Kai hormonai šoka salsa, o galvoje – milijonas klausimų
Paauglystė – tai laikotarpis, kai kūnas keičiasi greičiau nei nuotaikos per vieną dieną, o galvoje sukasi klausimai, apie kuriuos ne visada drįsti kalbėti su tėvais ar mokytojais. Vienas iš tokių klausimų, kuris kyla daugeliui 13-metukų: ar esu pasiruošęs seksualiniam gyvenimui? Ar tai normalu? Ir svarbiausia – ar tai legalu?
Pirmiausia – atsikvėpk. Tai, kad klausi tokius klausimus, reiškia, kad mąstai, o tai jau pats savaime gerai. Bet atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas kaip „taip” ar „ne”. Čia susipainioja ir biologija, ir psichologija, ir įstatymai, ir dar daugybė kitų dalykų.
Realybė tokia, kad 13 metų – tai amžius, kai daugelis vaikų tik pradeda suprasti, kas iš tiesų vyksta su jų kūnu. Taip, gali pasirodyti, kad esi pasirengęs, nes kūnas siunčia įvairius signalus, bet fizinis brendimas ir emocinis pasirengimas – tai du visiškai skirtingi dalykai. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis.
Ką sako įstatymai (ir kodėl jie tokie griežti)
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja tai, kas vadinama „sutikimo amžiumi”. Tai reiškia minimalų amžių, nuo kurio asmuo gali teisėtai sutikti dalyvauti seksualiniuose santykiuose. Lietuvoje šis amžius yra 16 metų. Taip, 16, ne 13.
Tai reiškia, kad bet kokie seksualiniai santykiai su asmeniu iki 16 metų yra laikomi nusikaltimu, net jei tas asmuo „sutiko”. Įstatymas čia yra kategoriškas ir neatsižvelgia į tai, ar abu partneriai yra panašaus amžiaus, ar vienas iš jų yra vyresnis. Tiesa, praktikoje baudžiamoji atsakomybė skiriasi priklausomai nuo situacijos – jei abu partneriai yra panašaus amžiaus paaugliai, situacija vertinama kitaip nei kai suaugęs asmuo išnaudoja nepilnametį.
Kodėl įstatymai tokie griežti? Ne todėl, kad suaugusieji nori sugadinti jums gyvenimą ar uždrausti viską, kas smagu. Priežastis daug rimtesnė: 13 metų vaikas paprasčiausiai nėra pakankamai subrendęs nei fiziškai, nei emociniškai, nei psichologiškai, kad galėtų priimti tokius svarbius sprendimus ir suprasti visas galimas pasekmes.
Įsivaizduok, kad tau leistų vairuoti automobilį dabar, nors tu dar net neišmokai visų kelio ženklų. Taip, galbūt sugebėtum pasukti ratą ir paspausti pedalus, bet ar tai reikštų, kad esi pasirengęs saugiai vairuoti? Panašiai yra ir su seksu – fizinė galimybė nereiškia pasiruošimo.
Kūnas gali, bet ar protas pasiruošęs?
Taip, 13 metų organizmas jau patiria daug pokyčių. Prasideda lytinis brendimas, keičiasi hormonų lygis, atsiranda naujų pojūčių ir noras juos tyrinėti. Tai visiškai normalu ir natūralu. Bet štai ko daugelis nesupranta: fizinis brendimas vyksta daug greičiau nei emocinis ir psichologinis.
Tavo smegenys 13 metų dar intensyviai vystosi. Ypač ta dalis, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, pasekmių įvertinimą ir impulsų kontrolę – prefrontalinė žievė. Ji pilnai susiformuoja tik apie 25-erius metus! Taip, skamba beprotiškai, bet tai tiesa.
Ką tai reiškia praktiškai? Kad 13 metų tau gali atrodyti, jog visiškai kontroliuoji situaciją ir supranti, ko nori, bet iš tikrųjų tavo smegenys dar neturi visų įrankių, kad tinkamai įvertintų rizikas, atpažintų manipuliaciją ar susidorotų su emocine naštą, kuri gali ateiti po seksualinių santykių.
