Kodėl visi kalba apie startuolius ir kam to reikia?
Gal pastebėjote, kad paskutiniu metu žodis „startuolis” skamba iš visų pusių? Draugai kuria programėles, pažįstami dalyvauja kažkokiuose hackathonuose, o LinkedIn’e visi staiga tapo „entrepreneuriais”. Tai ne tik madinga tema – Lietuva tikrai tapo viena įdomiausių startuolių ekosistemų Baltijos šalyse ir net plačiau.
Bet štai problema: visi kalba apie startuolius, bet niekas aiškiai nepaaiškina, kaip iš tikrųjų pradėti. Turite idėją? Super. Bet kur gauti pinigų? Kur rasti mentorių, kurie nebus tokie patys kaip jūs – be patirties? Kaip nesukramtyti visų santaupų pirmaisiais mėnesiais?
Gera žinia – Lietuvoje jau yra neblogai išvystyta paramos sistema startuoliams. Bloga žinia – apie ją reikia žinoti, nes niekas neateis ir nepasiūlys pagalbos ant lėkštutės. Taigi, jei rimtai galvojate apie savo verslą arba tiesiog įdomu, kas ta startuolių ekosistema, čia rasite konkretų gidą.
Inkubatoriai ir akceleratoriai – ne tas pats, nors skamba panašiai
Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: inkubatoriai ir akceleratoriai nėra sinonimai. Tai skirtingi dalykai, ir jums gali tikti vienas, kitas arba nei vienas, nei kitas.
Inkubatoriai – tai tarsi šilta ir saugi vieta jūsų idėjai „išsiperėti”. Čia galite praleisti ilgesnį laiką (kartais net metus ar daugiau), gauti biuro erdvę, mentorystę, mokymus. Puiku, jei turite idėją, bet dar neturite produkto ar aiškaus verslo modelio. Lietuvoje veikia keli stiprūs inkubatoriai:
Startup.lt – vienas žinomiausių Lietuvoje, veikia Vilniuje ir Kaune. Čia galite gauti ne tik erdvę, bet ir prieigą prie mentorių, investuotojų tinklo. Jie organizuoja renginius, mokymus, padeda su teisiniais klausimais. Pliusas – nemažai bendruomenės, galite rasti bendraautorių ar pirmuosius klientus.
Vilnius Tech Park – daugiau orientuotas į technologinius startuolius. Jei kuriate kažką, kas susijęs su IT, AI, fintech – čia jums. Turi gerą infrastruktūrą ir ryšius su didesnėmis tech kompanijomis.
Akceleratoriai – tai jau kitas lygis. Čia procesas intensyvesnis, trumpesnis (paprastai 3-6 mėnesiai) ir labiau orientuotas į greitą augimą. Jums jau reikia turėti bent minimalų produktą (MVP) ir pirmuosius klientus ar vartotojus. Akceleratoriai dažnai investuoja nedidelę sumą į jūsų startuolį mainais už akcijų dalį.
Startup Wise Guys – nors įkurtas Estijoje, turi stiprią buveinę Vilniuje ir yra vienas stipriausių akceleratorių regione. Jie specializuojasi B2B ir SaaS srityse. Programa intensyvi, bet po jos tikrai turėsite aiškesnį planą ir ryšius su investuotojais.
Civitta Accelerator – daugiau orientuotas į socialinę inovaciją ir impact startuolius. Jei jūsų idėja sprendžia kokią nors socialinę problemą, verta pasižiūrėti.
Valstybinė parama – taip, ji egzistuoja ir veikia
Dabar apie pinigus. Valstybė Lietuvoje tikrai nesnaudžia ir turi kelias programas, kurios gali realiai padėti finansiškai. Taip, biurokratijos bus, bet pinigai tikri.
Versli Lietuva (buvusi Investuoja Lietuva ir Verslo Lietuva) – tai pagrindinė institucija, kuri administruoja daugumą valstybinių paramos programų. Jų svetainėje rasite įvairių priemonių, bet štai kelios, kurios tikrai vertos dėmesio:
„Inočekis” – tai voucher’is iki 10,000 eurų, kurį galite gauti savo idėjos pradžiai. Pinigai negrąžinami (jei atitinkate sąlygas), galite juos panaudoti konsultacijoms, prototipo kūrimui, tyrimams. Paraiškos procesas nėra super sudėtingas, bet reikia parodyti, kad jūsų idėja yra inovatyvi ir turi potencialą.
