. Ir tai, ko reikia – ne daugiau tokių programų (nors ir tai būtų gerai), o daugiau žmonių, kurie pasiryžę realiai įsitraukti, realiai padėti, realiai būti šalia.
Taigi jei šis straipsnis tau kažką paliete – nepalik to tik kaip gražios minties. Pasidomėk, pasiklausk, išbandyk. Galbūt būtent dabar yra tinkamas momentas. Galbūt būtent tu esi tas žmogus, kuris gali padaryti skirtumą – sau ar kam nors kitam. Ir galbūt po metų atgal žvelgdamas pamatysi, kad tai buvo vienas svarbiausių sprendimų. Verta pabandyti, ar ne?
