Kodėl verta rinktis analitiko kelią?
Gal tau kada kilo mintis, kad norėtum dirbti kažką prasmingo, kas tikrai daro įtaką? Ne tiesiog sėdėti prie kompiuterio ir spaudinėti klavišus, bet realiai prisidėti prie svarbių sprendimų? Analitiko profesija – tai kaip toks detektyvo ir tyrėjo mišinys, tik vietoj nusikaltimų sprendžia daug įdomesnius klausimus: nuo geopolitikos iki socialinių reiškinių.
Rytų Europos studijų centras (RESC) yra viena iš tų vietų, kur galima ne tik sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta mūsų regione, bet ir pačiam įsitraukti į šį procesą. Čia dirba žmonės, kurie kasdien analizuoja Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių politiką, ekonomiką, visuomenę. Ir žinai kas geriausia? Jie priima stažuotojus!
Stažuotė tokioje organizacijoje – tai ne kažkoks popierių nešiojimas ar kavos virimas (nors ir to gali tekti, būkime sąžiningi). Tai reali galimybė pamatyti, kaip veikia analitinis darbas iš vidaus, išmokti metodų, kuriuos vėliau galėsi taikyti bet kurioje srityje, ir, svarbiausia – suprasti, ar tai tikrai tau.
Kas laukia stažuotės metu?
Pirma diena stažuotėje visada šiek tiek jaudinanti. Ateini į biurą (ar dabar jau prisijungi prie Zoom’o – priklausomai nuo situacijos), susipažįsti su komanda ir staiga supranti, kad čia žmonės kalba apie dalykus, kuriuos matei naujienose. Tik dabar tu ne tiesiog skaitysi apie tai – tu prisidėsi prie to, kaip ta informacija bus pateikta kitiems.
Stažuotojai RESC paprastai įsitraukia į kelis pagrindinius darbus. Pirmiausia, tai informacijos rinkimas ir sisteminimas. Skamba nuobodžiai? Bet pagalvok – tu skaitai užsienio šaltinių straipsnius, žiūri, ką rašo rusų opozicijos žiniasklaida, seki socialinių tinklų tendencijas. Tai kaip būti pirmame informacijos fronto eilėje.
Antra, preliminari analizė. Tau gali būti paprašyta parengti trumpą apžvalgą apie kokį nors įvykį ar tendenciją. Pavyzdžiui, kas vyksta Baltarusijoje po protestų? Kaip keičiasi Rusijos propaganda? Kokios nuotaikos Ukrainos visuomenėje? Tu ne tik surinksi faktus, bet ir pamėginsi juos interpretuoti, pamatyti gilesnius ryšius.
Trečia, dalyvavimas tyrimuose. Jei centre vyksta didesnis projektas, stažuotojai dažnai tampa jo dalimi. Gali tekti rengti interviu klausimus, analizuoti duomenis, net rašyti tam tikras tyrimo dalis. Taip, tavo vardas gali atsirasti tikrame akademiniame ar politiniame dokumente!
Kokių įgūdžių išmoksi?
Dabar apie tai, kas tau tikrai pravers, kad ir kur vėliau nueitum dirbti. Analitinis darbas – tai ne tik apie žinias, bet ir apie labai konkrečius įgūdžius, kurie šiandien vertinami beveik visose srityse.
Kritinis mąstymas – tai pirmasis ir svarbiausias dalykas. Išmoksi nežiūrėti į informaciją kaip į kažką duoto. Kiekvienas šaltinis turi savo poziciją, kiekvienas faktas gali būti pateiktas skirtingais kampais. Stažuotės metu nuolat turėsi klausti savęs: ar tai tiesa? Kas tai sako ir kodėl? Kokie įrodymai? Šis įgūdis pravers visur – nuo asmeninio gyvenimo iki bet kokios profesinės srities.
Rašymo gebėjimai – ir ne bet kokie. Mokysies rašyti aiškiai, glaustai, argumentuotai. Ne tokius rašinius kaip mokykloje, kur reikėjo ištempti 500 žodžių apie nieką. Čia kiekvienas sakinys turi prasmę, kiekviena pastraipa turi tikslą. Tai įgūdis, kurio trūksta net daugeliui profesionalų.
