Kas tie mainai ir kodėl visi apie juos kalba?
Jei bent kartą gyvenime girdėjai žodį „Erasmus” ir pagalvojai „na, tai kažkas ten universitetams skirta, ne man” – laikas permąstyti. Tarptautinio bendradarbiavimo projektai ir mainų programos šiandien yra kur kas platesnė sąvoka nei tiesiog semestrą praleisti užsienyje su studentų kortele rankoje. Tai – galimybė pakeisti perspektyvą, susipažinti su žmonėmis, kurių pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo tavo, ir grįžti namo jau kitu žmogumi. Skamba kaip reklama? Gal ir taip, bet tik tol, kol pats neišbandai.
Mainų programos egzistuoja įvairiomis formomis – nuo kelių savaičių savanorystės projektų iki metų trukmės studijų užsienyje. Kai kurios skirtos moksleiviams, kitos – universitetų studentams, dar kitos – jau dirbantiems jaunuoliams, kurie nori įgyti tarptautinės darbo patirties. Esmė ta, kad nepriklausomai nuo tavo situacijos, kažkokia programa tikriausiai egzistuoja ir tau. Reikia tik žinoti, kur ieškoti ir kaip į ją patekti.
Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo „tarptautinio bendradarbiavimo” terminu, kokios programos yra prieinamos lietuviams, kaip atrodo realus gyvenimas mainų metu ir kodėl tai gali būti vienas geriausių sprendimų, kurį priimsi per artimiausius kelerius metus.
Erasmus+ – didžiausias žaidėjas Europoje
Pradėkime nuo to, apie ką tikriausiai girdėjai dažniausiai. Erasmus+ yra Europos Sąjungos finansuojama programa, kuri kasmet išsiunčia šimtus tūkstančių jaunų žmonių mokytis, stažuotis ar savanoriauti visoje Europoje ir ne tik. Lietuva šioje programoje dalyvauja aktyviai – kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių studentų išvyksta į partnerinių universitetų programas, o Lietuva priima studentus iš kitų šalių.
Kaip tai veikia praktiškai? Jei esi universiteto studentas, tavo aukštoji mokykla tikriausiai turi sutartis su keliolika ar net keliasdešimt užsienio universitetų. Tu gali kreiptis į savo universiteto tarptautinių ryšių skyrių, sužinoti, su kuriais universitetais yra sutartys tavo studijų srityje, ir pateikti paraišką. Stipendija dengia dalį išlaidų – paprastai kelionę ir pragyvenimą, nors suma skiriasi priklausomai nuo šalies. Vykti į Norvegiją ir į Portugaliją – tai finansiškai labai skirtingi scenarijai.
Bet Erasmus+ nėra tik studijos. Programa apima ir stažuotes įmonėse – tai ypač aktualu tiems, kurie nori įgyti praktinės darbo patirties tarptautinėje aplinkoje. Stažuotės gali trukti nuo dviejų mėnesių iki metų, o stipendija yra šiek tiek didesnė nei studijų atveju, nes programa pripažįsta, kad dirbdamas užsienyje turi papildomų išlaidų.
Yra ir Erasmus+ jaunimui skirta dalis – ji orientuota į 18–30 metų jaunuolius, kurie nebūtinai studijuoja universitete. Jaunimo mainai leidžia grupėms iš skirtingų šalių susitikti, kartu dirbti prie bendro projekto ar tiesiog pažinti vienas kito kultūras. Tokie projektai paprastai trunka nuo kelių dienų iki trijų savaičių ir yra visiškai finansuojami.
EVS, ESC ir savanorystė – kai nori duoti, o ne tik imti
Jei studijų mainai tau neatrodo patrauklūs arba tiesiog nori kažko kitokio – savanorystės programos gali būti atsakymas. Europos solidarumo korpusas (ESC), kuris pakeitė senąją Europos savanorių tarnybą (EVS), leidžia jaunuoliams iki 30 metų savanoriauti kitoje Europos šalyje nuo dviejų mėnesių iki metų.
Kaip tai atrodo realybėje? Įsivaizduok: gyveni Ispanijoje, dirbi nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padeda pabėgėliams integruotis, moki ispanų kalbą, susipažįsti su vietiniais ir kitais savanoriais iš visos Europos. Programa dengia tavo kelionę, apgyvendinimą, maistą ir suteikia nedidelę kišenpinigių sumą. Tai nėra darbas, kuriame uždirbsi pinigų, bet tai yra patirtis, kurios neįkainosi.
Svarbu žinoti, kad ESC projektai yra labai įvairūs. Vieni vyksta socialinės srities organizacijose, kiti – kultūros centruose, dar kiti – aplinkosaugos projektuose. Yra net galimybė savanoriauti humanitarinės pagalbos srityje ne Europos šalyse. Jei esi motyvuotas ir nori padaryti kažką prasmingo, o ne tik „pabūti užsienyje”, ESC gali būti puikus pasirinkimas.