Seksualiniai santykiai – tai ne tik fizinis aktas. Tai emocinis pažeidžiamumas, intymumas, pasitikėjimas, atsakomybė. Tai gali sukelti stiprių emocijų – nuo euforiškos laimės iki giliausios nusivylimo, nesaugumo ar net gėdos. Ar 13 metų paauglys pasiruošęs tokiam emocinių kalnelių važiui? Statistika ir psichologai sako – labai retai.
Apie ką niekas nemėgsta kalbėti, bet reikia
Gerai, pabandykime būti visiškai atvirai. Jei vis tiek galvoji, kad esi pasiruošęs, yra keletas labai konkrečių dalykų, apie kuriuos būtina pagalvoti. Ne teoriškai, o visiškai praktiškai.
**Nėštumas.** Taip, net jei mergina dar neturėjo mėnesinių arba jos ciklas netaisyklingas, nėštumas vis tiek įmanomas. Ir ne, „atsargus būdas” nėra apsauga. Prezervatyvai, naudojami teisingai, sumažina riziką, bet ne iki nulio. O ar 13 metų paauglys žino, kaip teisingai užsimaukšlinti prezervatyvą? Ar žino, kad jis turi galiojimo terminą? Kad reikia tikrinti, ar nėra pažeistas? Statistika rodo, kad dauguma – ne.
**Lytiškai plintančios infekcijos (LPI).** Chlamidijos, gonorėja, herpesas, ŽIV – tai ne tik baisūs žodžiai iš biologijos vadovėlio. Tai realios infekcijos, kurios plinta per seksualinį kontaktą. Kai kurios iš jų gali būti besimptomės, bet sukelti rimtų sveikatos problemų vėliau, įskaitant nevaisingumą. Ir vėlgi – prezervatyvai mažina riziką, bet ne visiškai.
**Emocinis spaudimas ir manipuliacija.** Jei kas nors tau sako „jei mane mylėtum, sutiktum” arba „visi mūsų amžiaus jau tai daro” – tai klasikinė manipuliacija. Tikra meilė ir pagarba reiškia, kad partneris priima tavo sprendimą laukti ir nespaudžia. Jei jauti spaudimą – tai didžiulis raudonas signalas, kad kažkas ne taip.
**Socialinės pasekmės.** Paauglių bendruomenėse informacija sklinda greitai. Kartais labai greitai. Ir ne visada teisingai. Ar pasiruošęs tam, kad apie tavo asmeninį gyvenimą galbūt kalbės visa mokykla? Kad gali būti sukurti gandai? Kad gali būti pasidalinta nuotraukomis ar žinutėmis?
Kai jaučiasi spaudimas iš aplinkos
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria paaugliai, yra spaudimas „būti kaip visi”. Gali atrodyti, kad visi tavo draugai jau „tai darė”, kad esi vienintelis, kuris dar ne. Bet čia yra du dalykai, kuriuos turi žinoti.
Pirma, dauguma paauglių meluoja arba perdeda savo seksualinę patirtį. Tyrimai rodo, kad tik apie 5-10% 13-metukų yra turėję seksualinių santykių. Taip, gali būti, kad tavo draugas giriasi, bet tikimybė, kad jis tiesiog nori atrodyti „cool”, yra daug didesnė nei tikimybė, kad jis sako tiesą.
Antra, net jei kai kurie tavo bendraamžiai jau turėjo tokios patirties, tai nereiškia, kad tu turi skubėti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, kiekvieno brendimo tempas skirtingas. Nėra jokio „normalaus” amžiaus, kada „reikia” pradėti. Yra tik tavo asmeninis pasirengimas, ir tik tu gali jį įvertinti.
Beje, jei kas nors tyčiojasi iš tavęs, kad esi „nepatyręs” ar „vaikiškas” – tai tik parodo jų pačių nesaugumą ir nesubrendimą. Tikri draugai neprivalo tavęs prie nieko. Tikri draugai gerbia tavo sprendimus.