Duomenų analizė – nereikia bijoti šio termino. Tai nereiškia, kad turėsi būti matematikos genijus. Tiesiog išmoksi dirbti su statistika, grafikais, lentelėmis. Suprasti, ką reiškia skaičiai ir kaip juos interpretuoti. Šiandien tai vienas labiausiai vertinamų įgūdžių darbo rinkoje.
Kalbos – jei dirbi su Rytų Europa, neišvengsi rusų kalbos. Net jei nemoki jos puikiai, stažuotės metu tikrai pagerėsi. Be to, mokysies skaityti ir suprasti tekstus profesine kalba, o tai visai kitas lygis nei mokyklinė programa.
Kaip patekti į stažuotę?
Gerai, dabar konkrečiai. Kaip iš tikrųjų patekti į tokią stažuotę? Pirmiausia, reikia sekti RESC svetainę ir jų socialinius tinklus. Stažuočių skelbimai paprastai pasirodo kelis kartus per metus – dažniausiai prieš semestrų pradžią, nes daugelis stažuotojų yra studentai.
Kai pamatai skelbimą, neskubėk siųsti CV iš šablono. Motyvacinis laiškas čia itin svarbus. Bet ne tas formalus „gerbiamieji, kreipiuosi dėl…”, o tikras laiškas, kuriame pasakysi, kodėl tau įdomu būtent Rytų Europa, ką jau žinai apie šį regioną, kokių įgūdžių turi ir ko nori išmokti.
Jei studijuoji politikos mokslus, tarptautinius santykius, žurnalistiką, istoriją ar panašias sritis – puiku. Bet nebūtinai. RESC vertina ir kitų sričių studentus, nes skirtingi požiūriai praturtina analizę. Gal studijuoji ekonomiką? Puiku, galėsi analizuoti ekonomines tendencijas. Sociologiją? Dar geriau – visuomenės nuotaikų tyrimas tau bus artimas.
Kalbų žinojimas – čia tikrai pliusas. Anglų kalba yra būtina, nes daug šaltinių anglų kalba. Rusų kalba – didelis privalumas, bet ne visada būtina sąlyga. Lietuvių kalba, žinoma, reikalinga, nes daugelis produktų kuriami lietuviškai.
Dar vienas patarimas: parodyk, kad domies tema. Jei tavo CV bus nuoroda į asmeninį blogą, kur rašai apie geopolitiką, arba į Twitter paskyrą, kur komentuoji įvykius Ukrainoje – tai bus didelis pliusas. Rodo, kad tai ne tik studijų reikalas, bet tikras susidomėjimas.
Ar reikia būti ekspertu?
Trumpas atsakymas: ne. Ilgesnis atsakymas: tikrai ne, bet turėtum turėti bazinį supratimą apie regioną ir norą mokytis.
Daug kas bijo kreiptis dėl stažuočių, nes mano, kad nepakankamai žino. „Aš dar tik antrakursis”, „Aš niekada nemačiau Rusijos”, „Aš nesu tikras dėl savo rusų kalbos”. Žinai ką? Visi kažkada pradėjo nuo nulio. Net tie, kurie dabar yra pripažinti ekspertai, kadaise buvo studentai, kurie nervingai ėjo į pirmą stažuotę.
Svarbiausia – noras mokytis ir domėjimasis tema. Jei skaitai naujienas apie Rytų Europą, jei tau įdomu suprasti, kas vyksta Rusijoje ar Ukrainoje, jei nori sužinoti daugiau apie šį regioną – tu jau turi pagrindą.
Be to, stažuotė ir yra skirta mokytis. Niekas nesitiki, kad atėjęs pirma dieną parašysi ekspertinę analizę. Tau bus pateikti užduotys pagal tavo lygį, bus mentoriai, kurie padės ir paaiškins. Tai mokymosi procesas, ne egzaminas.