„Startuok” – jei jau turite veikiančią įmonę (bent keletą mėnesių), galite pretenduoti į didesnę paramą – iki 84,000 eurų. Čia jau reikės rimtesnio verslo plano, bet suma tikrai verta pastangų. Parama teikiama bendrafinansavimo principu, tai reiškia, kad dalį turėsite įnešti patys arba pritraukti iš kitų šaltinių.
MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) – jei jūsų startuolis susijęs su moksliniais tyrimais, naujomis technologijomis, verta pasižiūrėti jų programas. Jie finansuoja MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) projektus. Sumos gali būti gana didelės, bet ir reikalavimai atitinkamai aukštesni.
Svarbu suprasti: valstybinė parama nėra greiti pinigai. Nuo paraiškos iki pinigų gavimo gali praeiti keli mėnesiai. Taigi planuokite iš anksto ir nepriklausykite tik nuo vieno šaltinio.
Privatūs investuotojai ir verslo angelai
Jei valstybinė parama atrodo per lėta arba nenorite su ja vargti, galite ieškoti privataus kapitalo. Lietuvoje yra aktyvių verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų, kurie ieško įdomių projektų.
Verslo angelai – tai privatūs asmenys, kurie investuoja savo pinigus į ankstyvos stadijos startuolius. Paprastai jie ne tik duoda pinigų, bet ir dalijasi patirtimi, kontaktais. Lietuvoje veikia Lietuvos verslo angelų tinklas „Lit-BAN”, kuris jungia tokius investuotojus. Galite pateikti savo projektą jų platformoje ir, jei sudomins, būsite pakviesti pristatyti idėją investuotojams.
Verslo angelai paprastai investuoja nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų. Mainais jie paprastai nori akcijų dalies jūsų įmonėje. Svarbu rasti ne tik investuotoją su pinigais, bet ir tokį, kuris supranta jūsų sritį ir gali realiai padėti.
Rizikos kapitalo fondai – tai jau didesni žaidėjai. Jie investuoja didesnes sumas (paprastai nuo 100,000 eurų), bet ir reikalavimai aukštesni. Jums jau reikia turėti įrodytą verslo modelį, augimą, aiškią strategiją.
Lietuvoje veikia keli aktyvūs VC fondai:
– Practica Capital – vienas didžiausių ir aktyvesnių regione
– Open Circle Capital – investuoja į įvairias sritis
– 70 Ventures – daugiau orientuotas į technologinius startuolius
– Contrarian Ventures – ieško netradicinių, drąsių idėjų
Svarbu: prieš eidami pas investuotojus, pasiruoškite. Turėkite aiškų pitch deck (pristatymo skaidres), finansines prognozes, supratimą apie savo rinką ir konkurentus. Investuotojai mato šimtus projektų, jūsų užduotis – išsiskirti.
Bendruomenė ir networking’as – skamba banaliai, bet veikia
Vienas didžiausių privalumų Lietuvoje – startuolių bendruomenė yra gana glaudžiai susijusi. Tai nėra Silicon Valley, kur visi konkuruoja ir slepia idėjas. Čia žmonės linkę dalintis patirtimi, padėti, sujungti su reikiamais žmonėmis.
Kur rasti bendruomenę?
Renginiai ir meetup’ai – Vilniuje ir Kaune reguliariai vyksta startuolių renginiai. „Startup Grind Vilnius”, „TechHub meetups”, įvairūs hackathonai. Taip, gali būti nejauku pirmą kartą ateiti vienam, bet tikrai verta. Čia sutiksite ir tokių pat pradedančiųjų, ir patyrusiųjų, kurie gali pasidalinti patarimais.
„Startup Fair” – kasmetinis renginys, kur susitinka startuoliai, investuotojai, korporacijos. Puiki vieta užmegzti kontaktų ir pamatyti, kas vyksta ekosistemoje.
