Kodėl Prancūzija traukia studentus iš viso pasaulio?
Prancūzija – tai ne tik Eifelio bokštas ir kruasanai pusryčiams. Tai šalis, kur studentų gyvenimas gali būti tikrai įdomus ir netgi prieinamas kišenei, jei žinai visus triukus. Kasmet tūkstančiai studentų iš įvairių pasaulio kampelių renkasi Paryžių, Lioną, Tuluză ar kitus prancūziškus miestus ne tik dėl prestižinių universitetų, bet ir dėl to, kad čia galima gauti realios finansinės paramos.
Bet va problema – prancūzų biurokratija yra kaip labirintas, kuriame lengva pasiklysti. Ypač kai susiduri su tokiomis paslaptingomis santrumpomis kaip CAF, APL, ALS ar CROUS. Skamba kaip kokia slapta žvalgybos operacija, tiesa? Tačiau būtent šios sistemos gali padėti tau sutaupyti šimtus eurų per mėnesį.
Aš pats prisiminau, kaip pirmą kartą bandžiau suprasti, kas čia per CAF. Draugas sakė „užsiregistruok CAF”, kitas kalbėjo apie APL, o aš stovėjau kaip idiotas ir nežinojau, nuo ko pradėti. Todėl dabar pasidalinsiu viskuo, ką reikia žinoti, kad tavo studentiškas gyvenimas Prancūzijoje būtų kuo sklandesnis.
CAF – tavo naujas geriausias draugas Prancūzijoje
Caisse d’Allocations Familiales, arba tiesiog CAF – tai prancūzų socialinės paramos sistema, kuri padeda žmonėms apmokėti būstą. Ir čia pats gražiausias dalykas – tai veikia ir užsieniečiams, įskaitant studentus! Jei esi studentas Prancūzijoje ir nuomojies butą ar kambarį, greičiausiai gali pretenduoti į šią paramą.
CAF sistema gali padengti nuo 100 iki 300 eurų per mėnesį, priklausomai nuo tavo situacijos. Įsivaizduok – tai gali būti beveik pusė tavo nuomos! Bet žinoma, čia ne taip paprasta kaip nueiti ir pasakyti „duokit pinigų”. Reikia užpildyti krūvą dokumentų ir šiek tiek palaukti.
Pirmiausia tau reikės sukurti paskyrą CAF svetainėje. Tai gali padaryti tik tuomet, kai jau turi nuolatinį adresą Prancūzijoje. Taip, čia ir prasideda tas užburtas ratas – reikia buto, kad gautum paramą, bet paramos reikia, kad galėtum sau leisti butą. Todėl dauguma studentų pirmąjį mėnesį moka pilną nuomą, o paskui jau gauna kompensaciją.
Kokie dokumentai tau reikės:
- Nuomos sutartis (bail)
- Paso kopija
- Vizos ar leidimo gyventi Prancūzijoje kopija
- Banko sąskaitos išrašas (RIB)
- Pajamų pažyma (jei dirbi) arba tėvų pajamų deklaracija
- Studentų pažymėjimas
Procesas paprastai užtrunka apie 2-3 mėnesius, kol pradedi gauti pinigus. Taip, tai ilgai, bet verta kantrybės. Ir dar vienas patarimas – jei kažkas neaišku, geriau du kartus pasitikrink, nes prancūzai labai mėgsta tikslumą dokumentuose. Viena mažytė klaida gali uždelsti procesą dar mėnesiui.
APL vs ALS – kuri parama tau tinka?
Dabar dar labiau komplikuosim situaciją – CAF sistemoje yra kelios skirtingos būsto paramos rūšys. Dvi pagrindinės, kurias turėtų žinoti studentai, yra APL (Aide Personnalisée au Logement) ir ALS (Allocation de Logement Social). Skamba panašiai, bet yra skirtumų.
APL paprastai gaunama, kai gyveni tam tikruose patvirtintuose būstuose. Dažniausiai tai studentų bendrabučiai arba butai, kurie atitinka konkrečius standartus. Jei nuomojies kambarį CROUS bendrabutyje (apie tai vėliau), greičiausiai gausi būtent APL.