Vienas dalykas, kuris tikrai padės – pradėk ruoštis iš anksto. Net jei dar nesiruoši stažuotei, bet galvoji apie ją ateityje, pradėk skaityti RESC publikacijas, sekti jų analizę. Taip supraси, kokio lygio darbas ten atliekamas ir kas tau pačiam įdomu.
Kokios perspektyvos po stažuotės?
Gerai, padarei stažuotę. Kas toliau? Ar tai tiesiog eilutė CV, ar kažkas daugiau?
Pirmiausia, kontaktai. Analitinė bendruomenė Lietuvoje nėra didelė, ir visi daugmaž vienas kitą pažįsta. Jei gerai pasirodei stažuotės metu, žmonės tave prisimins. Gali būti, kad vėliau tau pasiūlys projektinį darbą, konsultacijas ar net nuolatinę poziciją.
Antra, rekomendacijos. Jei planuoji toliau studijuoti (magistrantūra, doktorantūra) ar kreiptis dėl kitų darbų, rekomendacija iš RESC tikrai sveria. Tai rodo, kad dirbai rimtoje organizacijoje, kuri užsiima sudėtingais klausimais.
Trečia, portfelis. Jei stažuotės metu parašei straipsnių, analitinių užrašų ar dalyvavai tyrimuose – tai konkretūs darbai, kuriuos gali rodyti būsimiems darbdaviams. Ne teorinės žinios, o realūs produktai.
Ketvirta, ir gal svarbiausia – supratimas, ar tai tau. Gali būti, kad po stažuotės suprasi, jog analitinis darbas – tikrai tavo. Arba, priešingai, suprasi, kad nori kažko kito. Ir tai irgi vertinga – geriau sužinoti dabar nei po penkerių metų studijų.
Kai kurie buvę stažuotojai lieka dirbti RESC, kiti eina į kitas think tank organizacijas, treti – į žiniasklaidą, ketvirtą – į valstybės institucijas. Analitiniai įgūdžiai yra universalūs ir vertinami visur.
Kaip atrodo tipinė darbo diena?
Kad būtų aiškiau, pabandysiu nupasakoti, kaip gali atrodyti įprasta diena stažuotės metu. Žinoma, kiekviena diena skiriasi, bet bendras vaizdas maždaug toks.
Ryte prisijungi prie kompiuterio (arba ateini į biurą) ir pirmiausia patikrini naujienas. Tai ne tiesiog „paskrolinti Facebook’ą”, o sistemingai peržiūrėti tam tikrus šaltinius. Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos žiniasklaida, Vakarų žiniasklaida apie Rytų Europą, specialistų Twitter paskyros. Užsirašai įdomius dalykus, kurie gali būti svarbūs.
Tada gali būti komandos susitikimas – trumpas, gal 15-30 minučių. Aptariama, kas vyksta, kokie nauji įvykiai, kas kokius projektus varo. Tu gali būti paprašytas pasidalinti, ką radai per rytinį monitoringą.
Po to – konkretus darbas. Gal tau reikia parengti trumpą apžvalgą apie vakarykštį Putino kalbą. Klausaisi įrašo (jei moki rusiškai) arba skaitai transkriptą, išsirenki svarbiausias mintis, patikini su kitais šaltiniais, kaip tai interpretuojama. Rašai 1-2 puslapių tekstą su pagrindiniais išvadais.
Arba dirbi prie didesnio projekto – pavyzdžiui, tyrime apie Rusijos įtaką Baltijos šalyse. Tau gali būti paskirta analizuoti tam tikrą aspektą – sakykim, ekonominius ryšius. Renki duomenis, darai lenteles, bandi pamatyti tendencijas.
Pietų pertrauka – ir čia dažnai įvyksta įdomiausi pokalbiai. Kolegos dalijasi patirtimi, pasakoja apie ankstesnius projektus, diskutuoja apie įvykius. Tai neformali, bet labai vertinga mokymosi dalis.
Popiet gali būti susitikimas su ekspertu ar svečiu. RESC dažnai kviečia įdomius žmones – žurnalistus, politikus, kitus analitikus. Kaip stažuotojas, gali dalyvauti tokiuose susitikimuose ir klausyti (kartais net užduoti klausimą!).