Ką daryti su visais tais jausmais?
Gerai, sakysim, supranti, kad 13 metų – per anksti seksualiniams santykiams. Bet kas daryti su visais tais jausmais, hormonais, smalsumu? Juk jie niekur nedingsta vien todėl, kad perskaitei straipsnį internete.
Pirma, suprask, kad seksualinis susidomėjimas ir potraukis yra visiškai normalūs ir sveiki. Nėra nieko blogo su tuo, kad jauti trauką, kad nori tyrinėti, kad esi smalsus. Problema kyla tik tada, kai veiki impulsyviai, neįvertinęs pasekmių.
Masturbacija yra visiškai normalus ir sveikas būdas tyrinėti savo seksualumą be jokių rizikų, susijusių su partneriu. Taip, apie tai vis dar nepatogus kalbėti, bet tai tiesa. Tai padeda geriau pažinti savo kūną, sumažina įtampą ir yra visiškai saugu.
Jei turi partnerį ir norite būti intymūs, yra daugybė būdų rodyti meilę ir prisirišimą be seksualinių santykių: bučiniai, apkabinimai, laikymas už rankų, ilgi pokalbiai, bendras laikas. Intymumas – tai ne tik seksas. Iš tiesų, emocinė artuma dažnai yra daug svarbesnė ir prasmingesnė nei fizinė.
Ir jei jauti, kad tavo mintys apie seksą tampa obsesyvios arba kelia nerimą – pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, arba kreipkis į jaunimo konsultavimo centrą. Tai nėra gėda, tai yra subrendimas.
Kai ateina tinkamas laikas – kaip suprasti?
Gerai, tai jei 13 metų – per anksti, tai kada yra „tinkamas laikas”? Atsakymas nėra paprastas skaičius. Taip, įstatymas sako 16, bet net ir 16 metų ne kiekvienas yra pasiruošęs. Kai kurie žmonės pasiruošę 18-oje, kai kurie – 20-oje, o kai kurie – dar vėliau. Ir tai visiškai gerai.
Štai keletas klausimų, kurie gali padėti įvertinti, ar esi pasiruošęs:
**Ar gali atvirai kalbėti su partneriu apie seksą?** Jei negali net aptarti apsaugos, ribų, norų ir baimių, tikrai neesi pasiruošęs pačiam aktui.
**Ar turi prieigą prie apsaugos priemonių ir žinai, kaip jomis naudotis?** Tai reiškia ne tik prezervatyvus, bet ir žinias apie LPI, nėštumą, sutikimą.
**Ar jauti spaudimą ar tai tavo paties noras?** Jei darai tai dėl kažko kito, o ne dėl savęs – sustok.
**Ar gali susidoroti su galimomis pasekmėmis?** Ar žinai, ką daryti, jei nutrūktų prezervatyvas? Ar žinai, kur kreiptis dėl skubios kontracepcijos? Ar gali kalbėti su tėvais ar gydytoju, jei kažkas nutiktų?
**Ar tavo partneris gerbia tavo ribas?** Jei kada nors pasakei „ne” ar „sustok”, ir partneris nepaisė – tai nėra saugus žmogus.
Jei į daugumą šių klausimų atsakymas „ne” arba „nežinau” – dar neesi pasiruošęs. Ir tai visiškai gerai.
Kai reikia pagalbos ir kur jos ieškoti
Galbūt skaitai šį straipsnį ne iš smalsumo, o todėl, kad jau esi situacijoje, kuri kelia nerimą. Galbūt jau turėjai seksualinių santykių ir dabar nerimaują dėl pasekmių. Galbūt jauti spaudimą iš partnerio. Galbūt kas nors vyresnis rodo tau dėmesį, kuris atrodo netinkamas.
