Kai nuobodu pirkti daiktus plastike
Prisimenu, kaip prieš keletą metų grįžau iš parduotuvės su maišeliu pilnu produktų ir beveik pusę šiukšlių maišo užpildžiau vien pakuotėmis. Plastikinis maišelis, kuriame gulėjo dar vienas plastikinis maišelis su pomidorais, plastikinis butelis vandens, plastiku apvyniotas agurkas (nes kam ne?), ir dar tuzinas įvairių folijos, dėžučių bei kartoninių pakuočių. Tada pagalvojau – kažkas čia ne taip. Ir pasirodo, ne aš viena taip galvoju. Vis daugiau žmonių renkasi zero waste parduotuves, kur produktai parduodami be jokių pakuočių. Skamba kaip grįžimas į senovę? Galbūt. Bet kartu tai ir labai šiuolaikiška.
Zero waste parduotuvės – tai ne kažkoks hipsteriškas trendukas, o realus atsakas į problemą, kuri jau seniai peržengė visas ribas. Kiekvienais metais pasaulyje pagaminame apie 400 milijonų tonų plastiko, ir didžiulė dalis jo naudojama vos kelias minutes, o paskui šimtmečius tūno sąvartynuose ar plūduriuoja vandenynuose. Todėl vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, ir zero waste koncepcija tampa ne tik ekologiška, bet ir patogia kasdienybe.
Kaip tai veikia praktiškai?
Pirmą kartą įėjus į tokią parduotuvę gali būti šiek tiek keista. Jokių spalvingų pakuočių, kurios šaukia „pirk mane!”, jokių akcijų lipdukų ant kiekvieno kampo. Vietoj to – eilės stiklinių ar metalinių konteinerių su grūdais, riešutais, džiovintais vaisiais, prieskoniais. Šalia – skyrius su skystais produktais: aliejais, actu, skalbimo priemonėmis, šampūnais. Viskas atrodo minimalistiškai, bet kartu jaukiai.
Principas paprastas: atsinešate savo indus (stiklanius, maišelius, butelius), juos pasveria prie kasos, tada pripilate tiek produkto, kiek jums reikia, ir vėl pasveria. Mokate tik už produktą, ne už pakuotę. Jei pamiršote indus – nebėda, daugelyje tokių parduotuvių galima nusipirkti daugkartinių maišelių ar net pasiimti naudotų stiklainių, kuriuos kiti pirkėjai palieka kitiems.
Kas įdomiausia – galite pirkti tiksliai tiek, kiek jums reikia. Reikia tik 50 gramų cinamono naujam receptui? Prašom. Norite išbandyti naują kruopų rūšį, bet nenorite pirkti viso kilogramo? Jokių problemų. Tai ne tik mažina atliekas, bet ir padeda taupyti pinigus bei vietos virtuvės spintelėse.
Kodėl jaunimas renkasi šį kelią?
Galite pagalvoti, kad zero waste – tai kažkoks ekologų hardcore’as, skirtas tik tiems, kurie gyvena miškuose ir audžia sau drabužius iš dilgėlių. Bet realybė visai kitokia. Vis daugiau jaunų žmonių renkasi šį gyvenimo būdą dėl įvairiausių priežasčių, ir ne visada tai susiję vien su ekologija.
Pirma, tai paprasta ekonomika. Kai perki produktus be pakuočių, dažnai jie kainuoja pigiau. Neperki oro (žinote tas traškučių pakuotes, kurios perpus oro?), neperki dizainerių darbo, neperki reklamos kampanijų. Tiesiog produktas. Studentams ir jauniems žmonėms, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą, tai gana svarbu.
Antra, tai kontrolė. Mūsų karta užaugo girdėdama apie klimato kaitą, mikroplastiko dalelių atradimą mūsų kraujyje, ir vandenynų užterštumą. Jaučiamės bejėgiai prieš didžiąsias korporacijas ir politikus, kurie nieko nekeičia. Bet zero waste – tai viena sritis, kur galime realiai ką nors pakeisti. Kiekvienas nenupirktas plastikinis daiktas yra mažas, bet konkretus veiksmas.
