Kodėl maisto švaistymą reikėtų rūpintis būtent tau?
Kiekvieną dieną pasaulyje išmetama apie trečdalis viso pagaminto maisto. Skamba kaip problema, kuri tave tiesiogiai neliečia? Na, čia ir prasideda įdomiausia dalis. Jei gyvenate su tėvais, tikriausiai pastebėjote, kaip šaldytuve nuolat atsiranda kažkokių pamirštų produktų, kurie vėliau keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę. O jei jau gyveni savarankiškai, tai turbūt pats ne kartą esi nupirkęs per daug maisto, kuris vėliau tiesiog sugedo.
Čia ne tik pinigų švaistymas (nors ir tai skauda, ypač kai biudžetas studentiškas). Maisto švaistymą tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos – pūvantis maistas sąvartynuose išskiria metaną, kuris yra net 25 kartus pavojingesnis šiltnamio efekto dujas nei anglies dioksidas. Be to, pagalvok apie visus išteklius – vandenį, energiją, žmogaus darbą – kurie buvo panaudoti tam maistui užauginti, apdoroti ir pristatyti. Viskas veltui.
Gera žinia ta, kad mūsų karta gali realiai pakeisti šią situaciją. Ne kažkokiomis abstrakčiomis kampanijomis, o konkrečiais, kasdieniais veiksmais. Ir tai net nėra sudėtinga – dauguma dalykų, kuriuos galime daryti, iš tiesų palengvina gyvenimą ir padeda sutaupyti pinigų.
Pirkimo įpročiai, kurie keičia žaidimą
Didžioji maisto švaistymą dalis prasideda dar prieš grįžtant iš parduotuvės. Mes visi esame kalti dėl impulsyvių pirkimų – ypač kai alkani užsuki į parduotuvę po paskaitų. Staiga krepšelis pilnas visokių skanėstų, kurių net neplanuojai valgyti artimiausiu metu.
Pirmas ir paprasčiausias patarimas – visada darykite pirkimų sąrašą. Taip, skamba kaip patarimas iš močiutės vadovėlio, bet tai veikia. Prieš eidamas į parduotuvę, patikrink, kas yra šaldytuve ir spintelėse. Užsirašyk, ko tikrai trūksta. Ir štai čia svarbiausias trikis – laikykis to sąrašo. Jei nėra sąraše, neturi pirkti (išskyrus, jei tai yra kažkas tikrai būtino, ką pamiršai įrašyti).
Dar vienas dalykas – nemėgink taupyti perkant dideles pakuotes, jei gyveni vienas ar su draugu. Taip, kilogramas pomidorų gali būti pigiau nei 300 gramų, bet jei pusę jų išmesi, nes nesuspėsi suvartoti, tai jokia ekonomija. Geriau pirk mažesnes porcijas, net jei kainuoja šiek tiek daugiau už kilogramą.
Dar vienas cool dalykas – vis daugiau parduotuvių Lietuvoje dabar turi specialius skyrius su produktais, kurių galiojimo terminas baigiasi. Jie būna pažymėti nuolaidomis nuo 30% iki net 70%. Jei planuoji tą produktą suvartoti tą pačią dieną ar kitą, tai puikus būdas sutaupyti ir išgelbėti maistą nuo šiukšlių dėžės. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau veikia ir aplikacijos kaip „Too Good To Go”, kur restoranai ir kavinės parduoda neišparduotą maistą už simbolinę kainą dienos pabaigoje.
Šaldytuvo organizavimas – ne tik estetika
Gerai, dabar kai jau grįžai iš parduotuvės su protingai nupirktais produktais, prasideda antroji dalis – kaip viską tinkamai laikyti. Ir ne, tai nėra tik apie tai, kad šaldytuvas atrodytų gražiai Instagram’e (nors tai irgi smagu).
Suskirstyk šaldytuvą pagal zonas. Viršutinėse lentynose laiko produktus, kurie genda greičiau arba kurių galiojimo terminas baigiasi artimiausiu metu. Taip juos matai iš karto ir nepamirši. Apatinėse lentynose – ilgiau laikomi produktai. Daržovių stalčiuose, aišku, daržovės ir vaisiai, bet čia yra niuansas – ne visi vaisiai ir daržovės draugauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, bananai, pomidorai ir avokadai išskiria etileną, kuris paspartina kitų produktų brendimą. Todėl juos geriau laikyti atskirai.
Labai svarbus dalykas – permatomos talpyklos. Kai maistas yra permatomose induose, tu matai, kas yra šaldytuve, ir nepamirši to. Kiek kartų esi radęs kažkokį paslaptingą konteinerį šaldytuvo gale ir net nebeprisimeni, kas ten viduje? Būtent.