Facebook grupės ir Slack kanalai – yra keletas aktyvių bendruomenių internete. „Startup Lithuania”, „Lithuanian Tech Scene” – čia galite užduoti klausimus, rasti komandos narius, gauti greitą feedback’ą apie savo idėją.
Co-working erdvės – net jei nedalyvaujate jokioje programoje, galite nuomotis vietą co-working’e. „Talent Garden”, „Workland”, „HUB” – šiose erdvėse dirba daug startuolių, ir natūraliai susipažįstate, keičiatės patirtimi. Kartais atsitiktinis pokalbis prie kavos aparato gali atvesti prie bendradarbiavimo ar svarbaus kontakto.
Praktinis patarimas: nebijokite prašyti pagalbos ar patarimo. Lietuvos startuolių bendruomenė yra pakankamai maža, kad žmonės būtų atviri. Žinoma, būkite protingi – neprašykite žmonių skirti jums valandų laiko nieko neduodant mainais. Bet trumpas pokalbis, konkretus klausimas – dauguma mielai padės.
Universitetai ir mokslo institucijos – ne tik studentams
Jei manote, kad universitetai tinka tik studijoms, klystate. Daugelis Lietuvos universitetų turi savo startuolių palaikymo programas, laboratorijas, galimybes naudotis įranga ir ekspertize.
Vilniaus universitetas turi „VU Innovation and Technology Transfer Centre”, kuris padeda komercializuoti mokslines idėjas. Jei jūsų startuolis susijęs su moksliniais tyrimais, technologijomis, galite gauti prieigą prie laboratorijų, konsultacijų.
Kauno technologijos universitetas (KTU) turi „KTU Startup Space” – erdvę ir programas startuoliams. Jie organizuoja mokymus, mentorystę, padeda su prototipų kūrimu. Nereikia būti KTU studentu, kad dalyvautumėte kai kuriose programose.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) taip pat turi savo inovacijų centrą ir palaiko technologinius startuolius.
Universitai gali būti ypač naudingi, jei ieškote techninių komandos narių. Studentai ir absolventai dažnai ieško įdomių projektų, kuriuose galėtų pritaikyti savo žinias. Galite pasiūlyti praktiką, part-time darbą arba net equity mainais už darbą.
Europos Sąjungos fondai ir tarptautinės programos
Lietuva yra ES narė, o tai reiškia prieigą prie įvairių Europos programų ir finansavimo šaltinių. Kai kurios iš jų tikrai vertos dėmesio.
Horizon Europe – tai didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Jei jūsų startuolis dirba su naujomis technologijomis, sprendžia kokią nors didelę problemą (klimato kaita, sveikata, energetika), galite pretenduoti į finansavimą. Sumos gali būti labai didelės (šimtai tūkstančių ar net milijonai eurų), bet konkurencija atitinkamai didelė ir reikalavimai aukšti.
EIT (European Institute of Innovation and Technology) – turi kelias tematines bendruomenes (EIT Digital, EIT Health, EIT Climate-KIC ir kt.). Jos siūlo akceleracijos programas, finansavimą, prieigą prie tarptautinio tinklo. Jei jūsų startuolis atitinka jų temas, tikrai verta aplikuoti.
Erasmus for Young Entrepreneurs – programa, kuri leidžia pradedantiems entrepreneuriams praleisti laiką (1-6 mėnesius) su patyrusiu verslininku kitoje ES šalyje. Kelionės ir pragyvenimo išlaidos kompensuojamos. Puiki galimybė pasimokyti, užmegzti tarptautinius kontaktus ir pamatyti, kaip veikia startuoliai kitose šalyse.
Tarptautinės programos gali atrodyti bauginančios, bet jos atidaro duris į daug didesnes rinkas ir išteklius. Jei jūsų ambicija – ne tik Lietuva, bet ir tarptautinė ekspansija, pradėkite galvoti apie tokias galimybes jau anksti.
Bankai ir alternatyvūs finansavimo šaltiniai
Tradiciniai bankai paprastai nėra pirmasis pasirinkimas startuoliams, nes jie mėgsta užstatą, stabilumą, istorija. Bet kai kurios galimybės vis tiek egzistuoja.