Trečia, tai autentiškumas. Kai perki produktus be pakuočių, matai, ką perki. Jokių klaidinančių etikečių, jokių „natūralaus” ar „ekologiško” užrašų ant produktų, kurie tokie nėra. Tiesiog ryžiai yra ryžiai, o riešutai yra riešutai.
Iššūkiai ir realybės patikrinimas
Gerai, dabar būsime sąžiningi – zero waste gyvenimas nėra lengvas. Ypač pradžioje. Reikia permąstyti visas savo pirkimo įpročius, planuoti iš anksto, nepamiršti pasiimti tuos prakeiktus maišelius (kiek kartų jau stovėjau parduotuvėje ir galvojau „vėl pamiršau!”).
Pirmasis iššūkis – prieinamumas. Nors zero waste parduotuvės auga kaip grybai po lietaus, jos vis dar dažniausiai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Jei gyveni mažesniame mieste ar kaime, gali būti sunku rasti tokią parduotuvę. Tiesa, kai kurios įprastos parduotuvės pradeda įrengti zero waste skyrius, bet tai dar toli gražu ne norma.
Antrasis iššūkis – įpročių keitimas. Mes įpratę prie patogumo kultūros. Užbėgti į parduotuvę, greitai susigriebti ką reikia ir bėgti toliau. Zero waste reikalauja daugiau planavimo. Reikia pagalvoti, kokių indų prireiks, ką perki, kiek tau reikia. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip papildomas stresas, bet su laiku tampa įpročiu.
Trečiasis iššūkis – ne viskas parduodama be pakuočių. Gerai, grūdus, riešutus, aliejus galiu nusipirkti be pakuočių. Bet ką daryti su tofu? Su tempeh? Su tam tikrais produktais, kuriems reikia specialių laikymo sąlygų? Čia ir prasideda kompromisai. Daugelis zero waste praktikuotojų sako, kad svarbu ne būti 100% tobulam, o daryti tai, ką gali.
Lietuvoje tai jau ne fantastika
Prieš keletą metų zero waste parduotuvė Lietuvoje būtų skambėjusi kaip utopija. Bet dabar situacija keičiasi greičiau nei tikėjomės. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje jau veikia kelios tokios parduotuvės, ir jų skaičius auga.
Pavyzdžiui, Vilniuje galite rasti „Pakuočių nėra”, „Be pakuotės”, ar „Pilnatis” – parduotuves, kurios siūlo platų asortimentą produktų be pakuočių. Nuo įprastų grūdų ir riešutų iki ekologiškos kosmetikos, buitinės chemijos ir net zero waste gyvenimo būdui skirtų aksesuarų. Kai kurios iš jų veikia ir internetu, taigi net jei gyveni toliau, gali užsisakyti produktus į namus.
Įdomu tai, kad šios parduotuvės tampa ne tik prekybos vietomis, bet ir bendruomenės centrais. Jose vyksta įvairūs renginiai, dirbtuvės, paskaitos apie tvarų gyvenimą. Galite išmokti, kaip pasigaminti savo kosmetiką, kaip kompostuoti namuose, kaip sutaisyti senus drabužius vietoj pirkti naujus. Tai tampa ne tik pirkimo vieta, bet ir vieta susitikti bendraminčius, pasidalinti patirtimi, mokytis.
Ką galite pirkti be pakuočių?
Jei manote, kad zero waste parduotuvėse galima rasti tik grūdus ir riešutus, pasiruoškite nustebti. Asortimentas tikrai įspūdingas ir nuolat plečiasi.
Maisto produktai: Visos įmanomos kruopos, grūdai, ankštiniai augalai, riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai, prieskoniai, arbatos, kava, miltai, cukrus, druska, aliejus, actas, medus, šokoladas, saldumynai, makaronai, konditerijos produktai kepimui. Kai kuriose parduotuvėse rasite net šviežių produktų – daržovių, vaisių, duonos, sūrių.
Buitinė chemija: Skalbimo milteliai ar skystis, indų ploviklis, paviršių valiklis, WC valiklis. Dažniausiai tai ekologiški produktai, kurie nesugadina gamtos ir nesukelia alergijų. Galite pirkti tiksliai tiek, kiek reikia, ir atsinešti tuos pačius butelius vėl.
