Kodėl būtent dabar ir būtent mes?
Jei kada nors pagalvojai, kad vienas žmogus negali nieko pakeisti – šis straipsnis skirtas tau. Ne todėl, kad norime pasakyti kažką naują ar revoliucingo, o todėl, kad kartais reikia tiesiog priminti: istorija pilna momentų, kai viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus, vienos idėjos, vieno pykčio ar vieno klausimo, užduoto garsiai.
Aplinkosaugos aktyvizmas šiandien nėra tai, kas buvo prieš dvidešimt metų. Tai nebėra tik hipių judėjimas ar romantizuotas gyvenimas miške. Tai politika, mokslas, socialiniai tinklai, gatvės protestai, teisminiai ieškiniai ir – labai svarbu – jaunų žmonių balsai, kurie vis garsiau skamba pasaulinėse tribūnose. Greta Thunberg, Vanessa Nakate, Xiye Bastida – tai ne ikonos, kurioms reikia nusilenkti, o pavyzdžiai, kad amžius nėra kliūtis.
Klimato krizė nėra ateities problema. Ji vyksta dabar. Potvyniai, sausros, miškų gaisrai, rūšių nykimas – tai ne apokaliptiniai scenarijai iš Netflix serijos, o realybė, kurią jau šiandien jaučia milijonai žmonių. Ir jei manai, kad Lietuva nuo to toli – pagalvok apie Baltijos jūros būklę, apie kertamus miškus, apie upių taršą, apie tai, kad Lietuvoje kasmet dingsta vis daugiau vabzdžių, kurie vieninteliai apdulkina mūsų maistą.
Aktyvizmas – tai ne tik protestai su plakatais
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „aktyvizmas”, įsivaizduoja žmones su plakatais, rėkiančius prieš kažkokį pastatą. Ir taip, tai irgi yra aktyvizmas. Bet toli gražu ne vienintelis jo pavidalas.
Aplinkosaugos aktyvizmas gali atrodyti labai skirtingai, priklausomai nuo to, kas tu esi, kur gyveni ir ką moki. Štai keletas formų, kurias galbūt net nepagalvojai priskirti aktyvizmui:
- Edukacija ir informacijos skleidimas – jei turi Instagram, TikTok ar bet kokį kitą kanalą ir kalbi apie aplinkosaugą, tai jau yra aktyvizmas. Informacija keičia elgesį.
- Bendruomeniniai projektai – organizuoti talką, pasodinti medžius, sutvarkyti upelį savo rajone. Tai konkretu, matoma ir veikia čia pat.
- Politinis dalyvavimas – rašyti laiškus savivaldybei, dalyvauti viešuose svarstymuose, balsuoti rinkimuose už žaliąją politiką. Tai gal mažiau seksi, bet labai efektyvu.
- Vartojimo pasirinkimai ir jų viešinimas – ne tik asmeniškai rinktis tvariau, bet ir pasakoti apie tai kitiems, nes pavyzdys veikia stipriau nei argumentai.
- Teisinis aktyvizmas – jaunų žmonių grupės visame pasaulyje teisia valstybes dėl klimato politikos neveiklumo. Ir laimi.
Svarbu suprasti vieną dalyką: nėra „tinkamo” aktyvizmo formato. Yra tik tas, kuris tinka tau ir kurį gali išlaikyti ilgai. Perdegimas – viena didžiausių aktyvistų problemų, ir apie tai kalbėsime vėliau.
Nuo kur pradėti, jei nori kažką daryti?
Gerai, tarkime, tu motyvuotas. Nori kažką daryti. Bet nežinai nuo ko pradėti – ir tai yra visiškai normalu. Aplinkosaugos pasaulis gali atrodyti didžiulis ir sudėtingas, pilnas mokslinių terminų, politinių niuansų ir kartais net prieštaringų nuomonių tarp pačių aktyvistų.