Dar vienas life hack – ant konteinerių lipk lipduką su data, kada produktas buvo atidarytas ar pagamintas. Skamba kaip papildomas darbas, bet tai užtrunka 5 sekundes ir gali išgelbėti produktą nuo išmetimo. Yra net specialių aplikacijų, kaip „NoWaste” ar „FridgePal”, kurios padeda sekti, kas yra tavo šaldytuve ir kada baigiasi galiojimo terminas.
Galiojimo terminai – ko tikrai reikia bijoti, o ko ne
Čia labai svarbi tema, nes dauguma žmonių iš tikrųjų nesuprantą skirtumo tarp skirtingų etikečių ant maisto produktų. Yra „Tinka vartoti iki” ir „Geriausia suvartoti iki” – ir tai nėra tas pats dalykas.
„Tinka vartoti iki” – tai rimtas terminas, kurį rasite ant greitai gendančių produktų kaip mėsa, žuvis, pieno produktai. Po šios datos produktą tikrai geriau nevartoti, nes gali būti sveikatos rizika.
„Geriausia suvartoti iki” – tai tik gamintojo rekomendacija, kada produktas bus geriausios kokybės. Po šios datos maistas vis dar yra saugus vartoti, tiesiog gali šiek tiek pasikeis skonis, tekstūra ar maistinė vertė. Tai taikoma sausainiams, konservams, makaronams, kruopoms ir panašiems produktams.
Išmok pasitikėti savo pojūčiais. Jei produktas atrodo gerai, kvepia normaliai ir skonis normalus – tikriausiai jis yra normalus. Jogurtas, kuris praėjo „geriausia suvartoti iki” datą prieš kelias dienas, dažniausiai yra visiškai tinkamas. Duona, kuri šiek tiek sukietėjo, puikiai tinka skrebučiams ar duonos trupiniams.
Kitas dalykas – užšaldymas yra tavo geriausias draugas. Beveik bet ką galima užšaldyti. Duoną, sūrį, mėsą, daržoves, net pieno produktus (nors tekstūra gali šiek tiek pasikeisti). Jei matai, kad produktas netrukus baigs galioti ir nespėsi jo suvartoti – užšaldyk. Tai pratęsia jo gyvavimo laiką mėnesiams.
Maisto ruošimas be atliekų
Kai ruoši maistą, turbūt pastebėjai, kiek daug dalykų tiesiog išmeti – žieveles, kotus, lapus. Bet čia yra daug galimybių sumažinti atliekas ir net pagaminti kažką papildomo.
Daržovių likučiai – puikus dalykas sultiniui. Morkvų žievelės, svogūnų galai, salierų lapai, petražolių koteliai – visa tai gali keliauti į maišelį šaldiklyje. Kai prisirinks pakankamai, išvirk sultinį. Tiesiog užpilk vandenį, pavirkite valandą-pusantros, ir turi namų gamybos daržovių sultinį, kuris yra šimtą kartų geresnis už bet kokį iš kubelio.
Vaisių žievelės irgi nėra tik šiukšlės. Citrinos ar apelsino žievelės puikiai tinka arbatai ar gėrimams aromatizuoti. Jas galima išdžiovinti ir laikyti stiklainyje. Obuolių žievelės – puikus ingredientas namų gamybos obuolių actui (reikia tik žievelių, vandens, cukraus ir kantrybės).
Dar vienas cool dalykas – brokolių koteliai ir lapai yra visiškai valgomi. Dauguma žmonių juos išmeta, bet jie turi net daugiau maistinių medžiagų nei patys žiedai. Tiesiog nulupk kietą išorinę dalį nuo kotelio ir supjaustyk – galima kepti, virti, dėti į sriubas.
Jei turi balkoną ar kiemą, kompostavimas yra puikus būdas paversti maisto likučius į vertingą trąšą augalams. Dabar yra ir kompaktiškų kompostavimo sistemų, kurias galima laikyti net bute. Tai nėra sudėtinga ir tikrai neskleidžia kvapo, jei darai teisingai.
Socialinis aspektas – kaip įtraukti kitus
Vienas iš smagiausių būdų kovoti su maisto švaistymu – daryti tai kartu su draugais. Organizuok „šaldytuvo valymo vakarėlius”, kur kiekvienas atneša produktus, kurių galiojimo terminas baigiasi, ir kartu pagaminate kažką įdomaus. Tai ne tik sumažina maisto švaistymą, bet ir super linksma.
Food sharing judėjimas auga ir Lietuvoje. Yra Facebook grupių, kur žmonės dalijasi maistu, kurio negali suvartoti. Jei išvažiuoji atostogų ir šaldytuve liko produktų – užuot juos išmetęs, gali pasiūlyti kitiems. Arba pats gali gauti nemokamo maisto.
