Kodėl jaunimas renkasi smulkų verslą ir kur rasti pinigų?
Turbūt pastebėjote, kad vis daugiau jūsų draugų ar pažįstamų pradeda kažką savo – nuo rankdarbių pardavimo Instagram’e iki programavimo paslaugų teikimo. Smulkus verslas tapo tikra alternatyva tradiciniam darbui, ypač tarp jaunų žmonių, kurie nori laisvės, kūrybiškumo ir galimybės užsidirbti iš to, kas jiems tikrai patinka.
Bet štai problema – idėjų pilna galva, o pinigų sąskaitoje… na, sakykim, ne tiek, kiek reikėtų. Čia ir prasideda tikrasis iššūkis. Bankai žiūri į jaunus žmones be darbo patirties ir kredito istorijos kaip į rizikingus klientus. Tėvai gal ir norėtų padėti, bet ne visi turi galimybę investuoti į vaikų verslo svajones. Ką daryti?
Geros naujienos – egzistuoja alternatyvūs finansavimo būdai, specialiai sukurti jaunimui ir pradedantiesiems verslininkams. Mikrokreditai ir grantai yra du pagrindiniai keliai, kuriais galite eiti. Skamba gal ir sudėtingai, bet iš tiesų viskas daug paprasčiau, nei atrodo.
Kas tie mikrokreditai ir kaip jie veikia?
Mikrokreditas – tai nedidelė paskolos suma (paprastai nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų), kurią galite gauti verslo pradžiai ar plėtrai. Skirtingai nuo įprastų banko paskolų, mikrokreditai dažnai neturi tokių griežtų reikalavimų ir yra prieinamesni jauniems žmonėms.
Lietuvoje veikia kelios organizacijos, teikiančios mikrokreditus. Pavyzdžiui, „Invega” per savo programas gali finansuoti iki 25 000 eurų. Yra ir kitų fondų bei organizacijų, kurios specializuojasi būtent jaunimo versle. Palūkanos paprastai būna mažesnės nei komercinėse bankuose, o kai kuriais atvejais gali būti net simbolinės.
Kaip veikia procesas? Paprastai reikia parengti verslo planą (ne, tai nėra 50 puslapių dokumentas – užtenka kelių puslapių su aiškia idėja, skaičiavimais ir planu), pateikti paraišką ir dalyvauti pokalbyje. Jei jūsų idėja atrodo perspektyvi ir reali, galite gauti finansavimą per kelias savaites.
Svarbu suprasti, kad mikrokreditas vis tiek yra paskola, kurią reikės grąžinti. Todėl prieš kreipdamiesi, gerai paskaičiuokite, ar tikrai galėsite grąžinti pinigus per nustatytą laiką. Niekas nenori pradėti verslo karjeros su skolomis, kurios tampa našta.
Grantai – pinigai, kurių nereikia grąžinti
Dabar apie dar geresnę dalį – grantus. Grantas yra finansinė parama, kurią gavę neturite grąžinti. Taip, skaitote teisingai – tai ne paskola, o dovana jūsų idėjai. Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Na, yra keletas bet.
Pirma, grantų konkurencija paprastai yra didžiulė. Kiekvienas nori nemokamų pinigų, todėl jūsų idėja turi būti tikrai įdomi, inovatyvi arba sprendžianti kokią nors socialinę problemą. Antra, grantai dažnai turi labai specifines sąlygas – pavyzdžiui, skirti tik socialiniam verslui, ekologiškoms iniciatyvoms ar technologijų sektoriui.
Lietuvoje jaunimui skirtas grantų galima rasti įvairiuose šaltiniuose. ES struktūriniai fondai reguliariai skelbia kvietimus smulkiam verslui. Savivaldybės turi savo programas jaunimo užimtumui skatinti. Yra ir privačių fondų, kurie remia jaunus verslininkus – nuo „Startup Lithuania” iki įvairių verslo angelų tinklų.
Kur ieškoti grantų?