ALS yra universalesnis variantas. Jei tavo būstas netinka APL kriterijams, bet vis tiek atitinka pagrindinius gyvenamosios vietos reikalavimus, gali pretenduoti į ALS. Suma paprastai panaši, tik skaičiavimo metodika šiek tiek skiriasi.
Gera žinia – tau nereikia galvoti, kurią pasirinkti. Kai užpildysi CAF paraišką, sistema automatiškai nustatys, į kurią paramą turi teisę. Tu tiesiog gauni pinigus, o jiems nerūpi, kaip tai vadinama. Bet žinoti skirtumą vis tiek pravartu, kad suprastum, apie ką kalba tavo prancūzai draugai.
Dar vienas dalykas – šios paramos negali derinti su kitomis tam tikromis socialinėmis išmokomis. Bet jei esi paprastas studentas, kuris tiesiog nori pigiau gyventi, tai tavęs neturėtų liesti.
CROUS – studentų išgelbėtojas ar biurokratinis košmaras?
CROUS (Centre Régional des Œuvres Universitaires et Scolaires) – tai organizacija, kuri rūpinasi studentų gerove Prancūzijoje. Jie tvarko bendrabučius, valgyklas, stipendijas ir dar krūvą kitų dalykų. Tai kaip vienas langas visoms studentų problemoms, bent jau teoriškai.
Praktiškai CROUS gali būti ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Jų bendrabučiai yra super pigūs – kalbu apie 150-400 eurų per mėnesį už kambarį, priklausomai nuo miesto ir tipo. Paryžiuje, kur paprastas kambarys gali kainuoti 800-1000 eurų, tai tikras sandėris. Bet štai problema – vietų yra labai mažai, o norinčiųjų – tūkstančiai.
Paraišką CROUS bendrabučiui reikia pateikti per DSE (Dossier Social Étudiant) sistemą, paprastai nuo sausio iki gegužės, jei planuoji studijuoti kitais metais. Taip, reikia planuoti iš anksto. Jei pateiksi paraišką birželį, greičiausiai jau bus per vėlu ir liksi be vietos.
CROUS bendrabučių privalumai:
- Labai žema kaina
- Paprastai arti universiteto
- Automatiškai gauni APL paramą
- Sutinki daug kitų studentų
- Nereikia mokėti agentūros mokesčio
Trūkumai:
- Kambariai dažnai maži ir paprasti
- Gali būti triukšminga
- Bendros virtuvės ar vonios (priklauso nuo tipo)
- Griežtos taisyklės
- Sunku gauti vietą
CROUS taip pat valdo studentų valgyklas – RU (Restaurant Universitaire). Čia gali papietauti už 3.30 euro ir gauti pilnavertį maistą. Tai gelbsti biudžetą, ypač jei neturi laiko ar noro gamintis pats. Tiesa, maistas ne visada Michelin žvaigždučių vertas, bet už tokią kainą tikrai negalima skųstis.
Kaip išgyventi su studentų biudžetu Prancūzijoje
Gerai, turime būstą ir paramą, bet kaip iš tikrųjų atrodo studentiškas gyvenimas Prancūzijoje finansiniu požiūriu? Pasakysiu tiesiai – Prancūzija nėra pigiausia šalis, bet su protingu planavimu galima gyventi gana komfortiškai.
Vidutiniškai studentas Prancūzijoje išleidžia apie 800-1200 eurų per mėnesį, priklausomai nuo miesto. Paryžiuje reikia skaičiuoti artimiau 1200-1500, mažesniuose miestuose gali išsiversti su 700-900. Čia įskaičiuotas būstas, maistas, transportas ir šiek tiek pramogų.
Bet va kaip galima sutaupyti:
Transportas: Daugumoje prancūziškų miestų studentai gauna nuolaidą viešajam transportui. Paryžiuje Navigo kortelė studentams kainuoja apie 38 eurus per mėnesį (vietoj 75), o kai kuriuose kituose miestuose gali būti dar pigiau. Kai kurie miestai net siūlo nemokamą transportą studentams.
Maistas: Be CROUS valgyklų, verta išsiimti lojalumo korteles didžiuosiuose supermarketuose. Lidl ir Aldi yra tavo draugai, jei nori sutaupyti. Prancūzų turgūs prieš užsidarymą dažnai parduoda daržoves ir vaisius su didele nuolaida. Ir taip, instant noodles egzistuoja ir Prancūzijoje, bet pabandyk bent kartais pasilepinti tikru maistu.