Jei gyveni bendrabutyje ar dalinuosi butu su draugais, sukurkite bendrą maisto planavimo sistemą. Galite kartu pirkti kai kuriuos produktus (ypač tuos, kurie parduodami didelėmis pakuotėmis), kartu gaminti ir dalintis maistu. Tai ne tik sumažina švaistymą, bet ir sutaupo pinigų visiems.
Dar viena idėja – prisijunk prie vietos iniciatyvų. Daugelyje miestų yra organizacijų, kurios renka neparduotą maistą iš parduotuvių ir dalina jį reikalingiems. Gali tapti savanoriu ir realiai prisidėti prie maisto gelbėjimo didesniu mastu. Tai ir geras būdas susipažinti su bendraminčiais.
Technologijos, kurios padeda
Mūsų karta turi privalumą – galime naudoti technologijas, kad būtume protingesni su maistu. Yra daugybė aplikacijų, kurios padeda planuoti maistą, sekti galiojimo terminus ir rasti receptus pagal tai, kas yra šaldytuve.
„Too Good To Go” – jau minėjau, bet verta pakartoti. Ši aplikacija leidžia pirkti neišparduotą maistą iš restoranų, kavinių, kepyklų už labai mažą kainą. Vilniuje ir Kaune jau nemažai vietų dalyvauja. Gauni „paslaptį maišelį” už 3-4 eurus, kurio vertė paprastai būtų 10-12 eurų.
„Olio” – maisto dalijimosi aplikacija. Gali pasiūlyti maistą, kurio negali suvartoti, arba gauti nemokamo maisto iš kitų. Veikia principu „vienas žmogaus šiukšlės – kito lobis”.
„Supercook” ar „MyFridgeFood” – įvedi, kokie produktai yra šaldytuve, ir aplikacija pasiūlo receptus. Super naudinga, kai nežinai, ką gaminti iš turimų ingredientų.
„NoWaste” – padeda sekti, kas yra tavo šaldytuve, kada baigiasi galiojimo terminai, ir siunčia priminimus. Gali net skaityti brūkšninius kodus ir automatiškai pridėti produktus.
Dar galima naudoti paprastas priemones kaip Google Calendar ar bet kokią užrašų aplikaciją – tiesiog susikurk priminimus apie produktus, kurių galiojimo terminas baigiasi. Skamba low-tech, bet veikia.
Kai maistas tampa misija, o ne pareiga
Žinau, kad viskas, apie ką čia rašiau, gali skambėti kaip dar vienas dalykas, kurį reikia pridėti prie ir taip ilgo to-do sąrašo. Bet čia yra dalykas – kai pradedi realiai į tai įsitraukti, tai tampa ne pareiga, o tiesiog normalia gyvenimo dalimi. Ir net smagu.
Pradėk nuo mažų dalykų. Nebandyk iš karto keisti visų įpročių – tai neveikia. Gal šią savaitę tiesiog pradėk daryti pirkimų sąrašą. Kitą savaitę pridėk šaldytuvo organizavimą. Po mėnesio jau pastebėsi, kad išmeti mažiau maisto ir sutaupai pinigų.
Ir štai kas įdomiausia – kai pradedi mažiau švaistyti maistą, pradedi kitaip vertinti tai, ką valgai. Pradedi labiau gerbti maistą, suvokti, kiek darbo ir išteklių reikia jam pagaminti. Tai keičia visą tavo santykį su maistu – jis tampa ne tik kuro šaltiniu, bet kažkuo vertingu.
Mūsų karta turi galią keisti sistemą. Ne vien per dideles kampanijas ar politiką (nors tai irgi svarbu), bet per kasdienius sprendimus. Kiekvienas produktas, kurio neišmetame, yra mažas, bet realus indėlis. Ir kai mes visi darome tuos mažus dalykus, tai tampa judėjimu.
Taigi, kitą kartą prieš išmesdamas tą šiek tiek pavytusį pomidorą ar sausokus sausainius, sustok ir pagalvok – gal yra būdas juos panaudoti? Dažniausiai yra. Ir tai nėra apie tobulumą – niekas nėra idealus. Kartais vis tiek išmesi kažką, ir tai normalu. Bet jei išmesi 30% mažiau nei anksčiau, tai jau yra pergalė.
Maisto švaistymą mažinimas nėra apie apribojimus – tai apie protingumą, kūrybiškumą ir pagarbą tam, ką turime. Ir tai tikrai yra kažkas, už ką mūsų ateities aš mums padėkos.