Kaip rasti projektą? Oficiali ESC platforma yra youth.europa.eu, kur gali filtruoti projektus pagal šalį, trukmę ir veiklos sritį. Taip pat galima kreiptis į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LIJOT) ar kitas vietines organizacijas, kurios koordinuoja tokius projektus.
Programos ne tik Europoje – pasaulis yra didesnis
Europa – puiku, bet pasaulis yra kur kas didesnis. Jei galvoji apie patirtį už ES ribų, yra keletas kelių, kuriais galima eiti.
Fulbright programa – tai JAV vyriausybės finansuojama programa, kuri kasmet siunčia lietuvius studijuoti ar atlikti mokslinių tyrimų į Jungtines Valstijas. Konkurencija čia yra rimta, bet jei esi motyvuotas ir tavo akademiniai rezultatai yra geri, tai tikrai įmanoma. Programa dengia studijų mokestį, pragyvenimą ir kelionę. Fulbright stipendija yra prestižinė ir darbdaviai ją vertina.
AIESEC – tai pasaulinė jaunimo organizacija, kuri siūlo stažuotes ir savanorystės galimybes visame pasaulyje. Skirtingai nuo valstybinių programų, AIESEC veikia per universitetų skyrius ir yra labiau prieinamas tiems, kurie nori patys aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje. Galimybės yra labai įvairios – nuo verslo stažuočių Azijoje iki savanorystės Afrikoje.
Work and Travel programa – populiari tarp studentų, kurie nori praleisti vasarą JAV dirbdami ir keliaudami. Tai nėra tipinė mainų programa, bet ji suteikia galimybę patirti gyvenimą kitoje šalyje ir užsidirbti šiek tiek pinigų. Svarbu žinoti, kad darbo sąlygos ir aplinka labai skiriasi priklausomai nuo darbdavio, todėl reikia atidžiai rinktis.
Taip pat verta paminėti dvišales Lietuvos sutartis su įvairiomis šalimis – Japonija, Pietų Korėja, Kinija – kurios leidžia lietuviams studijuoti šiose šalyse su valstybinėmis stipendijomis. Informacijos apie tai galima rasti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje.
Realus gyvenimas mainų metu – ne tik Instagram nuotraukos
Dabar – svarbiausias skyrius, kurį dažnai praleidžia oficialūs aprašymai. Gyvenimas mainų metu nėra nuolatinė šventė su naujais draugais ir egzotiška virtuve. Yra ir sunkių momentų, ir tai normalu.
Pirmosios kelios savaitės dažnai yra sunkiausios. Kultūrinis šokas – tai ne tik tada, kai atsiduri visiškai kitokioje kultūroje. Net Europoje, kur atrodo, kad visi esame panašūs, gali pajusti, kad bendravimo stilius, darbo etika ar socialinės normos skiriasi nuo to, prie ko esi įpratęs. Vokiečiai gali atrodyti pernelyg tiesūs, ispanai – pernelyg nerūpestingi, o skandinavai – pernelyg uždari. Tai nėra blogai ar gerai – tai tiesiog kitaip.
Kalbos barjeras yra realus. Net jei manai, kad tavo anglų kalba yra puiki, kai pirmą kartą turi paaiškinti savo problemą biurokratui prancūzų ar vokiečių kalba, gali jaustis visiškai bejėgis. Patarimas: išmok bent kelis pagrindinius žodžius vietos kalba prieš išvykdamas. Žmonės tai vertina ir dažnai tampa draugiškesni, kai mato, kad bent jau bandai.
Pinigai – dar viena realybė. Stipendijos dažnai nepadengia visų išlaidų, ypač brangiose šalyse. Reikia turėti šiek tiek santaupų arba būti pasiruošusiam gyventi taupiai. Bet čia yra ir geras dalykas – išmoksti tvarkyti biudžetą ir vertinti pinigus kitaip.
O draugystės? Tos, kurias užmezgi mainų metu, dažnai yra intensyvios ir gilios, nes visi esate panašioje situacijoje – toli nuo namų, ieškote savęs, atviresni nei paprastai. Dalis tų draugysčių išblės grįžus namo, bet dalis išliks visam gyvenimui.
Kaip pasiruošti ir padidinti savo šansus?
Gerai, tarkime, esi įsitikinęs, kad nori dalyvauti mainų programoje. Ką daryti toliau? Čia yra keletas konkrečių žingsnių.
Pradėk anksti. Daugelio programų paraiškų terminai yra likus 6–12 mėnesių iki išvykimo. Jei nori išvykti kitą rugsėjį, dabar jau turėtum galvoti apie tai. Erasmus+ paraiškos universitete dažnai teikiamos pavasarį arba rudenį, priklausomai nuo universiteto.
Kalbos sertifikatai. Daugeliui programų reikia įrodyti kalbos žinias. IELTS arba TOEFL anglų kalbai, DELF prancūzų, Goethe-Zertifikat vokiečių ir pan. Jei dar neturi tokio sertifikato, pradėk ruoštis iš anksto – egzaminai kainuoja, bet jie atsiperka.
