Tas keistas jausmas, kai diplomas rankose, o galvoje – chaosas
Žinai tą akimirką, kai gauni brandos atestatą, visi aplinkui šypsosi, fotografuojasi, švenčia – o tu viduje galvoji: „Okei, ir kas dabar?” Jei taip jautėsi arba dabar kaip tik toje vietoje esi, žinok – tai visiškai normalu. Mokyklos baigimas yra vienas iš tų gyvenimo momentų, kurie atrodo labai svarbūs (ir yra!), bet niekas iki galo nepaaiškina, kas nutinka po to.
Visuomenė tarsi turi scenarijų: baigi mokyklą → stojai į universitetą → gauni diplomą → randi darbą → gyveni laimingai. Bet realybė yra daug sudėtingesnė, spalvingesnė ir, tiesą sakant, įdomesnė. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip apsispręsti, ką daryti po abitūros – studijuoti ar eiti dirbti – ir kaip tai padaryti nesusipainant ir neprarandant savęs.
Kodėl ši dilema apskritai egzistuoja
Dar prieš dešimt metų klausimas buvo paprastesnis. Baigei mokyklą – stojai į universitetą, nes taip darė visi. Diplomas buvo tarsi bilietas į geresnį gyvenimą, beveik garantija, kad viskas bus gerai. Bet pasaulis pasikeitė, ir gana greitai.
Dabar situacija kitokia. Darbdaviai vis dažniau žiūri ne tik į diplomą, bet ir į realius įgūdžius, patirtį, portfelį. Atsiranda profesijų, kurioms universiteto diplomas tiesiog nereikalingas – programuotojai, dizaineriai, rinkodaros specialistai, turinio kūrėjai dažnai dirba be jokio formalaus išsilavinimo. Tuo pačiu metu kai kurioms sritims – medicinai, teisei, inžinerijai – aukštasis mokslas yra absoliučiai privalomas.
Be to, studijos kainuoja. Ne tik pinigais (nors ir tai svarbu), bet ir laiku, energija, galimybėmis. Kai sėdi auditorijoje ir klausai paskaitos apie teoriją, kurią galbūt niekada nenaudosi, natūraliai kyla klausimas: ar aš čia tinkamoje vietoje?
Štai kodėl ši dilema egzistuoja – nes nėra vieno teisingo atsakymo. Ir tai yra ir gera, ir bloga žinia vienu metu.
Studijos: kas tai iš tikrųjų reiškia šiandien
Pirmiausia reikia išsklaidyti vieną mitą: universitetas nėra tik vieta, kur gauni žinių. Tai aplinka, kurioje formuojasi tavo socialinis tinklas, mokiesi dirbti su skirtingais žmonėmis, išmoksti valdyti laiką (arba ne – ir tai irgi pamoka), susiduri su nesėkmėmis ir mokiesi iš jų. Tai yra patirtis, ne tik diplomas.
Studijos turi tikrą prasmę, jei:
- Nori dirbti srityje, kur diplomas yra privalomas (medicina, teisė, architektūra, pedagogika ir pan.)
- Turi aiškų tikslą ir žinai, kodėl stojai būtent į tą specialybę
- Nori gauti struktūruotą žinių bazę tam tikroje srityje
- Planuoji mokslinę karjerą arba nori dirbti tarptautinėse organizacijose, kur diplomas yra standartinis reikalavimas
- Esi žmogus, kuriam reikia struktūros ir aiškaus kelio
Bet studijos gali tapti laiko švaistymu, jei stojai „nes reikia kažkur stoti”, „nes taip darė draugai” arba „nes tėvai liepė”. Tai nėra pasmerkimas – daugelis taip daro. Bet verta sau sąžiningai atsakyti į klausimą: kodėl aš čia?
Praktinis patarimas: prieš stodamas, pasikalbėk su žmonėmis, kurie jau dirba toje srityje, kurią nori studijuoti. Paklausk jų, ar jų studijos tikrai padėjo karjeroje, ar buvo dalykų, kurių galėjo išmokti greičiau kitais būdais. Tai suteiks realesnį vaizdą nei universiteto svetainė.