Dienos pabaigoje – darbų užbaigimas, gal dar vienas greitas susitikimas su mentoriumi, kuris pažiūri, ką padarei, duoda feedback’ą. Ir išeini (ar išsijungi kompiuterį) su jausmu, kad diena buvo prasminga.
Ką daryti, kad maksimaliai išnaudotum stažuotę?
Gerai, tarkime, jau esi stažuotojas. Kaip padaryti, kad tai būtų ne tik CV eilutė, bet tikrai vertinga patirtis?
Būk aktyvus. Jei tau atrodo, kad galėtum padaryti daugiau – pasakyk. Jei matai įdomų šaltinį ar temą – pasiūlyk. Niekas neprikiš, jei rodai iniciatyvą. Priešingai, tai labai vertinama.
Klausk. Jei ko nors nesupranti – klausk. Jei nori sužinoti, kaip kas nors daroma – klausk. Žmonės paprastai mielai pasidalija žiniomis, ypač jei mato, kad tikrai domies. Tik neklausk dalykų, kuriuos galėtum lengvai pats pasigūglinti – geriau klausk apie niuansus, patirtį, požiūrius.
Skaityk viską, ką gali. RESC publikacijos, kitų think tank’ų darbai, akademiniai straipsniai. Net jei tai ne tavo tiesioginė užduotis, tai plėtoja supratimą ir padeda geriau atlikti savo darbą.
Užsirašinėk. Turi dienoraštį ar užrašų knygą? Puiku. Užsirašyk įdomias mintis, išmoktus dalykus, kontaktus. Po kelių mėnesių tai bus neįkainojama medžiaga, į kurią galėsi grįžti.
Networking’as – šlykštus žodis, bet svarbus dalykas. Susipažink su žmonėmis, su kuriais dirbi. Ne tam, kad „pasinaudotum”, bet kad tikrai pažintum. Analitinė bendruomenė yra nedidelė, ir geri santykiai vėliau gali atvesti prie įdomių galimybių.
Prašyk feedback’o. Ne tik laukti, kol tau kas nors pasakys, bet pačiam klausti: kaip aš darau? Ką galėčiau gerinti? Kur mano stiprybės? Tai rodo brandą ir norą tobulėti.
Kai viskas susideda į vietą
Žinai, kas yra gražiausia stažuotėse tokiose vietose kaip RESC? Tai momentas, kai supranti, kad darai kažką prasmingo. Kai tavo parengta analizė tampa dalimi didesnio tyrimo. Kai tavo pastebėtas faktas pasirodo galutinėje publikacijoje. Kai politikas ar žurnalistas cituoja tą darbą, prie kurio prisidėjai.
Analitiko karjera nėra lengva. Reikia daug skaityti, nuolat mokytis, sekti įvykius, mąstyti kritiškai. Bet jei tau įdomu suprasti, kaip veikia pasaulis, jei nori prisidėti prie svarbių diskusijų, jei mėgsti gilintis į sudėtingus klausimus – tai gali būti būtent tavo kelias.
Stažuotė Rytų Europos studijų centre – tai ne tik įrašas CV. Tai galimybė išbandyti save, išmokti vertingų įgūdžių, susipažinti su įdomiais žmonėmis ir, svarbiausia, suprasti, ar analitinis darbas tau tinka. Net jei vėliau rinksies kitą kelią, patirtis ir įgūdžiai, kuriuos įgysi, pravers bet kur.
Taigi, jei skaitai šį straipsnį ir galvoji „gal man tai per sudėtinga” ar „gal dar per anksti” – sustok. Geriausias laikas pradėti yra dabar. Sekti RESC naujienas, skaityti jų publikacijas, ruoštis būsimai stažuotei. O kai ateis tinkamas momentas – drąsiai siųsti paraišką. Kas žino, gal būtent tu būsi kitas analitikos žvaigždė, kuris padės mums visiems geriau suprasti, kas vyksta mūsų regione.