Štai praktiškas kelias, kuriuo gali eiti:
Pirma – susirask savo „kampą”. Aplinkosauga yra milžiniškas laukas. Klimato kaita, biologinė įvairovė, vandenynų tarša, miestų žalumas, tvarus maistas, atliekų mažinimas, žalioji energetika – tai tik dalis temų. Pasirink vieną, kuri tau artimiausia. Galbūt tu augai prie miško ir tau skauda, kai jis kertamas. Galbūt myli gyvūnus. Galbūt tave pykdo plastiko kiekis jūroje. Pradėk nuo to, kas sukelia emociją – nes emocija yra kuras.
Antra – mokykis. Prieš kalbant viešai, verta žinoti, apie ką kalbi. Tai nereiškia, kad reikia tapti mokslininku. Bet reikia suprasti pagrindus. Skaityk patikimus šaltinius – IPCC ataskaitas (yra ir supaprastintų versijų), WWF, Greenpeace, lietuviškus šaltinius kaip Aplinkos ministerijos puslapį ar Lietuvos gamtos fondo medžiagą. Klausyk podkastų, žiūrėk dokumentinius filmus.
Trečia – susirask bendruomenę. Vienas veikti galima, bet su kitais – daug efektyviau ir daug maloniau. Lietuvoje veikia organizacijos kaip „Žiedinė ekonomika”, „Atgaja”, „Lietuvos gamtos fondas”, „Fridays for Future Lietuva”. Pasižiūrėk, ar tavo mieste ar mokykloje nėra aplinkosaugos klubo. Jei nėra – galbūt tu jį įkursi?
Ketvirta – pradėk mažai. Organizuok vieną renginį. Parašyk vieną straipsnį. Sukurk vieną TikTok video. Pasiūlyk vieną iniciatyvą savo mokykloje. Mažas žingsnis yra geriau nei didelis planas, kuris niekada neprasideda.
Socialiniai tinklai kaip aktyvizmo įrankis – galimybės ir spąstai
Socialiniai tinklai pakeitė aktyvizmą iš esmės. Tai faktas. Prieš dvidešimt metų, norėdamas pasiekti tūkstantį žmonių su savo žinute, reikėjo daug pinigų, ryšių ar laimės. Dabar tai gali padaryti vienas žmogus su telefonu ir gera idėja.
Bet kartu socialiniai tinklai turi savų spąstų, apie kuriuos verta žinoti:
„Slacktivism” problema. Tai terminas, apibūdinantis situaciją, kai žmogus jaučiasi aktyvistas, nes pasidalino įrašu ar paspaudė „like”. Tai nėra blogai savaime – informacijos skleidimas turi vertę. Bet jei tuo ir baigiasi tavo indėlis, realus poveikis yra minimalus. Socialiniai tinklai turėtų būti įrankis, o ne tikslas.
Eko-nerimas ir informacijos perteklius. Nuolat sekti aplinkosaugos naujienas gali būti emociškai labai sunku. Klimato katastrofų nuotraukos, statistikos apie nykstančias rūšis, pesimistiniai scenarijai – visa tai kaupiasi ir gali sukelti tai, ką psichologai vadina „eko-nerimu”. Svarbu rasti balansą: būti informuotam, bet neskaityti apokaliptinių žinučių prieš miegą.
Ką daryti efektyviai socialiniuose tinkluose?
- Dalinkis konkrečiais veiksmais, ne tik problemomis. Žmonės lengviau reaguoja į „štai ką galime daryti” nei į „viskas blogai”.
- Naudok vietinį kontekstą. Lietuviai labiau reaguos į Lietuvos miškų kirtimą nei į Amazonės problemą – ne todėl, kad jiems nerūpi pasaulis, o todėl, kad artimas kontekstas veikia stipriau.
- Bendradarbiaukite su kitais kūrėjais. Kryžminė auditorija – vienas efektyviausių būdų pasiekti naujus žmones.