Darbas iš karto po mokyklos: ar tai drąsa, ar neapgalvotumas
Kai kas nors pasako, kad po mokyklos eina dirbti, o ne studijuoti, dažnai sulaukia tokių komentarų: „Bet tau reikia išsilavinimo”, „Kaip tu be diplomo?”, „Pagalvok apie ateitį”. Ir nors šie komentarai dažniausiai kyla iš geranoriškumo, jie ne visada atspindi realybę.
Tiesioginis įėjimas į darbo rinką gali būti labai protingas žingsnis, jei:
- Jau žinai, ką nori veikti, ir tai yra sritis, kur patirtis vertinama labiau nei diplomas
- Turi konkrečių įgūdžių (programavimas, dizainas, fotografija, video montavimas), kuriuos gali pasiūlyti darbdaviui
- Nori pradėti verslą ir tau reikia ne teorijos, o praktikos
- Finansinė situacija reikalauja, kad pradėtum uždirbti kuo greičiau
- Tiesiog dar nežinai, ką nori studijuoti, ir nenori gaišti laiko bei pinigų neaiškiai krypčiai
Svarbu suprasti: darbas po mokyklos nereiškia, kad niekada nestudijuosi. Daugelis žmonių dirba kelerius metus, supranta, ko jiems reikia, ir tada grįžta į mokslus – jau su aiškiu tikslu ir motyvacija. Tokia patirtis dažnai padaro iš jų daug geresnius studentus nei tie, kurie stojo tiesiai iš mokyklos.
Konkreti rekomendacija: jei nusprendei dirbti, nesustok mokytis. Šiandien yra daugybė nemokamų ir mokamų kursų internete – Coursera, edX, Udemy, LinkedIn Learning. Galima mokytis ir dirbti vienu metu, ir tai dažnai duoda geresnių rezultatų nei tradicinis universitetas.
Trečias kelias, apie kurį mažai kas kalba
Yra dar viena galimybė, kuri Lietuvoje vis dar nėra labai populiari, bet pasaulyje plinta labai greitai – tai vadinamasis „gap year”, arba pertraukos metai. Idėja paprasta: baigi mokyklą ir prieš priimdamas didelius sprendimus, skiri laiko sau.
Ką galima veikti per pertraukos metus:
- Keliauti – ne turizmo prasme, o ilgiau pasilikti vienoje vietoje, pažinti kultūrą, mokytis kalbos, galbūt savanoriauti
- Savanoriauti – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje per tokias programas kaip Europos solidarumo korpusas (tai nemokama ir dar gauni kišenpinigių)
- Išbandyti skirtingus darbus – ne karjeros tikslais, o tiesiog suprasti, kas tau patinka, o kas – ne
- Gilintis į sritį, kuri domina – skaityti, klausytis podcastų, daryti projektus, kurti portfelį
- Rūpintis savo psichine sveikata – mokykla dažnai yra labai intensyvi, ir kartais tiesiog reikia laiko atsikvėpti
Pertraukos metai nėra tinginiavimas. Tai investicija į save, jei juos naudoji sąmoningai. Žinoma, jei tiesiog žaisi žaidimus ir nieko neveiki – tai jau kita istorija. Bet jei turi planą, net ir neaiškų, pertraukos metai gali būti vieni produktyviausių tavo gyvenime.
Kaip iš tikrųjų apsispręsti – be streso ir be spaudimo
Gerai, teorija – teorija, bet kaip praktiškai priimti šį sprendimą? Ypač kai tėvai spaudžia, draugai jau žino, ką darys, o tu vis dar suki galvą?
Pirmas dalykas – atskirk savo norus nuo kitų lūkesčių. Tai sunkiau nei skamba. Pabandyk šį pratimą: užsirašyk, ko nori TU, ir atskirai – ko nori tavo tėvai, ko tikisi draugai, ką sako visuomenė. Pažiūrėk į šiuos sąrašus ir paklusk savęs: kur yra persidengimas? Kur yra prieštaravimai? Tai padės suprasti, kur yra tavo tikrasis balsas.
Antras dalykas – paklausk savęs kelių konkrečių klausimų:
- Jei pinigai nebūtų problema, ką daryčiau?
- Kokia veikla man suteikia energijos, o ne atima ją?
- Ar yra žmonių, kurių gyvenimo keliu norėčiau eiti? Kaip jie pasiekė tai, ką turi?