Štai keletas konkrečių vietų, kur pradėti paieškas:
- Europos socialinio fondo programos – reguliariai skelbiamos per INVEGA ar Ekonomikos ir inovacijų ministeriją
- Jūsų miesto ar rajono savivaldybė – dažnai turi jaunimo verslumo skatinimo programas
- „Startup Lithuania” – jei jūsų idėja susijusi su technologijomis ar inovacijomis
- Erasmus+ jaunimo programos – jei jūsų verslas turi tarptautinį ar edukacinį aspektą
- Privatūs fondai – pavyzdžiui, „Gerovės Lietuva”, „Kaunas 2022″ ir kiti
Svarbus patarimas – užsiprenumeruokite naujienlaiškius iš šių organizacijų. Grantų kvietimai būna riboto laiko, ir jei praleisite terminą, teks laukti kito ciklo, kuris gali būti tik po pusmečio ar metų.
Kaip parengti laimingą paraišką?
Nesvarbu, ar kreipiatės dėl mikrokredito, ar grantų – paraiška yra jūsų vizitinė kortelė. Čia keletas patarimų, kaip padidinti sėkmės šansus:
Būkite konkretūs. Vietoj „noriu parduoti drabužius internete” parašykite „kuriu darnios mados platformą, kuri sujungs vietinius dizainerius su 18-30 metų amžiaus pirkėjais, orientuotais į ekologiškumą”. Matote skirtumą?
Parodykite, kad išmanote savo rinką. Padarykite namų darbus – išsiaiškinkite, kas jau egzistuoja, kuo jūsų idėja skiriasi, kas yra jūsų tikslinė auditorija. Skaičiai ir faktai čia jūsų draugai. Jei galite pasakyti „pagal statistiką, 67% jaunų žmonių Lietuvoje ieško X”, tai skamba daug įtikinamiau nei „manau, kad žmonėms tai patiks”.
Turėkite realistišką finansinį planą. Nereikia samdyti buhalterio, bet turite žinoti, kiek kainuos jūsų produkto/paslaugos sukūrimas, kiek tikitės uždirbti ir per kiek laiko planuojate pasiekti atsipirkimą. Yra daugybė nemokamų šablonų internete – pasinaudokite jais.
Parodykite savo įsipareigojimą. Jei patys investuojate savo laiką, pinigus (net jei tai tik 100 eurų) ar jau turite kažką pradėję, tai rodo, kad rimtai žiūrite į savo idėją. Niekas nenori finansuoti žmogaus, kuris tik svajoja, bet nieko nedaro.
Alternatyvos tradiciniam finansavimui
Mikrokreditai ir grantai nėra vieninteliai būdai gauti pinigų savo verslui. Jaunimas vis labiau kreipiasi į šiuolaikiškesnius finansavimo būdus:
Crowdfunding (minių finansavimas) – platformos kaip „Kickstarter”, „Indiegogo” ar lietuviška „Paskolų klubas” leidžia pristatyti savo idėją plačiajai visuomenei ir surinkti pinigų iš daugelio žmonių. Tai veikia ypač gerai, jei turite įdomų produktą ar paslaugą, kurią galite gerai pristatyti.
Verslo angelai ir mentoriai – tai žmonės, kurie ne tik investuoja pinigus, bet ir dalijasi patirtimi. Lietuvoje veikia „Business Angels Lithuania” tinklas. Taip, jie paprastai ieško didelių idėjų su mastelio potencialu, bet jei jūsų projektas toks – verta pabandyti.
Akceleratoriai ir inkubatoriai – programos kaip „Startup Wise Guys”, „Vilnius Tech Park” ar „Kaunas IN” ne tik teikia finansavimą, bet ir mokymą, mentorystę ir darbo erdvę. Konkurencija didelė, bet jei patenkate – gaunate visą ekosistemą savo verslui auginti.
Šeima ir draugai – skamba banaliai, bet daugelis sėkmingų verslų prasidėjo būtent nuo artimųjų paskolos. Tik būtinai viską įforminkite raštu, kad vėliau nebūtų nesusipratimų. Verslas ir santykiai – jautrus derinys.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Per daug metų stebint jaunus verslininkus, kai kurios klaidos kartojasi vėl ir vėl. Štai ko turėtumėte vengti:
Prašyti per daug arba per mažai pinigų. Jei prašote 10 000 eurų, bet jūsų planas rodo, kad reikia 15 000 – pateksite į bėdą. Jei prašote 20 000, kai iš tiesų užtektų 8 000 – atrodote nerimtai. Būkite realistai.