Kultūra ir pramogos: Dauguma muziejų Prancūzijoje yra nemokami jaunimui iki 26 metų (jei esi ES pilietis) arba turi dideles studentų nuolaidas. Kinas taip pat dažnai turi specialias kainas studentams. O jei mėgsti vakarėlius – studentų vakarėliai paprastai daug pigesni nei įprasti klubai.
Sveikatos draudimas ir kitos būtinos formalybės
Dabar apie dalykus, kurie nėra tokie įdomūs, bet super svarbūs. Sveikatos draudimas Prancūzijoje yra privalomas, ir čia sistema šiek tiek keista, jei esi įpratęs prie kitokios tvarkos.
Nuo 2019 metų visi studentai Prancūzijoje automatiškai įtraukiami į bendrą sveikatos draudimo sistemą – Sécurité Sociale. Tau nereikia mokėti papildomų mokesčių, tiesiog reikia užsiregistruoti per Ameli svetainę. Tai padaryti turėtum kuo greičiau atvykęs, nes procesas gali užtrukti kelias savaites.
Bazinis draudimas padengia apie 70% medicininių išlaidų, bet ne viską. Todėl dauguma studentų dar įsigyja papildomą draudimą – mutuelle. Tai kainuoja apie 15-50 eurų per mėnesį, priklausomai nuo padengimo lygio, bet gali sutaupyti daug pinigų, jei prireiktų rimtesnės medicininės pagalbos.
Dar vienas svarbus dalykas – banko sąskaita. Prancūzijoje be vietinės banko sąskaitos sunku išgyventi. Reikia jos ir CAF paramai gauti, ir nuomai mokėti, ir apskritai bet kam. Kai kurie bankai siūlo specialias studentų sąskaitas be mėnesinių mokesčių. Populiarūs variantai: Boursorama, Hello Bank, N26 (nors tai vokiečių bankas, bet veikia gerai).
Atidarant sąskaitą reikės pateikti:
- Paso ar asmens dokumento
- Gyvenamosios vietos patvirtinimo (quittance de loyer arba attestation d’hébergement)
- Studentų pažymėjimo
Kai kurie bankai gali būti kieti su užsieniečiais, bet nepasidavus. Jei vienas bankas atsisako, eik į kitą. Tai tavo teisė turėti banko sąskaitą, jei legaliai gyveni Prancūzijoje.
Darbas studijuojant – ar verta ir kaip rasti?
Daug studentų Prancūzijoje dirba papildomai, kad užsidirbtų pinigų. Jei turi studentų vizą, gali dirbti iki 964 valandų per metus (tai apie 20 valandų per savaitę). ES piliečiams apribojimų nėra.
Populiariausi studentų darbai:
- Barista ar padavėjas: Dažniausias pasirinkimas, lankstus grafikas, gali uždirbti 10-12 eurų per valandą plius arbatpinigiai
- Repetitorius: Jei gerai moki kokį nors dalyką ar kalbą, gali uždirbti 15-25 eurus per valandą
- Babysitter: Prancūzai mėgsta samdomus auklėjimus, moka apie 10-15 eurų per valandą
- Studentų asistentas universitete: Bibliotekoje, laboratorijoje ar administracijoje, paprastai gerai dera su studijų grafiku
Darbo ieškoti galima per tokias platformas kaip Indeed.fr, Leboncoin.fr (čia ne tik darbai, bet ir būstai, daiktai – visa gyvenimo enciklopedija), StudentJob.fr. Taip pat verta tiesiog užeiti į kavines ar restoranus su CV – prancūzai vis dar vertina asmeninį kontaktą.
Vienas patarimas – jei dirbi oficialiai, tai gali turėti įtakos tavo CAF paramai. Sistema skaičiuoja tavo pajamas, ir jei uždirbi per daug, parama gali sumažėti. Bet nebijok dirbti – paprastai studentiškas darbas neuždirba tiek, kad labai paveiktų.