- Būk autentiškas. Žmonės jaučia, kai kažkas kalbama tik dėl „žalio imidžo”. Pasakok savo istoriją, savo klaidas, savo mokymosi procesą.
Aplinkosaugos aktyvizmas Lietuvoje – kas vyksta čia pat?
Kartais atrodo, kad tikras aktyvizmas vyksta kažkur kitur – Londone, Berlyne, Niujorke. Bet Lietuva turi savo istoriją ir savo dabartį šioje srityje, ir ji yra įdomesnė, nei daugelis galvoja.
Lietuvos aplinkosaugos judėjimas turi gilias šaknis. Prisiminkime, kad Sąjūdis – judėjimas, kuris atvedė Lietuvą į nepriklausomybę – prasidėjo iš dalies kaip aplinkosauginis protestas prieš sovietų planus statyti dar vieną atominę elektrinę ir užtvankų sistemą Nemune. Aplinkosauga ir laisvė Lietuvoje yra susipynusios.
Šiandien Lietuvoje veikia kelios aktyvios organizacijos ir judėjimai:
Fridays for Future Lietuva – jaunimo judėjimas, inspiruotas Gretos Thunberg, organizuojantis klimato streikus ir akcijas. Jei nori prisijungti prie globalaus judėjimo su vietiniu veidu – tai vieta.
Lietuvos gamtos fondas – viena seniausių ir rimčiausių aplinkosaugos organizacijų šalyje. Jie dirba su biologine įvaire, saugomais plotais, gamtos stebėjimu. Ieško savanorių.
Atgaja – organizacija, dirbanti su tvariu gyvenimu, ekologiniu švietimu, bendruomenių kūrimu. Ypač aktyvi tarp jaunimo.
Miškų kirtimų tema – viena karščiausių Lietuvoje. Valstybiniai miškai kertami intensyviai, ir tai sukelia vis daugiau visuomenės pasipriešinimo. Čia yra erdvė aktyvizmui – nuo peticijų iki tiesioginių akcijų.
Taip pat verta žinoti, kad Lietuva turi vieną iš aukščiausių plastiko perdirbimo rodiklių ES, bet tuo pat metu – vieną didžiausių maisto atliekų kiekių vienam gyventojui. Prieštaravimai yra visur, ir tai reiškia, kad yra kur dirbti.
Perdegimas ir kaip jo išvengti
Apie tai kalbama per mažai, bet tai yra viena svarbiausių temų aplinkosaugos aktyvizme. Perdegimas – tai ne silpnumas. Tai biologinė reakcija į ilgalaikį stresą ir emociškai sunkų darbą.
Aplinkosaugos aktyvistai ypač pažeidžiami perdegimui dėl kelių priežasčių:
- Problemos yra milžiniškos ir atrodo neišsprendžiamos.
- Pažanga yra lėta ir dažnai nematoma.
- Nuolat susiduriama su neigiama informacija ir emociškai sunkiais faktais.
- Dažnai jaučiamas spaudimas daryti daugiau, nes „laikas bėga”.
- Asmeninis gyvenimas ir aktyvizmas susipina tiek, kad sunku atskirti.
Kaip to išvengti? Štai keletas konkrečių dalykų:
Nustatyk ribas. Aktyvizmas negali būti visas tavo gyvenimas – ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Leisk sau turėti pomėgius, draugus ir laiko, kuris nėra susijęs su aplinkosauga.
Švęsk mažas pergales. Pasodinti medį yra pergalė. Pakeisti vieno žmogaus nuomonę – pergalė. Surengti sėkmingą renginį – pergalė. Nelauk, kol bus išspręsta klimato krizė, kad pajustum, jog darai kažką prasmingo.
Ieškoki bendruomenės palaikymo. Kalbėk su kitais aktyvistais apie sunkumus. Normalizuok pokalbius apie eko-nerimą ir perdegimą. Tu ne vienas.