Kosmetika ir higiena: Šampūnai, kondicionieriai, kūno prausikliai, veido kremai, dezodorantai (dažnai kietos formos, be pakuotės), dantų pasta (taip pat kieta), muilai, aliejai kūnui. Daugelis produktų natūralūs, be kenksmingų cheminių medžiagų.
Zero waste aksesuarai: Daugkartiniai maišeliai produktams, stikliniai ar nerūdijančio plieno buteliai vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, medvilniniai diskai makiažui valyti (kuriuos galima skalbti ir naudoti iš naujo), bičių vaško pakuotės maistui (vietoj plastikinės folijos), bambuko šepetėliai dantims.
Kaip pradėti zero waste kelionę?
Gerai, įkvėpėte ir norite pradėti. Bet nuo ko? Svarbiausia – nepulti į kraštutinumus ir nebandyti visko pakeisti per vieną dieną. Tai kelias, ne sprintas.
1. Pradėkite nuo to, ką jau turite. Nereikia išmesti visų savo plastikinių indų ir bėgti pirkti naujų stiklinių. Tai būtų priešinga zero waste filosofijai. Naudokite tai, ką turite, kol tas daiktas tarnaus. O kai ateis laikas keisti – tuomet rinkitės tvaresnę alternatyvą.
2. Rinkitės vieną sritį. Galbūt pradėsite nuo maisto produktų – atsinešite kelis stiklainius į parduotuvę ir nusipirksite grūdų, riešutų. Arba pradėsite nuo buitinės chemijos – vietoj pirkti naują plastikinį butelį skalbimo skysčio, atsinešite seną ir pripildysite jį parduotuvėje. Arba nuo kosmetikos – pakeiskite skystą šampūną kietuoju. Vienas žingsnis vienu metu.
3. Planuokite iš anksto. Prieš einant į parduotuvę, pagalvokite, ko jums reikia ir kokių indų prireiks. Laikykite keletą daugkartinių maišelių savo kuprinėje ar krepšyje, kad jų nepamiršumėte. Su laiku tai taps automatišku.
4. Būkite kantrus sau. Pamiršite maišelius? Nieko tokio. Nusipirksite kažką su pakuote? Gyvenimas tęsiasi. Svarbu ne būti tobulam, o stengtis. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus.
5. Ieškokite bendruomenės. Prisijunkite prie socialinių tinklų grupių apie zero waste, sekite tinklaraštininkus, kurie dalijasi patarimais. Kai matai, kad kiti irgi stengiasi ir kartais klysta, tampa lengviau. Be to, galite sužinoti daug naudingų patarimų ir triukų.
Kai zero waste tampa gyvenimo būdu
Galiausiai zero waste – tai ne tik apie tai, ką perki parduotuvėje. Tai platesnis požiūris į gyvenimą, į vartojimą, į tai, kaip elgiamės su daiktais ir gamta. Tai apie tai, kad prieš perkant kažką naujo, pagalvoji – ar man to tikrai reikia? Ar galiu tai pasiskolinti? Ar galiu nusipirkti naudotą? Ar galiu pasigaminti pats?
Tai apie tai, kad daiktus taisai, o ne išmeti pirmą kartą sugendus. Kad drabužius dėvi, kol jie tikrai nebetinka, o ne keiti kas sezoną pagal madą. Kad maistą planuoji taip, kad kuo mažiau jo išmestum. Kad kompostuoji organines atliekas. Kad renkiesi produktus, kurie pagaminti etiškai ir tvariai.
Ir žinote kas? Tai neturi būti nuobodu ar sunkus atsisakymas. Daugelis žmonių, kurie praktikuoja zero waste, sako, kad jų gyvenimas tapo paprastesnis, aiškesnis, laisvesnis. Mažiau daiktų – mažiau streso. Mažiau atliekų – mažiau kaltės jausmo. Daugiau sąmoningumo – daugiau pasitenkinimo.
Zero waste parduotuvės – tai tik vienas įrankis šiame kelyje. Bet labai svarbus įrankis, nes jis parodo, kad alternatyva įmanoma. Kad galime gyventi kitaip. Kad nebūtina paskęsti plastiko jūroje. Ir kad vis daugiau žmonių – ypač jaunų – renkasi šį kelią, rodo, kad ateitis gali būti šviesesnė. Arba bent jau mažiau užteršta pakuotėmis.