- Kas man kelia didžiausią baimę šiame sprendime – ir ar ta baimė yra pagrįsta?
Trečias dalykas – leisk sau nežinoti. Tai galbūt pats sunkiausias dalykas. Mes esame įpratę, kad reikia turėti atsakymą, planą, kryptį. Bet 18 metų amžiuje nežinoti, ką nori daryti visą gyvenimą – tai yra norma, ne problema. Didžioji dalis žmonių, kurie atrodo, kad žino, ką daro, iš tikrųjų taip pat spėlioja.
Praktinis patarimas: pasikalbėk su karjeros konsultantu. Daugelyje savivaldybių yra nemokamos jaunimo konsultavimo paslaugos. Taip pat galima kreiptis į Jaunimo reikalų departamentą arba ieškoti mentorių per LinkedIn – daugelis profesionalų mielai skiria laiko pokalbiui su jaunais žmonėmis.
Pinigai, realybė ir kiti nemalonūs dalykai
Kalbant apie studijas ar darbą, neįmanoma ignoruoti finansinio aspekto. Ir čia reikia būti sąžiningam.
Studijos Lietuvoje gali būti nemokamos – jei stojai į valstybės finansuojamą vietą. Bet konkurencija didelė, ir ne visi ją gauna. Mokamos studijos kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų per metus, priklausomai nuo universiteto ir specialybės. Prie to pridėk gyvenimo išlaidas, jei studijuosi ne gimtajame mieste – nuomą, maistą, transportą. Tai rimti pinigai.
Kita vertus, darbas iš karto po mokyklos dažnai reiškia žemesnį atlyginimą pradžioje. Lietuva nėra šalis, kur 18-metis be patirties gali tikėtis didelių pajamų. Bet tai keičiasi su laiku ir patirtimi.
Keletas finansinių patarimų:
- Jei studijuosi – ieškok stipendijų. Yra daugybė fondų, kurie remia talentingus studentus. Rotary fondas, „Sodros” stipendijos, įvairių įmonių programos – tai tikri pinigai, kuriuos galima gauti.
- Jei dirbi – pradėk taupyti nuo pirmos algos, net jei tai maža suma. Finansinis raštingumas yra įgūdis, kurį geriau išsiugdyti anksti.
- Nesigėdyk kalbėti apie pinigus. Daugelis jaunų žmonių vengia šios temos, bet tai yra viena svarbiausių gyvenimo sričių.
- Apsvarstyk galimybę dirbti ir studijuoti vienu metu – tai sunku, bet įmanoma, ir tai suteikia ir pajamų, ir patirties.
Kai 18 metų sprendimas nėra galutinis – ir kodėl tai gerai
Štai pats svarbiausias dalykas, kurį noriu pasakyti: sprendimas, kurį priimsi dabar, nėra negrįžtamas. Ir tai nėra paguoda – tai tiesa.
Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi taip greitai, kad sąvoka „viena karjera visam gyvenimui” jau beveik neegzistuoja. Žmonės keičia profesijas, grįžta į mokslus po dešimties metų darbo, pradeda verslus penkiasdešimties, mokosi naujų įgūdžių septyniasdešimties. Tai nėra nesėkmė – tai prisitaikymas.
Tad jei šiandien pasirinksi studijas ir po metų suprasite, kad tai ne tau – galėsi mesti ir pradėti iš naujo. Jei pasirinksi darbą ir po kelerių metų pajusi, kad nori gilesnių žinių – galėsi stoti į universitetą. Jei išvažiuosi į pertraukos metus ir grįšis su aiškesne galva – tai bus vienas geriausių dalykų, kuriuos padarei.
Gyvenimas nėra linijinis. Ir kuo greičiau tai suprasi, tuo mažiau streso patirsi dėl to, kad „nežinai, ką darysi visą gyvenimą”. Nes niekas nežino. Ir tai yra visiškai gerai.
Taigi, jei šiuo metu laikai brandos atestatą ir galvoji, kas bus toliau – kvėpuok. Paklausk savęs, ko nori. Pasikalbėk su žmonėmis, kuriais pasitiki. Išbandyk, klysk, mokykis. Ir nepamirški: šis sprendimas yra svarbus, bet jis nėra tavo gyvenimo sakinys – jis yra tik pirmas žodis.