Rūpinkis savimi fiziškai. Miegas, judėjimas, laikas gamtoje – tai ne prabanga, o būtinybė. Beje, laikas gamtoje ne tik padeda psichiškai, bet ir primena, kodėl visa tai darai.
Atsijunk nuo naujienų. Reguliariai. Savaitgaliai be aplinkosaugos naujienų – tai ne išdavystė, o investicija į tavo ilgalaikį veiksmingumą.
Kai žmonės nesutinka su tavimi – kaip kalbėti apie klimatą su skeptikais
Vienas sunkiausių aktyvizmo aspektų – tai pokalbiai su žmonėmis, kurie nesutinka su tavimi. Klimato kaitos neigimas, abejingumas, „bet ekonomika” argumentai – su tuo susidursi. Ir tai gali būti labai frustracuojantis patyrimas.
Bet čia yra keletas dalykų, kuriuos mokslas apie komunikaciją sako:
Faktai retai keičia nuomonę. Tai skamba paradoksaliai, bet tai tiesa. Žmonės dažniausiai keičia nuomonę per emocijas, vertybes ir socialinius ryšius – ne per statistikas. Tai nereiškia, kad faktai nenaudingi, bet jie turi būti pateikti tinkamame kontekste.
Klausk, nesakyk. Vietoj to, kad aiškintum, kodėl žmogus klysta, paklausk, ką jis galvoja ir kodėl. Žmonės labiau atsiveria, kai jaučiasi išgirsti, o ne atakuojami.
Ieškoki bendrų vertybių. Konservatyvus žmogus gali nesutikti su „žaliąja politika”, bet jam gali rūpėti gamta, tradicinis kaimo gyvenimas, švarūs vandenys – tai yra bendros vertybės, nuo kurių galima pradėti.
Nebandyk laimėti kiekvieno pokalbio. Kartais geriausia, ką gali padaryti – tai pasodinti mintį ir leisti jai augti. Žmonės retai keičia nuomonę per vieną pokalbį, bet tie pokalbiai kaupiasi.
Rūpinkis savo emocine būsena. Jei pokalbis tampa agresyvus ar emocingas – gerai yra sustoti. Niekas niekada nebuvo įtikintas per ginčą, kuriame abu šaukė.
Tai ne tik apie planetą – tai apie tave ir tavo kartą
Norisi baigti ne su statistikomis ar raginimais, o su kažkuo asmeniškesniu. Aplinkosaugos aktyvizmas – tai ne tik apie medžius, jūras ir temperatūros kilimą. Tai apie tai, kokiame pasaulyje nori gyventi. Tai apie tai, koks žmogus nori būti. Tai apie bendruomenę, prasmę ir ryšį su kažkuo didesnio nei tu pats.
Jaunimas visada buvo tas, kuris keičia pasaulį – ne todėl, kad jaunimas yra naivus ar nerealistas, o todėl, kad jaunimas dar neišmoko susitaikyti su tuo, kaip „visada buvo”. Ir tai yra didžiulė jėga.
Lietuva yra maža šalis. Bet mažos šalys irgi turi balsą. Ir jaunimas Lietuvoje – irgi. Kiekvienas medis pasodintas, kiekvienas pokalbis pradėtas, kiekvienas renginys surengtas, kiekvienas laiškas parašytas savivaldybei – tai realūs veiksmai realiame pasaulyje.
Nereikia būti Greta Thunberg. Nereikia kalbėti JT. Nereikia aukoti viso savo gyvenimo. Reikia tik pradėti – nuo to, kas tau artima, nuo to, ką gali, nuo to, kas sukelia emociją. Ir tada žiūrėti, kur tai nuves.
Pasaulis tikrai gali pasikeisti. Ir tikrai keičiasi – kiekvieną dieną, kiekvienoje vietoje, kur kažkas nusprendžia, kad pakanka sėdėti ir laukti, kol kažkas kitas kažką padarys.