Motyvacinis laiškas. Tai dažnai lemiamas dokumentas. Nerašyk šabloniškai – „visada norėjau keliauti ir pažinti pasaulį”. Parašyk konkrečiai, kodėl nori dalyvauti būtent šioje programoje, ką tiksliai nori pasiekti ir kaip tai susiję su tavo ateities planais. Komisijos nariai skaito šimtus tokių laiškų ir iš karto mato, kas yra tikra, o kas – tuščia retorika.
Rekomendacijos. Jei programa reikalauja rekomendacinių laiškų, kreipkis į žmones, kurie tave tikrai pažįsta ir gali pasakyti kažką konkretaus apie tavo gebėjimus. Dėstytojas, kuris tave mato kartą per savaitę paskaitoje, nėra geriausias pasirinkimas. Geriau – vadovas iš savanorystės, mentoras ar dėstytojas, kurio kurse aktyviai dalyvavai.
Finansinis planavimas. Prieš išvykdamas, apskaičiuok, kiek pinigų reikės. Atsižvelk į butą (jei programa jo nedengia), maistą, transportą, sveikatos draudimą ir nenumatytas išlaidas. Turėk bent 1–2 mėnesių rezervą.
Susisiek su buvusiais dalyviais. Tai turbūt geriausias šaltinis realios informacijos. Rask žmonių, kurie jau dalyvavo toje pačioje programoje ar buvo tame pačiame universitete, ir paklausk jų nuomonės. Socialiniai tinklai čia labai padeda – Facebook grupės, Reddit bendruomenės ar tiesiog LinkedIn.
Ką mainai duoda ilgalaikėje perspektyvoje?
Galima kalbėti apie tai, kaip mainai „praplečia akiratį” ir „ugdo tarptautinę kompetenciją” – tai skamba kaip CV frazės, bet iš tikrųjų yra tiesa. Tik reikia suprasti, ką tai reiškia konkrečiai.
Darbdaviai tikrai vertina tarptautinę patirtį, bet ne todėl, kad tu „buvai užsienyje”. Jie vertina tai, ką ta patirtis reiškia apie tave kaip žmogų – kad gali prisitaikyti prie naujų situacijų, kad gali bendrauti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, kad esi pasiruošęs išeiti iš komforto zonos. Tai yra įgūdžiai, kurie yra svarbūs bet kuriame darbe.
Kalbų žinios – akivaizdu, bet verta pasakyti. Net jei prieš išvykdamas manai, kad mokies kalbą, gyvenimas toje šalyje pagreitina mokymąsi dramatiškai. Po metų Ispanijoje ispanų kalba taps tavo antra prigimtimi.
Tinklas – tai gal svarbiausia. Žmonės, kuriuos sutiksi mainų metu, vėliau gali tapti kolegomis, partneriais ar tiesiog draugais, kurie padės, kai jų šalyje reikės pagalbos. Pasaulis yra mažas, ir tarptautinis tinklas yra vertingas dalykas.
Bet svarbiausia – tai, ką sužinosi apie save. Kai esi toli nuo namų, be įprastos paramos sistemos, turi pasikliauti savimi. Tai gali būti nepatogu, bet tai yra vienas greičiausių būdų suaugti ir suprasti, kas tu esi.
Paskutinis žingsnis – tiesiog nuspręsk
Dažniausia priežastis, kodėl žmonės nedalyvauja mainų programose, nėra pinigai ar kalbos barjeras. Tai – neryžtingumas. „Gal kitais metais”, „dar nesu pasiruošęs”, „reikia pagalvoti” – šios frazės nužudo daugiau galimybių nei bet koks kitas faktorius.
Tiesa tokia: niekada nebūsi „visiškai pasiruošęs”. Visada bus kažkokia priežastis atidėti. Bet mainų programos turi amžiaus ribas, paraiškų terminus ir ribotas vietas. Jei lauki tobulo momento, jis gali niekada neateit.
Jei šiandien iš šio straipsnio pasiimsi tik vieną dalyką – tegul tai bus tai: eik į savo universiteto tarptautinių ryšių skyrių, arba apsilankyk jaunimas.lt, arba tiesiog „Google” „Erasmus+ Lietuva” ir pradėk skaityti. Informacijos yra daug, žmonės, kurie koordinuoja šias programas, paprastai yra draugiški ir pasiruošę padėti. Pirmasis žingsnis yra lengviausias – tiesiog pradėk domėtis.
Mainų programos nėra stebuklas, kuris automatiškai pavers tavo gyvenimą geresniu. Tai – priemonė, ir kaip bet kuri priemonė, jos vertė priklauso nuo to, kaip ją naudoji. Bet jei esi pasiruošęs investuoti laiko, energijos ir šiek tiek drąsos – grąža gali būti didesnė, nei dabar gali įsivaizduoti.