Pirmiausia – tai, kas nutiko, jau nutiko. Negalima atsukti laiko atgal, bet galima pasirūpinti savimi dabar. Jei nerimaują dėl nėštumo ar LPI, gali kreiptis į:
– **Jaunimo konsultacijas** – jos egzistuoja daugelyje miestų ir teikia konfidencialias paslaugas paaugliams
– **Šeimos gydytoją** – taip, jie gali kalbėti su tavimi konfidencialiai, net neįtraukdami tėvų (priklausomai nuo situacijos)
– **Pasitikėjimo liniją 116 111** – galima skambinti bet kada, kai reikia pasikalbėti
Jei jauti, kad kas nors tave spaudžia, manipuliuoja arba verčia daryti tai, ko nenori – tai gali būti seksualinis priekabiavimas arba net prievarta. Tai nėra tavo kaltė, nesvarbu, ką kažkas tau sako. Yra žmonių, kurie gali padėti:
– **Mokytojas ar mokyklos psichologas**, kuriuo pasitiki
– **Tėvai ar kiti suaugusieji šeimoje**
– **Policija** – jei situacija rimta
– **Vaikų linija 116 111**
Nėra jokios gėdos prašyti pagalbos. Iš tiesų, gebėjimas atpažinti, kad reikia pagalbos, ir drąsa ją paprašyti yra subrendimo ženklas.
Kodėl verta palaukti ir kaip tai padaryti
Galiausiai, grįžkime prie pagrindinio klausimo: ar verta laukti? Ir atsakymas, paremtas ir mokslu, ir psichologija, ir tiesiog gyvenimo patirtimi, yra – taip, absoliučiai verta.
Žmonės, kurie pradeda seksualinį gyvenimą vėliau (apie 17-18 metų ar vėliau), statistiškai turi:
– Mažiau gailėjimosi ir neigiamų emocijų
– Stabilesnius ir ilgalaikesnius santykius
– Mažesnę riziką susirgti LPI
– Geresnę psichologinę sveikatą
– Mažiau nepageidaujamų nėštumų
Tai nereiškia, kad reikia laukti iki vedybų ar kažko panašaus. Tai tiesiog reiškia, kad kuo brandesniam ir pasiruošesniam žmogui tai nutinka, tuo geresnė patirtis ir mažiau neigiamų pasekmių.
Kaip palaukti, kai atrodo, kad visi hormones šoka disco? Štai keletas praktinių patarimų:
**Užsiimk kuo nors, kas tau tikrai patinka.** Sportas, menas, muzika, programavimas, bet kas. Kai turi aistrą ir tikslą, seksualiniai troškimai tampa tik viena iš gyvenimo dalių, o ne centrine tema.
**Kalbėk su draugais, kurie taip pat neskuba.** Jie egzistuoja, tiesiog ne visi apie tai skelbia. Rask savo žmonių bendruomenę, kur nereikia apsimesti esant kažkuo, kas nesi.
**Mokykis apie seksualumą ir santykius.** Kuo daugiau žinai, tuo geriau gali priimti sprendimus. Skaityk patikimus šaltinius, žiūrėk edukacinį turinį (ne pornografiją – ji visiškai neatspindi realybės).
**Nustatyk ribas ir laikykis jų.** Jei nusprendei, kad nori palaukti iki tam tikro amžiaus ar situacijos, pasakyk tai sau ir partneriui. Ir jei partneris negerbia – tai ne tas partneris.
**Prisimink, kad tai tavo kūnas ir tavo sprendimas.** Niekas kitas neturi teisės spręsti už tave. Niekas. Nei partneris, nei draugai, nei net tėvai (nors jų patarimas gali būti vertingas).
Paauglystė – tai ne lenktynės, kur reikia kuo greičiau pasiekti visus „etapus”. Tai kelionė, kurioje kiekvienas eina savo tempu. Kai kurie dalykai verta padaryti skubant, bet pirmasis seksualinis patyrimas tikrai nėra vienas iš jų. Verta palaukti, kol būsi tikrai pasiruošęs – fiziškai, emociškai, teisiškai ir praktiškai. Tavo ateities aš tau už tai padėkos.