Socialinis gyvenimas ir kaip įsilieti į prancūzišką studentų kultūrą
Gerai, užtenka apie pinigus ir biurokratiją. Kalbėkim apie tai, dėl ko iš tikrųjų verta studijuoti Prancūzijoje – patirtį ir žmones.
Prancūzai turi reputaciją būti šiek tiek užsidarę, bet studentų aplinkoje tai ne taip ryšku. Universitete tikrai rasi daug žmonių, norinčių bendrauti, ypač jei prisijungi prie kokių nors studentų organizacijų ar klubų.
BDE (Bureau des Étudiants) – tai studentų organizacijos, kurios rengia vakarėlius, išvykas, sporto varžybas ir kitus renginius. Tapti nariu paprastai kainuoja 10-30 eurų per metus, ir tai viena geriausių investicijų į socialinį gyvenimą. Per BDE sutiksi ne tik prancūzų, bet ir kitų tarptautinių studentų.
Erasmus organizacijos – net jei nesi Erasmus studentas, dažnai gali dalyvauti jų renginiuose. Jie organizuoja pažintines vakarėlius, ekskursijas, kalbų mainus. Tai super būdas susirasti draugų iš viso pasaulio.
Dar viena prancūziška tradicija – apéro. Tai neoficialūs susibūrimai su vynu, sūriu ir užkandžiais, paprastai vakare prieš vakarienę. Studentai dažnai organizuoja apéro bendrabučiuose ar parkuose (kai oras leidžia). Jei tave pakviečia į apéro, eik – tai geriausia proga pažinti žmones neformalioje aplinkoje.
Ir taip, prancūzų kalba. Žinau, kad gali būti baisu, ypač jei tavo prancūzų kalba nėra tobula. Bet prancūzai tikrai vertina pastangas. Net jei kalbi su klaidelėmis, pabandyk. Dauguma studentų mielai padės tau praktikuotis, o kai kurie net norės praktikuoti anglų kalbą su tavimi. Win-win situacija.
Kai viskas susidėlioja į savo vietas
Žiūrėk, Prancūzijoje studijuoti nėra paprasta, ypač pradžioje. Bus momentų, kai norėsi mesti viską ir grįžti namo, nes prancūzų biurokratija atrodys kaip nesibaigianti košmaras. CAF paraiška bus atmesta dėl kokio nors kvailos dokumentų detalės, CROUS neatsilieps į tavo el. laiškus, o bankas paprašys dar vieno dokumento, kurio net nežinojai, kad egzistuoja.
Bet va kas – tai normalu. Visi per tai eina. Ir kai pagaliau gausi tą pirmąjį CAF pervedimą, kai rasi savo vietą bendrabutyje ar nuosavame bute, kai susirasi draugų ir pradėsi jaustis kaip namie – supratai, kad verta buvo.
Prancūzija siūlo studentams daug galimybių, ne tik akademinių, bet ir gyvenimo. Čia gali studijuoti prestižiniame universitete už gana prieinamą kainą (ypač palyginus su JAV ar UK), gauti realią finansinę paramą, dirbti papildomai, keliauti po Europą savaitgaliais ir tiesiog gyventi vienoje įdomiausių pasaulio šalių.
Taigi mano patarimas – nepasiduok per greitai. Pasiruošk, kad pirmieji keli mėnesiai bus chaotiški. Susikurk dokumentų aplanką (ir fizinį, ir skaitmeninį) su visomis kopijomis, nes prancūzai mėgsta prašyti dokumentų. Nebijok klausti pagalbos – universiteto tarptautinių studentų skyrius, kiti studentai, net CROUS darbuotojai (jei pagausi juos gerą dieną) gali padėti.
Ir svarbiausia – mėgaukis procesu. Taip, net tais biurokratiniais dalykais, nes vėliau tai bus juokingos istorijos. „Prisimeni, kai bandėme suprasti CAF sistemą?” taps legendine anekdote tarp tavo draugų. O kai po metų ar dvejų grįši namo su diplomu, naujais draugais ir krūva prisiminimų, supratai, kad visa tai – ir APL, ir CROUS, ir tie kvailai dokumentai – buvo tik dalis nuotykio.
Bon courage, kaip sako prancūzai. Tau tikrai jo prireiks, bet tikrai ir pavyks!