Luminor, SEB, Swedbank – visi didieji bankai Lietuvoje turi programas smulkiam ir vidutiniam verslui. Galite gauti paskolą, bet paprastai reikės asmeninės garantijos ar užstato. Jei neturite turto ar stabilių pajamų, bus sunku.
Tačiau yra ir alternatyvų:
Crowdfunding platformos – tokios kaip „Indiegogo”, „Kickstarter” (tarptautinės) arba „Profitus”, „Röntgen” (Lietuvoje veikiančios). Jei jūsų produktas yra patrauklus plačiajai visuomenei, galite surinkti pinigų iš daugelio žmonių. Pliusas – ne tik pinigai, bet ir validacija jūsų idėjos, pirmieji klientai, reklama.
Peer-to-peer skolinimas – platformos kaip „Röntgen” leidžia pasiskolinti pinigų iš privačių investuotojų. Palūkanos bus didesnės nei banke, bet procesas greitesnis ir lankstesnis.
Dotacijos ir konkursai – reguliariai vyksta įvairūs konkursai startuoliams su piniginiais prizais. „Startup Fair” pitch konkursai, „Login” konferencijos konkursai, korporacijų organizuojami inovacijų konkursai. Sumos paprastai nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Verta dalyvauti ne tik dėl pinigų, bet ir dėl matomumo.
Kas toliau? Realybės patikrinimas ir pirmieji žingsniai
Gerai, dabar žinote, kur ieškoti paramos. Bet prieš skubėdami aplikuoti į visas programas, sustokite ir pagalvokite.
Ar tikrai jums reikia išorinės paramos dabar? Kartais geriausia pradžia – tiesiog pradėti. Sukurti MVP (minimalų veikiantį produktą) su tuo, ką turite. Pirmieji klientai gali būti geriausia „parama” – jie ne tik duoda pinigų, bet ir validuoja jūsų idėją.
Bootstrapping (savarankiškas finansavimas) turi savo privalumų. Jūs išlaikote pilną kontrolę, neskiriate akcijų, mokotės būti efektyvūs. Žinoma, augimas bus lėtesnis, bet ne visi startuoliai turi būti „unicorn’ai”.
Jei vis tik nusprendžiate ieškoti paramos, būkite strategiški:
1. Pradėkite nuo mažesnių žingsnių. Aplikuokite į inkubatorių ar „Inočekį” prieš eidami pas investuotojus. Tai padės jums patobulinti idėją, gauti pirmąjį validavimą.
2. Pasidarykite namų darbus. Prieš aplikuodami bet kur, išsiaiškinkite, ko tikisi ta programa ar investuotojas. Pritaikykite savo pristatymą konkrečiai auditorijai.
3. Nebijokite atsitrenkti. Daugelis sėkmingų startuolių gavo dešimtis „ne” prieš gaudami „taip”. Tai normalu. Svarbu mokytis iš kiekvieno atmetimo.
4. Kurkite komandą. Vienas žmogus retai sukuria sėkmingą startuolį. Ieškokite bendraautorių, kurie papildo jūsų įgūdžius. Investuotojai ir programos dažnai vertina komandą labiau nei idėją.
5. Klauskite pagalbos. Naudokitės mentoriais, bendruomene. Žmonės, kurie jau praėjo šį kelią, gali sutaupyti jums daug laiko ir klaidų.
Startuolių ekosistema Lietuvoje nėra tobula, bet ji tikrai egzistuoja ir veikia. Yra pinigų, yra žmonių, yra galimybių. Svarbiausia – žinoti, kur žiūrėti, ir nebijoiti žengti pirmojo žingsnio. Taip, bus sunku, bus akimirkų, kai norėsite viską mesti. Bet jei tikrai tikite savo idėja ir esate pasiruošę dirbti, Lietuva gali būti puiki vieta pradėti.
Taigi, kas toliau? Uždarykite šį straipsnį, atidarykite „Versli Lietuva” svetainę arba parašykite žinutę tam pažįstamam, kuris jau turi startuolį. Pradėkite. Nes geriausias laikas buvo vakar, o antras geriausias – šiandien.