Neturėti plano B. Kas bus, jei negausite finansavimo? Kaip pradėsite mažesniu mastu? Ar galite pradėti versią „light” su savo santaupomis? Lankstumo demonstravimas yra stiprybė, ne silpnybė.
Ignoruoti smulkmenas. Termino praleidimas, neteisingai užpildyti dokumentai, neįskaitomi skaičiai – tai gali būti priežastis, kodėl jūsų paraiška bus atmesta, net jei idėja puiki.
Kopijuoti kitus. Taip, galite įkvėpti iš sėkmingų pavyzdžių, bet jūsų verslas turi turėti savo unikalumą. „Lietuviškas Uber” ar „kaip Netflix, tik…” paprastai nesužavi vertintojų.
Pamiršti apie teisinę pusę. Ar turite įregistravę individualią veiklą ar įmonę? Ar suprantate, kokius mokesčius mokėsite? Tai gali atrodyti nuobodu, bet finansuotojai nori žinoti, kad suprantate taisykles.
Realūs pavyzdžiai: kaip kiti tai padarė
Geriausias būdas suprasti, kaip veikia mikrokreditai ir grantai – pažvelgti į realius pavyzdžius.
Martynas, 24 metai, gavo 5 000 eurų mikrokreditą iš INVEGA programos savo kavos kepyklai pradėti. Jis jau turėjo šiek tiek patirties dirbdamas kavinėje ir aiškią viziją – parduoti šviežiai keptą kavą vietiniams verslams. Per pirmus metus grąžino paskolą ir dabar plečia veiklą.
Ieva ir Justė, abi 22 metų, laimėjo 8 000 eurų grantą iš ES fondo savo darnios kosmetikos linijai. Jų pranašumas buvo aiški socialinė misija – visos žaliavos iš vietinių ūkių, nulinės atliekos gamyba. Grantas padengė pradinę įrangą ir pirmąjį produktų partiją.
Tomas, 26 metų, nepavyko gauti nei kredito, nei granto, bet jis nepasidavė. Pradėjo su crowdfunding kampanija, surinko 3 000 eurų iš būsimų klientų ir paleidė savo žaidimų kūrimo studiją. Po metų jau kreipėsi į verslo angelus ir gavo 50 000 eurų investiciją.
Ką rodo šie pavyzdžiai? Kad nėra vieno teisingo kelio. Svarbu bandyti, prisitaikyti ir nesiduoti nuviliamam po pirmo „ne”.
Jūsų verslo svajonė gali tapti realybe
Pinigų trūkumas nebėra nepermaldaujama kliūtis norint pradėti verslą. Taip, reikės padirbėti – parašyti paraiškas, susitikti su žmonėmis, galbūt gauti kelis atsisakymus. Bet galimybės yra, ir jos skirtos būtent jums – jauniems, energingiems, pilniems idėjų.
Pradėkite nuo to, kad aiškiai suformuluokite savo idėją. Kas yra jūsų verslas vienu sakiniu? Kam tai reikalinga? Kodėl jūs esate tinkamas žmogus tai įgyvendinti? Kai turėsite atsakymus į šiuos klausimus, pradėkite tyrinėti finansavimo galimybes.
Neieškokite tobulos galimybės – jos nėra. Ieškokite geros galimybės ir padarykite ją tobula savo darbu. Mikrokreditas ar grantas yra tik įrankis, bet tikroji jėga – jūsų motyvacija, kūrybiškumas ir atkaklumas.
Ir dar vienas dalykas – nebijokite prašyti pagalbos. Kalbėkite su kitais jaunais verslininkais, ieškokite mentorių, dalyvaukite verslumo renginiuose. Lietuvos verslo bendruomenė yra gana maža ir draugiška – žmonės nori padėti. Kartais vienas pokalbis su teisingu žmogumi gali atverti duris, apie kurias net nežinojote.
Taigi, jei turite idėją, kuri neduoda jums ramybės – veikite. Finansavimas yra pasiekiamas, reikia tik žinoti, kur jo ieškoti ir kaip teisingai paprašyti. Jūsų verslo istorija gali prasidėti jau šiandien.
